1️⃣ Mitozės terminas taikomas eukariotinėms ląstelėms. Mitozę galite įsivaizduoti ir kaip branduolio dalijimosi būdą. Tarkime, gautumėte klausimą, kokia yra mitozės reikšmė mieliagrybiui? Mielės branduolys dalijasi mitoziškai (todėl susidaro du branduoliai su identiška DNR), todėl mielės gali daugintis nelytiškai. Kitaip tariant, pati mitozė dar nėra dauginimosi būdas. Prisiminkite: organizmai dauginasi (lytiškai arba nelytiškai), o ląstelės dalijasi (eukariotinės - mitoziškai). 

2️⃣ Kartodamiesi ląstelių organeles, taikykite kuo daugiau lyginimo aspektų. Nurodykite organelės atliekamą funkciją, membranų kiekį, morfologiją. Pvz., branduolys: saugo DNR, yra sudarytas iš dviejų membranų, apvalios formos, LET: vienmembraninė organelė, joje yra fermentų, kurie gamina lipidus, yra sudarytas iš membraninių maišelių, cisternų ir pan.

3️⃣ Gerai mokėkite susieti mitochondrijų, chloroplastų sandarą su jų atliekama funkcija. 
Kartodamiesi ląstelinį kvėpavimą ir fotosintezę neužmirškite: mitochondrijoje vyksta tik dalis ląstelinio kvėpavimo etapų (pereinamoji reakcija, Krebso ciklas ir elektronų pernašos sistema-oksidacinis fosforilinimas), o glikolizė vyksta citoplazmoje. 
Chloroplastuose vyksta fotosintezė. Tilakoidų membranose - nuo šviesos priklausančios reakcijos, stromoje - Kalvino ciklas.

4️⃣ Lygindami eukariotus ir prokariotus, nenaudokite ląstelės dydžio skirtumų kaip lyginimo aspekto, geriausia remtis organelių skirtumais. Taip pat įvertinkite, jog eukariotinės ląstelės turi ne tik branduolį, bet ir kitas membranines organeles. Žinoma, dydžio aspektas tinkamas, jei turite duomenų apie nagrinėjamų ląstelių dydį.

5️⃣ Osmoso terminas tinka tik vandens molekulių judėjimui paaiškinti, o ne vandenyje ištirpusių molekulių judėjimui. Tarkime, jei pateikiamas gliukozės / X jonų tirpalas, mokytojas rekomenduotų atskirai nagrinėti vandens judėjimą į (iš) ląstelę (osmoso būdu) bei kitų vandenyje esančių molekulių judėjimą (pasyvi / aktyvi pernaša). 
Vanduo juda iš ten, kur jo yra daugiau, link ten, kur jo yra mažiau.

6️⃣ Nagrinėdami bet kokį procesą, ieškokite sąsajų su fermentais. Galbūt fermentai vykdo egzamine pateiktą bei nagrinėjamą procesą. Tai ypač naudinga aiškinant mielių fermentaciją arba fotosintezės tyrimą. Kai keičiamas pH, temperatūra, substrato kiekis dažniausiai tai turi įtaką fermentinių reakcijų greičiui. 
Net ekologijoje kalbėdami apie abiotinių sąlygų įtaką organizmams, galite surasti sąsajų su fermentų aktyvumu.

7️⃣ Neužmirškite, jog fermentai greitina chemines reakcijas sumažindami aktyvacijos energiją. Jie gali pagreitinti ryšio susidarymą arba nutraukimą, tačiau mes dažnai sakome (nors ir neteisingai), kad jie kažką gamina arba skaido. Pvz., fermentas amilazė virškina / skaido krakmolą iki maltozės. 
Tokie atsakymai yra nusistovėję egzamino sistemoje.
Taip, virškinimo temoje toks atsakymas yra priimtinas. Vis dėlto, tiksliau sakyti, jog amilazė katalizuoja glikozidinio ryšio nutraukimą krakmolo molekulėje, todėl susidaro maltozės molekulės. 

8️⃣ Fermentų veikimo modelį egzamine paskutinį kartą galite aiškinti pasitelkdami raktos-spynos modelį.

9️⃣ Mielės vykdys fermentaciją, kai nėra / trūksta deguonies. Jeigu deguonies yra, fermentacija nevyks. Fermentacija yra rūgimo sinonimas. Tai lyg 11 glikolizės reakcija, kai piruvatai verčiami į tarpinius produktus, siekiant regeneruoti/atkurti NAD+ kiekį, reikalingą pakartotinei glikolizei vykdyti. 
Kitaip tariant, ląstelės, kurios vykdo fermentaciją, siekia gebėti gliukozę skaidyti daug kartų tik glikolizės būdu. 
Jei egzamine bus užduočių iš anaerobinio kvėpavimo, tikėtina, jog jos turėtų bus pateikiamos per raumenis ir mieliagrybius.

1️⃣0️⃣ Denatūruoti gali bet kokie baltymai, ne tik fermentai. Denatūracijos metu nutrūksta ryšiai, palaikantys baltymų struktūrą.

1️⃣1️⃣  Lygindami elektroninį ir šviesinį mikroskopą, daugiausia remkitės ne tik padidinimo, bet skiriamosios gebos skirtumais. Skiriamoji geba - mažiausias atstumas, kuriame du objektai dar stebimi kaip atskiri. Būtent šis parametras yra regimo vaizdo detalumo matas.

1️⃣2️⃣ Krosingoveris sukuria naujus genų derinius, kombinacijas, bet NE NAUJUS GENUS. Dėl krosingoverio pasikeičia gametų genotipas, o ne genomas (genomai keičiasi, kai genai išnyksta arba atsiranda). 
Genomas dažniausiai kinta dėl mutacijų. Nesusipainioke: genas yra DNR nukleotidų seka, koduojanti pirminę baltymo struktūrą, genomas - rūšiai būdingas genų skaičius arba DNR kiekis, genotipas - paveldėtų alelių derinys. Alelis - geno variantas.

1️⃣3️⃣ Augalai vieninteliai turi centrinę vakuolę, kitoms ląstelėms ji nebūdinga. Neminėkite vakuolės nepridėję žodžio „centrinė“. Taip pat neužmirškite, jog ne visos augalų ląstelės turi chloroplastus, todėl derėtų atidžiai įvertinti audinį, iš kurio paimta nagrinėjama ląstelė.

1️⃣4️⃣ Sistolinis spaudimas parodo DIDŽIAUSIĄ (120) spaudimą į aortą, visiškai susitraukus skilveliui. Diastolinis spaudimas parodo spaudimą prieš pat atsidarant aortos vožtuvams, prieš pat išstumiant kraują į aortą (80).

1️⃣5️⃣ Gaureliai yra pirštiškos išaugos plonajame žarnyne. Šios išaugos padengtos vienasluoksnio epitelio ląstelėmis. Jos ir yra vadinamos žarnų ląstelėmis (enterocitais). Šios ląstelės turi membranoje mikrogaurelius. 
Nesumaišykite gaurelio ir mikrogaurelio. Taip pat nesumaišykite gaurelių, mikrogaurelių ir mikroplaukelių. Gaurelis – pirštiška išauga plonajame žarnyne, padengta vienasluoksnio epitelio ląstelėmis. Mikrogaurelis – membranos išlinkimai, išgaubimai, kurie padidina paviršiaus plotą. Mikroplaukeliai – blakstienėlės virpamojo epitelio ląstelėse, kurios iškloja trachėją, bronchus.

1️⃣6️⃣ Antibiotikai nenužudo bakterijų, kaip ir antikūnai nenužudo ligos sukėlėjų. Antibiotikai paveikia konkrečias struktūras bakterinėje ląstelėje, pvz., ribosomas, fermentus, kurie gamina sienelę, todėl blokuojama baltymų sintezė / sienelės sintezė. Antikūnai gali surišti antigenus, kad šie neplistų po organizmų, pažymėti juos, kad būtų įvykdyta fagocitozė, ir t. t 
Antibiotikais negalime gydyti virusinių infekcijų!

