Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, „Biologija & Chemija“ paskyros kūrėjas Zigmantas Žitkus dalijasi išsamia šių metų chemijos VBE analize.
Egzamino užduotį rasite čia.
Pasak Z. Žitkaus, egzamino užduotys buvo gana įprastos: „Šį kartą nebuvo nė vienos sudėtingos skaičiavimo užduoties, vertos 4 ar daugiau taškų. Tai galbūt yra gerai, tačiau nebuvo ir nė vienos sudėtingesnės loginės užduoties, kuri galėtų tapti iššūkiu gerai chemiją suprantantiems abiturientams. Didelė dalis klausimų buvo tiesiog žinių patikrinimas – arba žinai atsakymą, arba spėji. Tiesa, kai kurie klausimai galėjo pasirodyti sudėtingi dėl to, kad buvo nelabai tinkamai suformuluoti.“
Vilniaus universiteto lektorius pateikė ir keletą pavyzdžių:
I dalies 12 klausimas:
12. Baltymų sudėtyje yra daugiausia:
A. riebalų rūgščių
B. glicerolio
C. gliukozės
D. aminorūgščių
„Na, gal mokykloje jau mokomasi sudėtinių baltymų, kuriuose yra ne tik aminorūgščių, bet ir kitų klasių sudedamųjų dalių. Yra tokie lipoproteinai, glikoproteinai, metaloproteinai... Tai tokiu atveju gamtos mokslų žinovas sutinka, kad klausimas tikrai geras. Kitu atveju…“, - komentuoja Z. Žitkus.
II dalies 10 klausimas
10. Pavaizduotą cheminį junginį įvardykite pagal IUPAC nomenklatūrą, užrašydami cis- arba trans- izomerą. „Tai čia nesupratau. Reikia užrašyti cis arba trans izomerą, ir jį pavadinti, ar pavadinti pavaizduotą junginį, nurodant, kuris izomeras cis ar trans čia pavaizduotas…“
III dalis
2 klausimo schema labai originali. Galima diskutuoti, kiek ten pavaizduotos reakcijos, o gal tik užuominos apie reakcijas. Iš dalelės galima susidaryti įspūdį, kad tai teigiamas Cl jonas. Dėl to nustebti galėjo nemažai abiturientų ir nerasti jokio atitikmens šiai dalelei kituose klausimuose. Turbūt daugelis suprato, kad čia Cl oksidacijos laipsnis junginyje, tačiau oksidacijos laipsniai turėtų būti užrašomi visiškai kitaip.
Tiesa, klausimas apie oksidacijos-redukcijos laipsnį, kur ta pati dalelė yra ir oksidatorius ir reduktorius, yra ir neįprastas, ir tuo pačiu įdomus.
10 klausime labai įdomiai skamba, kad oras yra išgryninta medžiaga, nes visi mokosi, kad tai mišinys. Nurodoma, kad išgryninant šalinamas anglies dioksidas. Jo šiaip yra tiek mažai, kad įtakos neturėtų daryti. Galbūt reaguoja su vandeniu ir amoniaku? Sunku pasakyti, kodėl tiksliai jis šalinamas. Gali mokiniai gal paspekuliuoti, tačiau vargu ar bus skiriami taškai už originalius pasvarstymus. Didesnę įtaką turbūt darytų ore esantis vanduo. Apie jo įtaką, remiantis reakcija, atsakyti būtų paprasčiau.
Tame pačiame klausime klausiama apie „vieną gamtosaugos problemą, susijusią su pramonine azoto rūgšties gamyba“. Kažin, ar mokiniai žinos kažką apie azoto rūgšties gamybos problemas. Atsakyti gali nebent apie jos panaudojimo problemas. Azoto rūgštis → trąšos → vandens telkinių eutrofikacija. O gal azoto rūgštis → sprogstamos medžiagos → sprogimai → ekologinės nelaimės Ukrainoje?
5 klausimo 5 užduotis
„Krekingas yra labai specifinis procesas, kuris taikomas labai specifiniams tikslams – nelabai naudingų naftos produktų perdirbimui į naudingesnius. Junginys neopentanas nė pro kur nepatektų į šį procesą. Labai abejoju ar tokia reakcija su juo apskritai vyktų. Užduotis paprasta, bet chemiškai visai nekorektiška“, - teigia Z. Žitkus.
6 klausimas
„2. Įvardykite du gamtinius junginius, kurie, hidrolizuodamiesi žmogaus organizme, virsta gliukoze.“
„Man į galvą ateina: krakmolas ir jo dalinės hidrolizės produktas – maltozė. Gal dar kiti įvairūs tarpininkai, vadinami dekstrinais. Gal dar trehaliozė kokia... (Kas žino tokią?) Jeigu kažkas rašė, kad sacharozė, tai neturėjo būti teisingas atsakymas, nes ji virsta gliukoze ir fruktoze... Arba klausimas turėjo būti formuluojamas kitaip…“, - vėlgi dėmesį į formuluotes atkreipia lektorius.
Jis pastebi, kad to paties klausimo skaičiavimo užduotys skaičiavimais labai panašios. Jeigu pirmoji dar visai tinkama, antroji panaši ir dar biologiškai nelabai teisinga. Nes esant intensyviai fizinei veiklai, gliukozė organizme gaminama ir tiekiama į kraują iš karto ir iš kitų šaltinių. Tad jos sumažėjimas menkai atspindi atlikto darbo kiekį ar intensyvumą.
„Apibendrinus, sakyčiau, kad klausimai gana nesunkūs, labai grubių klaidų šįkart išvengta. Ir tradiciškai – biocheminė dalis paruošta silpniausiai“, - šiųmetį chemijos VBE reziumuoja Z. Žitkus.
Chemijos valstybinio brandos egzamino struktūra
Chemijos egzamino užduotį sudaro klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais, trumpojo atsakymo klausimai, struktūriniai klausimai. 40 proc. egzamino taškų atitinka bendrąjį chemijos kursą, 60 proc. – išplėstinį.
Laikydami egzaminą, kandidatai gali naudotis valstybinio brandos egzamino užduotyje pateikiamu priedu: periodine elementų lentele, tirpumo lentele, pagrindinių grupių elementų elektrinių neigiamumų santykiniais vienetais lentele, metalų aktyvumo eile, rūgščių ir bazių jonizacijos konstantų lentele.
Kandidatai taip pat gali naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties. Rekomenduojamų skaičiuotuvų sąrašas skelbiamas Nacionalinės švietimo agentūros interneto svetainėje.
Praėjusiais metais egzaminą išlaikė 96,9 proc. kandidatų.
___________________________________________________________________________________________
Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia.
Priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus rasite čia.
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, visos visos specialybės - žurnale KUR STOTI 2024! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
