Studijos Vengrijoje pro padidinamąjį stiklą

Turbūt ne vienas iš mūsų svajojame apie didesnes studijų galimybes, įdomesnius paskaitų dėstymo metodus. Vieni stengiasi tai atrasti Lietuvoje, studijuodami bakalaurą, magistrantūrą, o vėliau ir doktorantūrą, kiti – domisi studijomis svetur, norėdami ne tik išbandyti save, ar yra pajėgūs mokytis užsienio kalba ir adaptuotis naujoje aplinkoje, bet ir įgyti naujų žinių, prisiliesti prie kitokių dėstymo principų. Tad SAVAS komanda nusprendė pakalbinti Budapešte studijuojantį Donatą Kupčiūną ir paklausinėti apie studijų bei linksmybių subtilybes.

SAVAS.: Ar studijavai ką nors Lietuvoje? Iš kur sužinojai apie galimybę mokytis Budapešte ir kodėl rinkaisi šį miestą? Kokiame universitete studijuoji?

Donatas Kupčiūnas: Lietuvoje įgijau politikos mokslų bakalauro laipsnį Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI), taip pat nuo trečio kurso neakivaizdžiai studijavau teisę Vilniaus universiteto teisės fakultete (VU TF). Baigus VU TSPMI bakalauro studijas ir įstojus į Centrinės Europos universitetą (CEU), studijas VU TF teko laikinai nutraukti.
Apie CEU sužinojau iš VU studijų užsienyje centro. Pasidomėjus daugiau, paaiškėjo, kad tai Europoje labai populiarus universitetas, teikiantis JAV akredituotą mokslinį laipsnį. Nustebau, kad visi be išimties studentai šį universitetą labai gyrė tiek dėl studijų kokybės, tiek dėl finansavimo, tiek dėl ateities karjeros galimybių.
Budapešte studijuoju nuo 2006m. rugsėjo mėnesio, universitetas – pačiame senamiestyje, prie Dunojaus. Tai ne mainų programa, įstojau į normalią magistrantūros programą ir jeigu viskas seksis gerai, per vienerius metus gausiu Master of Arts diplomą, su kuriuo drąsiai galima stoti į doktorantūrą Europos ir JAV universitetuose, įskaitant ir patį CEU.

S.: Kaip manai, ar studijuojant užsienyje gaunamas geresnis išsilavinimas ir įgyjama daugiau žinių?
D.K.: Ypatingai peikti TSPMI tikrai negaliu. Įstojęs į CEU suvokiau, jog turiu neblogus disciplinos pagrindus ir esu ne prastesnėje pradinėje pozicijoje nei mano kolegos iš viso pasaulio. Tačiau reikia pažymėti, kad studijos CEU man patinka labiau nei studijos namie. Visų pirma, kaip ten bebūtų, daug kas susiveda į finansus. Jeigu universitetas turi pakankamai pinigų, jis gali pritraukti dėstyti žymius mokslininkus ir praktikus, gali studentui duoti gerą stipendiją bei finansavimą mokslinėms stažuotėms užsienyje, gali turėti solidžią biblioteką, nepriekaištingą organizaciją ir taip toliau.
Antra, reikia pripažinti, kad ne lietuvių mokslininkai kol kas diktuoja madas politikos mokslų disciplinose. Trečia, studijuojant mano specialybę, labai svarbu yra tarptautinė atmosfera – tiek studentų, tiek ir profesūros atžvilgiu. Lietuvoje, deja, studijuoja tik vienas kitas užsienietis bei dėsto tik vienas kitas vizituojantis dėstytojas. Tai, beje, vėl susiję su finansavimu. Ketvirta, akivaizdžiai jaučiami požiūrio į studentą skirtumai. CEU jaučiuosi esantis didelės šeimos dalis. Apsilankymas pas sekretores nesugadina nuotaikos, o priešingai, baigiasi fraze „Jeigu kils daugiau klausimų, nepabijok pas mus vėl užsukti“. Dėstytojų kabinetų durys taip pat yra šiek tiek atviresnės. Viską susumavus, nesigailiu baigęs TSPMI, bet džiaugiuosi galėdamas tęsti studijas užsienyje.

