Atkreipkite dėmesį, kad mokinių rašiniuose skyrybos klaidos sudaro iki 50 proc. visų kalbos klaidų. 

Viena iš dažniau pasitaikančių skyrybos klaidų – kai vietoje praleistos sudurtinio tarinio jungties parašomas kablelis, o ne brūkšnys. Tiesa, pagal atnaujintas lietuvių kalbos taisykles brūkšnys šioje vietoje jau nėra būtinas, bet kablelis čia visai netinka. Taigi, skirsime taip: 

  • Maironis (–) vienas garsiausių lietuvių poetų romantikų. 

Kita dažnokai pasitaikanti rašybos klaida – sakinio veiksnys arba papildinys klaidingai atskiriami nuo tarinio: 

  • Pagrindinis veikėjas Tilius, [kablelio nereikia] besąlygiškai įsimyli jaunutę, šviesiaplaukę, vėjavaikišką Agnę. 
  • Tilius pamilsta, [kablelio nereikia] ir kitą moterį, nenorėdamas skaudinti trapiosios Agnės.

Prijungiamųjų sakinių skyrybos klaidos: mokiniai neskiria (neišskiria) šalutinių dėmenų (40 proc. visų skyrybos klaidų), ypač kai jie yra įsiterpę į pagrindinį sakinį, pavyzdžiui: 

  • Savo kūriniuose jie parodo, kaip kelionės pakeičia žmonių gyvenimus, bei įgyja skirtingas prasmes; 
  • Žmogus, patekęs į ribinę situaciją, turi rinktis, kokiomis vertybėmis vadovausis; 
  • Jis negalvoja, ką toliau darys; 
  • Jis negalėjo pasirinkti, ar jam išvažiuoti iš kaimo.

Mokiniai nemoka skirti ir šalutinio sakinio: 

  • „Dar vienas poetas, kurio kūryboje dažna tėvynės ilgesio tema, yra Česlovas Milošas.“ (Neretai pirmasis kablelis parašomas, o antrasis – pamirštamas.)

Įterpinių ir įspraudų skyrybos klaidos (8 proc.), pavyzdžiui: 

  • Ten, deja, buvo ir žuvęs jos vyras Petras; 
  • Manau, svarbu tinkamai pasimokyti iš klaidų; 
  • Pasiekti ją, vadinasi, pasiekti tiesą, laisvę; 
  • Tikrai norėsi pakeisti ir, mano manymu, jas pakeisi; 
  • Atvirkščiai nei M. Katiliškio romane, J. Kunčino romane „Tūla“ veikėjas daro daug klaidų.

Dažnos ir išplėstinių dalyvinių pažyminių skyrybos klaidos. Kai šis pažyminys eina po pažymimojo žodžio, tuomet jį skiriame kableliu. Pažyminių skyrybos klaidos sudaro 8 proc.; iš jų neišskirtų išplėstinių pažyminių – 6 proc. Pavyzdžiai:

  • Pirmoji moteris, įžengusi į Liudo vasario gyvenimą, sužadinusi jo jausmus, yra Liucė; 
  • Martyno Mažvydo „Katekizmas“ yra pirmoji lietuviška knyga, išleista 1547 metais.

O jei šiuo pažyminiu sakinys nesibaigia, skyrybos ženklai rašomi iš abiejų pusių: 

  • Vincas Kudirka, gyvenęs ir kūręs XIX amžiaus antrojoje pusėje, žinomas kaip „Tautiškos giesmės“ autorius.

Citatų skyrybos klaidos (7 proc. visų skyrybos klaidų), pavyzdžiui:

  • Sunku priprasti prie tokio režimo: – „penktą valandą devyni skambalo smūgiai...“ (tinkama skyryba: Sunku priprasti prie tokio režimo: „Penktą valandą – devyni skambalo smūgiai...“)

Vienarūšių sakinio dalių skyrybos klaidos (6 proc.), pavyzdžiui:

  • Kitos kelionės sužlugdo žmogų, atima gyvenimo žavesį, suteikia nepagrįstų vilčių; 
  • Jis nori tapti poetu, bei kunigu (kablelio prieš „bei“ nereikia);
  • Pirmiau imamės veiksmų, o tik vėliau pamąstom;
  • Žmogus pats nori vieną kartą išmokti, ir nedaryti tos klaidos (kablelio prieš „ir“ nereikia);
  • Veikėjas yra susijaudinęs, ir jau neatsako už savo veiksmus (kablelio prieš „ir“ nereikia).

Dar klystama skiriant išplėstines ir neišplėstines aplinkybes (5 proc. klaidų): 

  • Moteris po susitikimų, (nereikia kablelio) galvoja, kad bus laiminga su mylimu vyru; 
  • Netgi šiandien, (nereikia kablelio) visi darbdaviai ieško patyrusių darbuotojų; 
  • Štai tada, (nereikia kablelio) ir kyla klausimas.

Minėtina ir kiekybiškai gana gausi nemotyvuotos skyrybos atvejų grupė (15 proc. visų klaidų), pavyzdžiui:

  • Pagrindinis romano veikėjas Mažvydas, dėl tam tikrų aplinkybių, ištremiamas į Prūsijos kraštą („dėl tam tikrų aplinkybių“ išskirti nereikia);
  • Kūrinyje „Vagis“, autorius rašo apie stiprų, gudrų jaunuolį (po „Vagis“ kablelio taip pat nereikia). 

Taigi, tai tik keli dažniau pasitaikantys klaidingi skyrybos atvejai. Dar minėtina įterpinių, priedėlių skyryba ar nemotyvuoti skyrybos atvejai, kai skyrybos ženklai rašomi nesivadovaujant jokiomis taisyklėmis.

___________________________________________________________________________________________

Naudota literatūra:

R. Povylienė. Dažnesnės kalbos klaidos mokinių rašiniuose (ir ne tik juose). Prieiga per internetą. 

R. Pukenė. Meta gelbėjimo ratą abiturientams: išvardino dažniausiai daromas klaidas. Prieiga per internetą.

REKOMENDACIJOS DĖL KALBOS KLAIDŲ IR STILIAUS TRŪKUMŲ VERTINIMO Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE (2019 m.).

Parengė Rūta Anusevičienė