Su darbu susijęs stresas yra rimta problema šiuolaikinėse, sparčiai besivystančiose ir konkurencingose darbovietėse. Pasaulio sveikatos organizacija stresą darbo vietoje pripažino pasauline sveikatos epidemija, o tyrimai rodo, kad 1 iš 4 darbuotojų patiria su darbu susijusį stresą. Remiantis „Deloitte“ ataskaita, nuo 2019 m. bendros metinės išlaidos dėl prastos darbuotojų psichikos sveikatos darbdaviams išaugo 25 proc.
Stresą dažnai gali sukelti jau vien, atrodo, elementarūs darbo reikalavimai, o nemalonios emocijos gali neigiamai paveikti ne tik patį darbuotoją, bet ir visą organizaciją. Taigi, rinktis streso kupiną profesiją turėtų tik emociškai labai stiprūs ir motyvuoti žmonės.
Kas konkrečiai sukelia stresą darbe?
Stresą darbe dažniausiai nulemia šios aplinkybės:
- Griežti terminai ar poreikis greitai reaguoti į situaciją
- Darbas akylai kontroliuojant, stebint visuomenei
- Konkurencija
- Fiziniai iššūkiai ir reikalavimai;
- Emociniai iššūkiai ir reikalavimai;
- Aplinkos sąlygos
- Akistata su pavojais
- Rizikavimas gyvybe
- Rizika, kylanti kitų žmonių gyvybei ir kt.
Ir nors, pavyzdžiui, tiesioginiame eteryje dirbantys reporteriai nepatiria fizinių pavojų (dažniausiai), su kuriais susiduria policijos pareigūnai ar ugniagesiai, jie nuolat turi laikytis griežtų terminų, o tai vėlgi sukelia didžiulį stresą.
Sektoriai, siejami su intensyviausiu stresu (pagal Mental Health Research):
- Sveikatos priežiūros sritis
- Švietimo sritis
- Viešojo maitinimo sritis
- Teisėtvarkos sritis
- Žiniasklaidos sritis
- Socialinio darbo sritis
- Technologijų sritis
- Psichikos sveikatos priežiūros sritis
Daugiausiai streso keliančių profesijų 10-ukas:
- Karininkas
- Policininkas
- Ugniagesys
- Socialinis darbuotojas
- Žurnalistas, ypač televizijos ir radijo, dirbantis tiesioginiame eteryje
- Laikraščių reporteris
- Skubiosios pagalbos tarnybų dispečeris
- Psichikos sveikatos specialistas
- Anesteziologas
- Slaugytojas, dirbantis skubiosios pagalbos skyriuose
Didžioji dalis šių profesijų yra susijusios su poreikiu dažnai bendrauti su visuomene. Viešąsias paslaugas teikiantiems darbuotojams tenka greitai priimti sprendimus, kurie gali turėti įtakos žmonių gyvenimui. Pavyzdžiui, nors darbas sveikatos priežiūros srityje visada buvo įtemptas, pastaruoju metu dėl darbuotojų trūkumo medikams ir slaugytojams tenka dirbti daugiau, streso lygis dėl visuomenės lūkesčių dar labiau didėja, o kasdieniame darbe laukia galybė nežinomųjų.
Mažiausiai streso keliančių profesijų 10-ukas:
- Masažuotojas
- Plaukų stilistas
- Bibliotekininkas
- Kraštovaizdžio dizaineris
- Gydytojas ortodontas
- Meno vadovas
- Ergoterapeutas
- Apskaitininkas
- Interneto svetainių kūrėjas
- Duomenų suvedimo specialistas
Mažiausiai streso keliančios profesijos labiau siejamos su savarankišku darbu, jas pasirinkusiems tenka mažiau bendrauti su visuomene arba bendravimas yra kitokio pobūdžio. Pavyzdžiui, žmonėms dažniausiai patinka lankytis pas masažuotoją ar plaukų stilistą, tad į saloną jie ateina atsipalaidavę, džiugiai nusiteikę.
Beje, į šį sąrašą taip pat patenka sveikatos priežiūros srityje dirbantys ortodontai ir ergoterapeutai, tačiau šių specialistų dienotvarkė yra kur kas mažiau įtempta, jie turi galimybę geriau derinti darbą ir asmeninį gyvenimą nei daugelis kitų specializacijų kolegų.
Be to, daugelis mažai streso keliančių darbų leidžia sutelkti dėmesį į tiesioginį darbą ir pareigas, išvengiant intensyvaus bendravimo su žmonėmis, todėl visa darbo diena gali būti sklandesnė ir produktyvesnė.
Kokį poveikį daro stresas darbe?
Visų pirma stresas ne visada yra blogai. Nedidelis stresas kaip tik gali padėti mobilizuoti organizmo pajėgas, paskatinti greičiau užbaigti kasdienes užduotis, padėti siekti tikslų ir pan.
Tačiau kai streso lygis yra per aukštas, tai jau tampa opia problema. Jei žmogus nuolat jaučia su darbu susijusį nerimą, tai jau ženklas, kad stresas kenkia jo sveikatai. Stresas gali lemti įvairius neigiamus padarinius, tarp kurių – sumažėjęs produktyvumas, nepasitenkinimas darbu, pravaikštos ir noras keisti darbovietę ar apskritai specialybę, žalingi įpročiai ir t. t.
Lėtinis stresas darbe yra siejamas su šiomis ligomis ir sutrikimais:
- Aukštu kraujospūdžiu;
- Nusilpusiu imunitetu;
- Rėmeniu;
- Lėtiniu nuovargiu;
- Nemiga;
- Svorio padidėjimu;
- Galvos ir pilvo skausmais;
- Irzlumu;
- Negalėjimu susikaupti ir kt.
Perdegimas – protinis, emocinis ir fizinis išsekimas – yra per ilgų bandymų suvaldyti stresą kulminacija. Bet koks darbas, kuriame tenka dirbti su žmonėmis, nuolat kelia perdegimo pavojų. Ypač pažeidžiami – greitosios medicininės pagalbos, intensyviosios terapijos skyrių darbuotojai. Taip pat ir žmogus, kuris per daug izoliuotas nuo kitų ir visiškai vienas neša didelę darbinę naštą, taip pat gali perdegti.
Ar ateityje žmonės darbe patirs mažiau streso?
Mažai tikėtina, kad darbai minėtuose sektoriuose sukels mažiau streso, tačiau dėl technologijų pažangos, kuriantis naujoms darbo vietoms, dėl sparčiai kintančios darbo aplinkos, galimybės dirbti per nuotolį galime tikėtis bent minimalių pokyčių. Veikiausiai streso darbe visiškai išvengti ir ateityje nepavyks, tačiau įmonių vadovai ir patys darbuotojai gali dėti maksimaliai pastangų, kad tą stresą sumažintų.
Taip pat iš pirmų lūpų apie atmosferą darbe ir iššūkius pasirinkus tam tikras profesijas papasakos žurnalo „Kuo būti“ herojai. Patogiausias būdas įsigyti žurnalą - paspaudus ant šios nuorodos.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