1️⃣7️⃣  Nagrinėdami klausimus, kur ir ko daugiausia yra įsiurbiama, remkitės duomenimis apie paviršiaus plotą. Faktas, jog daugiausia visko įsiurbiama plonosiose žarnose, tačiau kur daugiausi vandens grąžinama (reabsorbuojama) į kraują: henlės kilpoje, proksimaliniame kanalėlyje, ar surenkamajame. 
Reikia daugiau duomenų į tai atsakant. Iš čia keliami pastebėjimai: įprastai daugiausia vandens įsiurbiama į organizmą plonosiose žarnose, o daugiausia vandens grąžinama proksimaliniame kanalėlyje. Tikėtina, jog dykumos žinduolių atveju daugiausia vandens gali būti grąžinama ir Henlės kilpje.

1️⃣8️⃣ Nervai yra aksonų pluoštai PNS, o nervinys audinys sudarytas iš neuronų ir glijos ląstelių. Nemaišykite šių terminų - nervas ir nervinis audinys nėra sinonimai.

1️⃣9️⃣ Natūralios atrankos metu atsiranda naujos rūšys, o dirbtinės atrankos metu – veislės. Veislėms būdinga mažesnė genetinė įvairovė, daugiau ligas lemiančių alelių.

2️⃣0️⃣ Sąlyginių refleksų centrai yra didžiuosiuose pusrutuliuose, sąlyginiai refleksai susidaro nesąlyginių refleksų pagrindu t. y. derinant nesąlyginį dirgiklį ir bereikšmį. Pvz., seilių išsiskyrimas tą pačią valandą einant pietauti. Tokie pavyzdžiai kaip įrankių naudojimas, važiavimas dviračiu, veikiau yra išmokta elgsena. 
Vis dėlto, išmokimas yra veiksmo įsisavinimas kartojantis situacijai. Išmokimų yra bent 6 rūšys, pvz., I tipo sąlyginiai refleksai. I. Pavlovo atrasti ir tyrinėti sąlyginiai refleksai – pasyvaus išmokimo pavyzdys. Remiantis literatūra, išmoktus judesius, kuriuos galime atkartoti, teisingo maršruto suradimą, dresiravimą galėtume laikyti sąlyginiais refleksais. Vadinasi, pats sąlyginis refleksas yra išmokimo rūšis.

2️⃣1️⃣ Skaidytojai virškina negyvas organines medžiagas ir panaudoja jas ląsteliniame kvėpavime, kurio metu išsiskiria CO2, H2O, t. y. neorganinės medžiagos. 
Taip pat jie, virškindami negyvus organizmus, atpalaiduoja juose esančius neorganinius junginius, pvz., grybai suskaido celiuliozę, todėl augalinių ląstelių citozolio turinys atsipalaiduoja į išorę. Vadinasi, skaidytojai nesiekia, kaip rašoma vadovėliuose, paversti organinių medžiagų į neorganines, o tiesiog šios medžiagos atsipalaiduoja į aplinką arba išsiskiria vykstant metabolizmui. 
Taip pat mokytojas atkreiptų dėmesį, jog skaidytojai kaip organizmai vykdo saprotrofinę mitybą. Praėjusių metų egzaminuose ne kartą iškilo ši problema - kai grupę organizmų, mintančių negyvais organizmais, galime vaidinti skaidytojais, bet jų vykdomą mitybą reikėjo įvardyti kaip heterotrofinę arba saprotrofinę.

2️⃣2️⃣ GMO organizmų žalą reikėtų / mokytojas rekomenduoja aiškinti, remiantis ekologiniais argumentais. 

2️⃣3️⃣ Sėklai sudygti reikia vandens (drėgmės), šilumos, deguonies.

2️⃣4️⃣ Egzamine yra 5 organizmų karalystės ir 3 gamtinės karalijos (gamintojai, vartotojai, skaitytojai).

Sėkmės pirmadienį!

___________________________________________________________________________________________Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus rasite čia. 

Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, visos visos specialybės - žurnale KUR STOTI 2024! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu.