Pagrindinės mokymosi taisyklės, kurias aptarsime šiame straipsnyje – iš naujausių neuromokslinių tyrimų. Neuromokslininkai tiria biologinės nervų sistemos sandarą ir funkcionavimą, pateikia veiksmingesnių nervų sistemos veikimo, funkcionavimo būdų, analizuoja, kaip formuojasi smegenų neuroninis tinklas, kaip įsimenama informacija ir t. t. Prie vienos temos / problemos reikia dirbti apie pusvalandį. Tiksliau, mokslininkė Gloria Mark ištyrė, kad į vieną problemą mes turime susikoncentruoti apie 23 min. tam, kad niekas neatitrauktų mūsų dėmesio. O jeigu atitraukia, iškart dėmesio kreivė krenta, ir mes vėl viską turime mokytis iš naujo.

O geriausia mokytis 3–4 valandas (žinoma, su pertraukėlėmis): dvyliktokai jau tai sugeba.

Taigi, anot V. Kravčenkienės, ilgalaikę atmintį formuoja šie veiksniai:

• Dėmesys vienai konkrečiai veiklai (jokio „multitaskingo“). Apie 10 minučių užtrunka, kol persijungus į kitą darbą grįžta efektyvumas.
• Aktyvumas, motyvacija, smalsumas.
• Atgalinis ryšys, paskatinimas, apdovanojimas.
• Konsolidacija, kartojimas.

Mokantis – visų pirma išjungti visų išmaniųjų prietaisų garsą

Pasak V. Kravčenkienės, nustatyta, kad geriausias laikas maksimaliam susitelkimui ir dėmesio išlaikymui yra apie 45 minutės, tačiau visų pirma mokantis mums neturėtų trukdyti mobilus telefonas ir visi kiti pranešimus nuolat siunčiantys ir dėmesį blaškantys prietaisai. Nustatyta, kad pranešimais esame atakuojami vidutiniškai kas 10–12 min., o, kaip minėta, apie 10 minučių užtrunka, kol įsitrakus į kitą veiklą grįžta efektyvumas.

„Smegenys sunaudoja labai daug – iki 20–40 proc. – visos mūsų gaunamos energijos, tad visą laiką veikia taupymo režimas. Taigi, jei mes greta laikome nuolat signalus siunčiantį mobilųjį telefoną, įsijungia energijos taupymo režimas, bet ne operatyvioji atmintis. Todėl kai mokomės, mobilųjį telefoną geriausia pašalinti net iš matymo zonos“, – pataria mokslininkė.

Po mokymosi – visiškos ramybės ir poilsio epizodai

Labai svarbus momentas, kad tos 3–4 valandos mokymosi neprapultų – po jų būtinos bent 30–60  min. visiškos ramybės: tuo metu mokinys gali valgyti, miegoti, sportuoti arba medituoti. Tai esminės 4 veiklų grupės formuojantis neuroniniam tinklui. Tuo metu įsijungia pasyvaus darbo, arba „default mode“, smegenų režimas ir formuojasi neuroninis tinklas: iš trumpalaikės atminties informacija perkeliama į ilgalaikę. Geriausia, žinoma, pailsinti smegenis ir pamiegoti, kad žinios, kurias abiturientas per tas 3–4 val. įgijo, neprapultų. 

Pagrindinis smegenų darbas ir vyksta tuomet, kai mes nieko nedarome (tas „default mode“). Mokslininkai įrodė, kad neįmanoma dviejų darbų dirbti vienu metu: arba į galvą „krauni“ informaciją, arba ilsiesi – tai svarbu norint tas žinias„suvirškinti“. Todėl mokantis negalima klausytis muzikos arba atsakinėti į žinutes.

Labai svarbu įsidėmėti, kad po tokių mokymosi sesijų, ypač jei pabudę norėsime toliau mokytis, miegoti  nereikėtų ilgiau nei 30 minučių. Po pusės valandos miego organizmas po truputį pradeda panirti į giliojo miego fazę, iš kurios prabusti sudėtinga, o pažadinti šios stadijos viduryje jausitės pavargę, nedarbingi. Tada, pasak dėstytojos, įsijungia ir kitas smegenų režimas. Miego ypatumus išsamiai tiria Oslo universiteto tyrėja Laura Bojarskaitė, vedanti radijo laidą „Miego DNR“. 