S.: Kokia studijų sistema CEU?
D.K.: CEU galima studijuoti tik antrosios pakopos programose, t.y. magistrantūroje ir doktorantūroje. Kai kurios magistro programos trunka vienerius metus (kaip mano), kai kurios – dvejus, pavyzdžiui, ekonomikos studijos.
Kadangi mano studijų programos trukmė tik vieneri metai, tai tvarkaraštis yra pakankamai intensyvus. Iš viso yra 3 semestrai po 3 mėnesius. Per pirmus du semestrus išlaikomi visi dalykai, o trečias skirtas vien magistrinio darbo rašymui. Įvadinėje paskaitoje studentų atstovas pabrėžė, kad kartais bus nepakeliamai sunku, prašė nemesti mokslų ir nesižudyti, o bandyti vis tiek kaip nors kapstytis. Maždaug, jeigu pratempsite studijas IRES, gyvenime jums niekas nebus baisu (šypsosi) Aš kol kas manau, kad gyventi čia galima.
Didelis CEU privalumas yra tas, kad pats universitetas daugeliui studentų teikia stipendijas, ir nereikia jų ieškoti kitur. Aš gavau dalinę CEU stipendiją, kuri padengia mokestį už mokslą, draudimo, būsto nuomos bei dalinai maisto išlaidas. Nedidelė dalis studentų, dažniausiai iš besivystančių šalių, gauna ir dar didesnę stipendiją, padengiančią ir papildomas išlaidas. Kaip matyti, sąlygos čia yra tikrai puikios. Neseniai pateikiau paraišką, vadina- majam „Research Grant“ gauti. Jeigu pavyks, gausiu lėšų dviejų savaičių mokslinei išvykai į Londoną.

S.: Kokiu principu dėstomos paskaitos? Gal gali palyginti jas su Lietuvos universitetų paskaitomis?
D.K.: Paskaitų pas mus nėra, vien seminarai. Žinoma, dėstytojai dėsto, tačiau per pačius seminarus, ir tas dėstymas vyksta diskusijų principu.
Lyginant su  tradicine paskaitų sistema Lietuvoje, kai dėstytojas visą paskaitą kalba, o studentai rašo, man dabartinė labiau prie širdies.

S.: Gal yra įvykę kokių nors nesusipratimų ar linksmų nuotykių?
D.K.: Kadangi mokausi daugiatautėje bendruomenėje, man smagu žiūrėti kaip kiekvienas kolega turi savo tautinį braižą, interesą ir kitiems turbūt lietuvį matyti įdomu (šypsosi). Daug čia mums tenka daryti prezentacijų. Tai, tarkime, kinas kalbėdamas apie ES – Kinijos santykius nevengia rimtai pabrėžti, kad kinai visais laikais „outsmarted“ (pralenkia gudrumu, – aut.past.) europiečius, o gruzinas pradeda įtikinėti, kokia tinkama yra Gruzija būti ES nare. Pažįstu du baltarusius, abu protingi žmonės, būsimi mokslininkai, bet turi kardinaliai skirtingas nuomones apie padėtį savo šalyje. Vienas spjauna į režimą ir net minties neturi dirbti sistemoje, laukia jos kracho, kitas – įrodinėja, jog padėtis Baltarusijoje yra labai gera, valstybės tarnyba plati, žmonės daug uždirba, visur tvarka. Latviai domisi, ar tiesa, kad mes, lietuviai, juos „zirgom galvom“ vadiname, nes atvažiavę į Lietuvą palaikyti savo tautiečių varžybose, iš mūsiškių sirgalių sulaukė pasiūlymų laikytis santūriai, jeigu nenori gauti į „zirgas galvas“. Linksma (šypsosi).
Dėl nesusipratimų, tai toks vaizdas susidaro, kad beveik niekas čia nekalba arba nenori kalbėti nei angliškai, nei rusiškai, nei kaip kitaip, išskyrus vengriškai. Kartais paklausi to paties angliškai, rusiškai, vokiškai, prancūziškai, o žmogus „magyar“ sako ir viskas. Tai kartais sudaro keblumų, pvz.: parduotuvėse.

S.: Kaip leidi savo laisvalaikį? Kokiose Budapešto pasilinksminimo vietose mėgsti lankytis?
D.K.:  Didžiausią laisvalaikio dalį „suėda“ grojimas jazz grupėje, kurią subūrėme iš CEU studentų (pats groju el. bosu). Kas mėgsta jazz’ą, Budapeštas tam puiki vieta– dažni koncertai, daug klubų. Neseniai buvau gyvai paklausyti tokių žvaigždžių kaip Mike Stern ar Victor Wooten. Taip pat į operą užsuku retkarčiais. O visokio plauko vakarėliai organizuojami kas savaitę ir paprastai yra atviri visiems CEU studentams, dažnai net sunku pasirinkti, kur eiti.

S.: Kaip įsivaizduoji savo ateitį?
D.K.: Savo ateitį sieju su LR diplomatine tarnyba. Juk užsienyje mokausi kaip atstovauti ir ginti savo valstybės interesus. Kiek dar mokysiuos – nežinau. Jeigu pakankamai ilgai, galbūt šalia diplomatinio darbo dėstysiu Vilniaus universitete. Paprastai nemažai studentų iš CEU įstoja į garsius JAV universitetus doktorantūros studijoms.

 Šaltinis: www.savas.lt