Nepraraskite brangių taškų: dažnos rašybos klaidos abiturientų rašiniuose

Jei norite gauti aukščiausią įvertinimą, reikia tinkamai išplėtoti temą, interpretuoti literatūros kūrinius, remtis kontekstu, iškelti problemą, argumentuoti, vėlgi nepamirštant privalomųjų kūrinių ir jų kontekstų, mintis dėstyti logiškai, aiškiai, vartoti turtingą žodyną. 

Labai svarbu – ir taisyklinga kalba: bendrinės lietuvių kalbos gramatinės formos ir konstrukcijos turi būti vartojamos tinkamai ir taisyklingai, laikomasi bendrinės lietuvių kalbos leksikos normų. Tekstas turėtų būti parašytas be rašybos ir skyrybos klaidų, gali pasitaikyti tik vienas kitas nedidelis trūkumas. 

Kasmet rašiniuose kartojasi panašios rašybos, skyrybos, gramatikos bei žodyno klaidos. Taigi, šį kartą nagrinėjame dažniausiai pasikartojančias rašybos klaidas.

Didžiųjų ir mažųjų raidžių rašybos klaidos

Klaidos rašant tikrinius daiktavardžius (kai vietoje didžiosios raidės rašoma mažoji)

Reikia rašyti Sovietų Sąjunga, Lietuvos Respublika, Mažoji Lietuva ir pan. (abi raidės – didžiosios). 
O, pavyzdžiui, žodžius „lietuviai“, „lietuviškas“ ir pan. jau reikia rašyti mažąja.

Klaidos rašant tikrinius daiktavardžius (kai vietoje mažosios raidės rašoma didžioji)

Kilo du Pasauliniai (taisome į „pasauliniai“) karai; 
Vieną Kovo (taisome „kovo“) mėnesio naktį įsiveržė Vokiečių (taisome „vokiečių“) pareigūnai. 

Netinkama kūrinių pavadinimų rašyba

Atkreipkite dėmesį, kad, kitaip nei anglų k., lietuviškų kūrinių pavadinimų pirmoji raidė būna didžioji, o antroji – mažoji (jei tai ne tikrinis daiktavardis), pavyzdžiui: „Balta drobulė“ (o ne „Balta Drobulė“), „Dievų miškas“, „Liūdna pasaka“, „Dėdės ir dėdienės“.

Nosinių raidžių rašybos klaidos

Dažnai netinkama balsė įrašoma ir rašant veikiamosios rūšies dalyvius, tariamosios nuosakos dalyvio trečiąjį asmenį:

Elkis su kitais taip, kaip norėtum, kad su tavim elgtūsi (taisome „elgtųsi“). 
Tad jei būčiau įstojes (taisome „įstojęs“) būčiau kitur, tai jau būtų buvusi didelė klaida.

Rašant įvardžiuotines būdvardžių ir būdvardiškųjų žodžių formas, nosinės gali būti klaidingai rašomos ten, kur jų nereikia, o kur reikia nosinių raidžių, – rašomos trumposios ar ilgosios balsės:

• Gimtąjai keičiame į „gimtajai“;
• Antraja keičiame į „antrąja“;
• Malonūjį keičiame į „malonųjį“; 
• „Besimokančiąjai“ keičiame į „besimokančiajai“;
• „Pradedančiąjam“ keičiame į „pradedančiajam“;
• „Pastarasias“ keičiame į „pastarąsias“

Nosinės raidės, prikabintos netyčia, per skubėjimą

Kalbų (taisome „kalbu“) apie tai;
Sėdi ir žiūrį (taisome „žiūri“);
Didiną (taisome „didina“) žinių bagažą; 
Savo kaimę (taisome į „kaime“);
Dvąsines (taisome į „dvasines“) vertybes.

Nosinių balsių rašybos klaidos vienaskaitos galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėse

Klaidingai parašyti šie žodžiai: per savo gyvenima, panyra į kūryba, stabdo prisitaikyma.

Žodžių rašymas kartu ir atskirai: dalelyčių rašybos klaidos

Įsidėmėkite, kad dalelytė su įvardžiais, skaitvardžiais, daugeliu prieveiksmių rašoma atskirai: ne visas, ne kiekvienas, ne vienas, ne visada, ne veltui, ne juokais, vis tiek, dėl to, vis dėlto, vis vien, kas nors, ne tik, kai kuriems, be galo, bet kokia, bet kas, kol kas, ne pernelyg, ne kartą, ne vien, ne visi, iš tikrųjų ir t. t.  

Kartu rašomi šie žodžiai: argi, visgi, taigi, taipgi, kaipgi, vėlgi, tiktai, pernelyg ir pan.

Kitos klaidos 

Įterpinių rašyba

Įsidėmėtinos rašybos yra įterpiniai „deja“, „beje“: labai dažnai jų rašyba yra painiojama.

Klaidos formoms sutrumpėjus 

Dažnai rašybos klaidos daromos dėl formų painiojimo, rašant sutrumpėjusias vietininko formas, pavyzdžiui: 

Ši pamoka jam ir išliks visą gyvenimą atmintį (taisome „atminty“, nes „atmintyje“).
<...> kai tenka siekti kažko draugijos apsuptį (taisome „apsupty“, nes „apsuptyje).

Balsių rašybos klaidos: E ir ė raidžių maišymas

Dvyliktokai dažnai painioja e ir ė raides, ypač šiuose žodžiuose: reikia rašyti „pasekmė“ (tai, kas seka), „atvejis“, „abejonė“, „dvejonė“ (o ne variantus su „ė“). Atvirkštinis variantas – rašoma „pjėsė“, „ėsė“ ir pan.

Priebalsių rašybos klaidos

• Priežaščių -> priežasčių; 
• Ankščiau -> anksčiau (kai kalbame apie laiką, nors yra ir žodis „ankščiau“, kilęs nuo „ankšta“);
• Grieščiau -> griežačiau;
• Jok -> jog;
• Grįšti -> grįžti;
• Neužuozdavo -> neužuosdavo;
• Pencininkas -> pensininkas ir kt. 

Netaisyklinga bevardės giminės formų rašyba

„Visą tai“ keičiame į „visa tai“.

Dažnai rašiniuose pasitaikančios žodyno klaidos

Verta prisiminti ir kelias dažniausiai abiturientų rašiniuose pasitaikančias žodyno klaidas. 

• Vartojamas būdo prieveiksmis „senai“ („Ji atrodo senai“) vietoje laiko prieveiksmio „seniai“ („Tai nutiko seniai“). 
• Netaisyklingą pasakymą „tuo pačiu“ reikėtų keisti į „taip pat“.
• Itin populiarų „neužilgo“ taisome „greitai“ arba „netrukus“.
• „Įtakoti“ taisoma į „lemti“, „daryti įtaką“.
• „Ypatingai“ keičiame į „ypač“.
• „Pagrinde“ keičiame į „daugiausiai“.
• „Dalinai“ taisome „iš dalies“.

Labai pravers praversti sąsiuvinius ir peržvelgti, kokias klaidas rašiniuose dažniausiai darote jūs. O prieš pat egzaminą patariama gerai išsimiegoti – tai efektyviausias patarimas siekiant išvengti „žioplų“ klaidų. Netrukus pasidalysime ir dažniausių skyrybos klaidų sąrašu.

Taip pat skaitykite: 

Dažniausios sintaksės (sakinių sandaros) klaidos abiturientų VBE rašiniuose

Naudota literatūra:

• R. Povylienė. Dažnesnės kalbos klaidos mokinių rašiniuose (ir ne tik juose). 
• R. Pukenė. Meta gelbėjimo ratą abiturientams: išvardino dažniausiai daromas klaidas. Prieiga per internetą.
• A. Tamulionienė. Būdingiausios rašybos klaidos mokinių rašiniuose ir tinklaraščiuose. Prieiga per internetą.
• REKOMENDACIJOS DĖL KALBOS KLAIDŲ IR STILIAUS TRŪKUMŲ VERTINIMO Lietuvių kalbos ir literatūros PUPP ir VBE (2019 m.)

___________________________________________________________________________________________

Straipsnį parengė Rūta Anusevičienė