Taigi, jei mokinys po intensyvios mokymosi sesijos nori pailsėti, kad galėtų pereiti į kitą mokymosi etapą, geriausia pamiegoti iki 15–20 min. Tuo metu nerekomenduojama klausytis muzikos, kažką žiūrėti – svarbiausia, kad smegenys nebūtų apkraunamos kažkokia papildoma informacija. 

„Naktį prieš egzaminą labai svarbu išmiegoti visas rekomenduojamas 8 valandas. Toms neuroninėms jungtims susidaryti būtinas laikas“, – pataria dėstytoja. 

Kartojimas ir žinių konsolidavimas

Tam, kad naujai susiformavęs neuroninis tinklas nežūtų, būtina informaciją kartotis: „Taigi, kaip mokytis, kad informaciją įsimintume? Svarbu žinoti, kad yra vadinamasis atsiminimo algoritmas. Informaciją reikia pasikartoti po 30 min., tuomet prieš miegą, kitą rytą, po 3 dienų ir po savaitės. Rezultatas – informaciją įsimename visam gyvenimui“, – teigia dėstytoja. 

Dar labai svarbu senas žinias jungti su naujomis: „Pavyzdžiui, yra formulė: a – b * a + b.  Tai ją galima susieti su plotu: stačiakampio ar kvadrato. Tai vadinama „žinių konsolidavimu“, kai prie esamų žinių prijungiamos naujos. Tuomet neuroninis tinklas tampa labai stabilus, praeina mėnuo, o tos formulės mes neužmirštame“, – pataria dėstytoja. 

Rašymas ranka ir atminties kortelės

Labai naudingas ir rašymas ranka. Rašant automatiškai pradeda formuotis daug sudėtingesnis neuroninis tinklas, todėl pačių rašytą informaciją geriau atsimename: „Kai mokiausi, mes darydavome ruošinukus – vadinamąsias „špargalkas“. Tai jeigu pats jį sudarei, žinok, kad pusę jau moki“, – sako V. Kravčenkienė.
Labai gerai pasigaminti atminties korteles: užsirašyti pagrindinius faktus. 

Atminties kortelių paskirtis:
1. Padėti lengviau įsiminti svarbiausius teorijos faktus.
2. Padėti įsiminti standartinių uždavinių sprendimo metodus.
3. Padėti atpažinti tipines klaidas.
Atminties kortelių nauda:
1. Palengvina įsiminimą.
2. Suformuoja įgūdžius.
3. Padeda išmokti labai greitai, atpažinti tipines situacijas.
4. Taupo mokymosi laiką.
5. Leidžia mokytis mažais fragmentais.
6. Sukuria nuolatinio kartojimo ir žinių įtvirtinimo sistemą.
7. Tai labai veiksmingas savikontrolės metodas.

Kortelės būtinai turi būti gamintos pačių, o tekstas užrašytas ranka, o ne kompiuteriu. Rašydami ranka:
•    „Įjungiame“ motorinę atmintį. 
•    Struktūruojame informaciją.
•    Įsisaviname naują informaciją.
•    Aptinkame naujų idėjų.
•    Atrandame motyvacijos.
•    Geriname bendrąją socialinę adaptaciją. 

Svarbiausią informaciją galima užsirašyti ir ant kartoninių kortelių, ir į sąsiuvinį, ir vis tą medžiagą praversti, pasikartoti. 

12 klasės mokomojoje medžiagoje yra nemažai priminimų, tačiau juos reikia susirašyti į vienus užrašus – bus daug paprasčiau mokytis bei kartotis. 

Būtinas ir judėjimas, „kuras“ smegenims, o puiki treniruotė smegenims – grojimas

„Intensyvaus mokymosi laikotarpiais būtina judėti – pasivaikščioti arba pasportuoti. Taip smegenys efektyviai aprūpinamos deguonimi“, – sako V. Kravčenkienė. 

Kofeinas ir tiaminas (arbata ir kava) ruošiantis egzaminams ar per egzaminus taip pat daro teigiamą poveikį. Žinoma, svarbus ir kokybiškas, vertingas maistas (cukrų pasigamina pačios smegenys).

Norint gerinti ryšį tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių, labai naudinga groti muzikos instrumentu, kai įdarbiname abi rankas. Gerai atlikti kažkokius sudėtingus veiksmus - kažką konstruoti ar kitais būdais lavinti smulkiąją motoriką. 

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė