Egzamino užduotį galima rasti spustelėjus šią nuorodą. 

Egzaminas abiturientei pasirodė gana sunkus 

Kaip pasakoja Kauno „Aušros“ gimnazijos abiturientė Augustė, egzaminas jai buvo tikrai sunkus. 

„Buvo kelios užduotys, kuriose net neįsivaizduoji, ką daryti.“ Abiturientė pasakojo, kad jai nepavyko įveikti Šaltuoju karu susijusios užduoties. 

„Labai keista data, kurios visiškai nesupratau“, - dar apie užduotis kalbėjo mergina. 

Abiturientą nustebino dvi diagramos, kuriose vaizduotas gyventojų skaičius XIX a. 

Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos abiturientui Martynui Bagušui egzaminą įveikti pavyko gana sėkmingai. 

Abiturientui keistokas pasirodė 38 klausimas ir prieš jį pateiktas D šaltinis – dvi diagramos. Jose pavaizduotas gyventojų skaičius ir miestų gyventojų dalis valstybėje 1800–1900 m. (proc.). 

Istorijos mokytojas: „Nebuvo naujų, labai nustebinusių užduočių“

Istorijos mokytojas, korepetitorius Algis Bitautas šiųmetį istorijos VBE įvertino kaip ganėtinai lengvą. Pasak mokytojo, šiųmetis egzaminas priminė 2023 metų, tik testinė dalis – pirmieji 25 klausimai – pasirodė kiek sunkesni. 

Kažkokių naujų, labai nustebinti galėjusių užduočių jis nepastebėjo. 

Istorijos mokytojas A. Bitautas kritikavo istorijos VBE pirmosios testinės dalies 1-ąjį klausimą. Čia įdėtos 50, 100, 200 ir 500 litų nuotraukos ir klausiama, ant kurių banknotų pavaizduotas „Tautiškos giesmės“ autorius. Šią užduotį jis pavadino „penktoko lygio“. 

Pasak istorijo, panašu, jog šių metų egzamino sudarytojams kiek pritrūko originalumo: vienoje iš karikatūrų vaizduojamas Nikita Chruščiovas, vaikantis meškiukus. Ši užduotis jau yra buvusi tarp VBE užduočių ankstesniais metais. Abiturientas M. Bagušas iškart prisiminė, kad tokią pačią užduotį matė būtent 2019 m. egzamine: juk ruošiantis daugelis dairosi į ankstesnių metų VBE užduotis. 

Mokytojas A. Bitautas apibendrina, jog šiųmečio istorijos VBE rezultatai turėtų būti panašūs kaip ir pernai, didelių netikėtumų nebus. 

Primename, kad pernai istorijos VBE neišlaikė 164 kandidatai, arba 2,4 proc. visų, laikiusiųjų egzaminą. palyginimui, 2022 metais su istorijos egzamino užduotimis susidoroti nepavyko 0,8 proc. abiturientų. 

Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojui egzamino užduotys pasirodė gana aktualios 

Istorijos VBE užduotis komentuoja ir Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas. 
Pirmuose klausimuose, skirtuose Konstitucijai, pastebimos šiuolaikinės visuomenės aktualijos. Testinėje užduotyje yra keletas aiškiai pritaikytų kombinuotų klausimų. 

Testiniai klausimai niekuo nenustebino – jie tikėtini, įprasti. Aukštesnio suvokimo klausimai, kaip, pavyzdžiui, 21 ar 24, kuriuose yra ir šaltinių ištraukų.

Pirmasis šaltinių blokas (20 proc. viduramžių) skirtas Kazimiero Jogailaičio ir Aleksandro Jogailaičio privilegijoms. 

„Manyčiau, kad tikrai galiu įžvelgti tokias dvi egzamino užduoties sudarytojų siekiamybes: paprašyti vaikų pasigilinti į Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius XV a., į mūsų bajorijos siekius saugoti Lietuvos valstybingumą bei į valdovų siekius modernizuoti visuomenę, miestiečiams ar bajorams suteikiant įvairių privilegijų, lengvatų, keičiant jų statusą.“ 

Antroji šaltinių dalis, pasak pedagogo, skirta XIX a. pramonės perversmui. 

Trečiasis šaltinių blokas – 1939–1940-ieji metai. Pasak V. Pamparo, tikrai išliekanti vis dar aktualia  Rusijos (tuometės Sovietų Sąjungos) geopolitinio „presingo“ problematika. XX a. pab, šaltiniai taip pat atspindi Sovietų Sąjungos bandymus išlaikyti valdžią Vidurio Europos valstybėse. 

Mokytojui įdomus pasirodė 45 klausimas, kuriame mokinių prašoma nurodyti, kurie du šaltiniai pagal turinį yra artimai susiję, bet skiriasi juose išreikštu požiūriu.

Visą mokytojo atsiliepimą galima rasti čia. 

Istorijos egzaminą laiko maždaug kas trečias abiturientas 

„Pastaruosius kelerius metus istorijos egzaminą laiko apie 30 proc. visų šalies abiturientų. Laikydami šį egzaminą, kandidatai pasitikrina ne tik sukauptas istorines žinias, bet ir istorinio mąstymo gebėjimus, stengiasi interpretuoti istorinius įvykius, vertinti Lietuvos ir pasaulio istorinę raidą“, – sako NŠA laikinasis direktorius Aidas Aldakauskas.

Egzamino struktūra

Istorijos egzaminas trunka 3 valandas. Jo užduotis susideda iš dviejų dalių. Pirmoji – klausimai su pasirenkamaisiais atsakymais: pateikiami keturi pasirenkamieji atsakymai, iš kurių vienas yra teisingas. 

Antrąją dalį sudaro atviro tipo klausimai pagal pateiktus istorijos šaltinius. Po 50 procentų užduočių sudaro pasaulio istorijos bei Lietuvos istorijos temos. Egzamine pateikiamos užduotys, susijusios su vidurinių ir naujųjų amžių bei naujausiosios istorijos įvykiais, reiškiniais, datomis, sąvokomis bei asmenybėmis, jų vertinimu.

Praėjusiais metais valstybinį istorijos brandos egzaminą išlaikė 97,6 proc. kandidatų.

___________________________________________________________________________________________
Visą brandos egzaminų tvarkaraštį rasite čia.

Priėmimo į aukštąsias mokyklas terminus rasite čia. 

Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, visos visos specialybės - žurnale KUR STOTI 2024! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu. 

___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė