Taigi, kaip per tą likusį mėnesį iki maksimumo padidinti savo galimybes gauti aukščiausią įvertinimą? Susistemintais patarimais dalijosi Vilniaus Balsių progimnazijos, Šiaurės licėjaus ir Vitlio licėjaus geografijos mokytojas Mantas Karanauskas, Kauno KTU gimnazijos geografijos mokytoja Akvilė Kamarauskaitė bei kiti šio mokomojo dalyko žinovai. 

Veiksmų planas ruošiantis geografijos egzaminui: nuo ko pradėti kartotis ir į ką svarbu atkreipti dėmesį?

Verta žinoti dažniausias egzamino temas, kurias abiturientams reikėtų pasikartoti:

1. Klimato juostos.
2. Orai ir juos lemiantys atmosferos procesai.
3. Geografinis zoniškumas.
4. Vandens judėjimas pasauliniame vandenyne.
5. Globalizacija.
6. Turizmas.
7. Elektros energetika.
8. Pasaulio politinis žemėlapis.

Egzamino programa. Jei dar neturite, pirmiausia patariama atsispausdinti ir kaskart mokantis žvilgtelėti į geografijos egzamino programą. Ji – tarsi orientyras, padedantis žinoti, ko reikės egzamine, ką tiksliai mokytis. 

Taip pat primename, jog egzamino turinį sudaro 4 teminės sritys: gamtinė, visuomeninė ir regioninė geografija ir geografinė informacija. 40 proc. užduočių tikrina mokinių žinias, supratimą ir gebėjimas pritaikyti įgytas žinias, 20 proc. – aukštesnius mąstymo gebėjimus.

Klausimams iš išplėstinio kurso skirta 60 proc. užduoties taškų, iš bendrojo kurso – 40 proc. (iš jų tokia pati dalis – 40 proc. – skirta klausimams, atitinkantiems minimalius reikalavimus). 

11 klasės kursas. Būtinai pasikartokite 11 klasės kursą: tikėtina, kad per metus nemažai dalykų jau būsite primiršę. Juk, kaip sakoma, kartojimas – mokslų motina.

Atlasai. Reikėtų pasklaidyti atlasus: egzamine dažnai būna užduočių, susijusių su klimato juostomis, geografinėmis zonomis ir kt. 

Pasaulio ir Europos žemėlapis. Svarbu ir pavartyti žemėlapius: nuodugniai pasikartokite Europos sostines, atkreipkite dėmesį į išskirtinę valstybių geografinę padėtį ir pan. Pavyzdžiui, 2023 m. geografijos VBE testo dalyje buvo prašoma nurodyti, kurios iš išvardytų ES valstybių yra pusiasaliuose. 

Lietuvos žemėlapis. Taip pat pasistenkite įsiminti Lietuvos miestus ir jų padėtį žemėlapyje. Pavyzdžiui, 2023 m. geografijos VBE testo dalyje buvo klausimas, kurioje eilutėje išvardytos savivaldybės priklauso Alytaus apskričiai. Norint pažymėti teisingą atsakymą, būtina būti susipažinus su 10-ies šalies apskričių teritorijomis ir preliminariai žinoti, kur kokia savivaldybė yra. 

Valdymo formos. Verta pasikartoti ir valstybių, ypač Europos, valdymo formas. Pavyzdžiui, praeitų metų egzamine buvo klausiama, kuri valstybė iš išvardytųjų yra parlamentinė respublika.

Vandens telkiniai. Pasikartokite ir jūrų, vandenynų, kitų žymių vandens telkinių padėtis žemėlapiuose. 2023 m. geografijos VBE buvo prašoma pažymėti, kurios jūros priskiriamos Arkties vandenynui. 

Įvairūs rodikliai. Būtinai pasikartokite demografinius ir socialinius rodiklius: su jais susijusių klausimų geografijos VBE būna ne vienas. Jeigu praktikos dar šiek tiek trūksta, pasimokykite rodiklius analizuoti. 

Padėtys. Reikia aiškiai mokėti atskirti, kas yra gamtinė, geografinė, ekonominė ir geopolitinė padėtis. Reikėtų žinoti, pagal kokius parametrus nusakoma kiekviena iš jų.

Sąvokos – būtinos. Dažnai abiturientai neskiria geografinių sąvokų, maišo jas. Taigi, pirmiausia išsiaiškinkite, kas yra socialiniai, ekonominiai ir politiniai ypatumai, geografinė ir geopolitinė padėtis ir kt. Po to jau analizuokite temines sąvokas. Pavyzdžiui, 2023 m. geografijos VBE buvo prašoma apibūdinti aglomeracijos sąvoką, buvo klausiama, kuria raide žemėlapyje pažymėtas anklavas, kuria raide pažymėta depopuliacija, buvo su arteziniu baseinu susijusi užduotis ir pan. Nežinant šių sąvokų, galima lengvai prarasti testo taškus. Jums nežinimas sąvokas galite rinkti ir iš buvusių egzaminų užduočių bei ruošti iš jų atminties korteles, kur vienoje pusėje užrašoma sąvoka, o kitoje – jos paaiškinimas. 

Kodėl verta spręsti ankstesnių metų egzaminų užduotis? 

Svarbus šaltinis ruošiantis geografijos VBE – ankstesnių metų egzaminų užduotys. Jos padės geriau suvokti egzamino struktūrą, užduočių pobūdį, leis pasitreniruoti sutilpti į skirtąjį laiką, mokytis formuluoti atsakymus. 

Labai dažnai mokiniai, atsakydami į klausimus, kuriuose reikia įvardyti panašumus ir skirtumus (arba privalumus ir trūkumus), parašo ne visą (nepakankamai išsamų) atsakymą. Pvz., klausimas: „kuo žemyninė pluta skiriasi nuo vandenyninės?“ Jei mokinys parašo „amžiumi, storiu“, tai atsakymas neįskaitomas. Reikia tiksliai įvardyti: „žemyninė pluta yra senesnė nei vandenyninė“, „žemyninė pluta yra storesnė nei vandenyninė“ ir pan.

Išmokę tinkamai formuluoti atsakymus, egzamino rezultatus galite ženkliai pagerinti. Išsprendę egzamino užduotis, iškart pasirinkite, kiek taškų surinkote ir kur suklupote.

Verta paanalizuoti ir vertinimo instrukcijas, pasidomėti, už ką gali būti skiriama mažiau taškų arba apskritai nulis. 

Naudinga literatūra ruošiantis geografijos egzaminui 

Mindaugas Žolynas. Žemė. Geografijos egzamino gidas. Briedis: 2013. 
Šarūnas Gerulaitis, Jolita  Milaknienė. Geografija. Serija 10 žingsnių prieš egzaminą. Šviesa: 2016. 
David Waugh, Geografija, I dalis, Alma littera: 2002.
David Waugh, Geografija, II dalis, Alma littera: 2002.
Gaublys, gamtinė geografija, 11–12 kl., Didakta: 2011.
Gaublys, visuomeninė geografija, 11–12 kl., Didakta: 2011.
Visuotinė lietuvių enciklopedija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas: 2005.

___________________________________________________________________________________________

Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, specialybės - žurnale KUR STOTI 2024!

Išsamią informaciją apie tai, kaip šiemet bus priimama į aukštąsias mokyklas, visas studijų programas su aprašymais, praėjusių metų konkursus ir balo sandarą rasite žurnale KUR STOTI 2024. Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu. Užsakius žurnalą internetu, pristatymas į paštomatus nemokamas.

___________________________________________________________________________________________

Informaciją paruošė Rūta Anusevičienė