Pirma ir svarbiausia užduotis – susidėlioti mokymosi planą ir identifikuoti spragas

Iki istorijos egzamino likus mėnesiui, bene svarbiausia užduotis – sudaryti mokymosi planą: ką mokysitės, kaip tai darysite, kokius šaltinius naudosite ir kt. 

Istorijos mokytojai pataria atsispausdinti istorijos egzamino programą (ją rasite paspaudę šią nuorodą): 6–21 psl. yra lentelė, kurioje pateikiama egzamino užduočių tematika. Jums aktuali 3 skiltis – reikalavimai pagal išplėstinio kurso programą. Tai tarsi apibendrinimas, kokias temas reikia pasikartoti ir kas bus egzamine.

Sudėtingesnes temas, temas, su kuriomis esate susipažinę prasčiau, pasižymėkite spalvotais žymekliais. O iki kaulų smegenų žinomoms temoms skirkite gerokai mažiau dėmesio: tik greitai pasikartokite. 

Kaip sudaryti mokymosi planą?

Mokantis labai svarbu nepervargti, nepersitempti. Pavyzdžiui, jei turite vieną visiškai laisvą dieną, gali kilti mintis visą ją paskirti mokytis istorijos. Tačiau, tikėtina, kad visą dieną nuo ryto iki vakaro praleidę prie vadovėlių, stipriai pervargsite, o vėliau sugrįžti prie mokomosios medžiagos bus vis sunkiau. Taigi, geriau kasdien, kai turite mažiau laiko, mokytis po 1–2 val., turint daugiau laiko – po 3–4 val. Mokantis pusdienį, būtina daryti trumpas pertraukėles ir bent 1–2 ilgesnes 30 min. pertraukas, kurių metu visa išmokta medžiaga būtų „suvirškinama“.

Tam, kad mokytis nebūtų nuobodu, mokomąją medžiagą ir veiklas galite kaitalioti. Pavyzdžiui, kažkiek laiko skaitote užrašus, kažkokią turimą susisteminą informaciją, po to sprendžiate praėjusių metų egzaminų užduotis, atliekate užduotis pratybų sąsiuvinyje, gaminatės atminties korteles, nagrinėjate internetinius šaltinius ir pan. 

Taip pat užduotis galite kaitalioti skirtingomis dienomis (vieną dieną – tik užrašai, kitą dieną – tik buvusių egzaminų užduočių sprendimas, ir pan.). Pasak istorijos mokytojų, tikrai neverta susikrauti 10-ies vadovėlių ir bandyti visus juos perskaityti. Naudos tikrai nebus, o ir sugaišite neproporcingai daug laiko: juk reikia ruoštis ir kitiems egzaminams. 

Istorijos mokytojai dar rekomenduoja ir tokią mokymosi metodiką: pirmiausia pasikartoti visą chronologinę seką, tada pasiimti kokią nors šaltinių užduočių ir testų knygą, kur viskas sudėta chronologine seka, nagrinėti užduotis, ir viskas puikiai įsimins. 

Pasidomėti egzamino struktūra – būtina 

Taip pat verta prisiminti egzamino struktūrą: pusė užduočių bus susijusios su Lietuvos, kita pusė – su pasaulio istorija. Svarbūs ir laikotarpiai (pavyzdžiui, gal labai daug dėmesio skirsite viduramžiams, nors su šiuo laikotarpiu užduočių egzamine – tik penktadalis): 

  • 20 proc. klausimų bus susiję su viduramžių istorija;
  • 30 proc. – su Naujųjų laikų (amžių);
  • 50 proc. – su XX-uoju amžiui.

Tipinės užduotys ir klausimai, kurie beveik kasmet kartojasi istorijos VBE

  • LDK istorija: LDK sienų žemėlapis, žymiausi mūšiai; Mindaugo, Gedimino, Algirdo ir Vytauto užkariautos teritorijos; didžiųjų kunigaikščių nuopelnai ir kt.;
  • Naujieji laikai: Napoleonas ir Prancūzijos revoliucija;
  • Švietimo epocha;
  • Tarpukario laikotarpis: Lietuvos politinė situacija;
  • Sovietmečio disidentinis judėjimas;
  • Šaltasis karas (gali būti ir lokalūs konfliktai);
  • 1992 m. LR Konstitucija;
  • XX a. asmenybės: Napoleonas, Smetona, Čerčilis, Gorbačiovas, Stalinas, Brežnevas, Hitleris ir kt.;
  • Karikatūros, vaizduojančios istorinius įvykius ir asmenybes (dažniausiai XX a.). Praverstų dar kartą peržvelgti istorinių asmenybių portretus, pasidomėti, ką kokie simboliai reiškia (pavyzdžiui, dažnas Rusijos simbolis – meška). Atkreipkite dėmesį, kad egzamino užduotyse karikatūros retkarčiais kartojasi, tad peržvelgti ankstesnių metų egzaminų užduotis verta ir dėl to. 
  • Įvairių laikotarpių šaltinių, o ypač žemėlapių, nagrinėjimas. Kiekviename istorijos egzamine prašoma nagrinėti žemėlapius, tad gerai į juos įsižiūrėkite, išsistudijuokite sienų pokyčius. Tikėtina, kad 2024 metų istorijos valstybiniame egzamine taip pat bus kažkoks į jau matytuosius panašus žemėlapis.  

Išsamiau egzamino užduotis šiame straipsnyje aptarė istorijos mokytojas Algis Bitautas.  

Kokia medžiaga padės efektyviausiai ruoštis istorijos egzaminui?

Buvusių egzaminų užduotys. Tai kertinis šaltinis. Kaip jau minėta, jos pasufleruos, kokio tipo klausimų galite tikėtis, susipažinti su užduočių struktūra, padės mokytis sutilpti į skiriamą laiką ir t. t. 

Užrašai ir kelios vertingos knygos. Puikus mokymosi šaltinis – nuo 11 klasės vesti užrašai, tačiau jeigu juos rašyti patingėjote, čia „velnias koją nusilaužtų“ arba istorijos pamokose lankėtės ne per stropiausiai, „Alfa klasės“ istorijos mokytoja Liveta Repšienė mokymuisi rekomenduoja M. Tamošaičio „Ruošiuosi istorijos egzaminui“, I. Kaplerio ir A. Meišto „Istorijos egzamino gidas“, J. Litvinaitės knygas. 

Istorijos mokytoja Augustė Vabalienė mokymuisi rekomenduoja G. Kaselio knygą „Atpažinkime žemėlapius. Ruošiamės istorijos egzaminui“. Pasak mokytojos, ši mokomoji priemonė padeda pasikartoti ir chronologiją, ir svarbiausius įvykius. Tiesa, knygą gali būti sunku įsigyti: galbūt pavyktų paimti ją iš bibliotekos ar įsigyti iš antrų rankų (pavyzdžiui, per socialinių tinklų grupes, skelbimus). 

Internetiniai šaltiniai. Ruoštis istorijos VBE labai padės ir visagalis internetas. Puikus tinklalapis, kurį vėlgi rekomenduoja istorijos mokytojai – „Istorija tau“.

Tinklalapyje Istorijai.lt rasite VBE užduotis nuo 2002 m., jų atsakymus, taigi, nereikės blaškytis ieškant egzaminų užduočių su atsakymais. Pasak istorijos mokytojų, tai puikus šaltinis savarankiškam mokymuisi. Beje, atkreipti dėmesį, kiek taškų už kokias užduotis skiriama.

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė