Viename labiausiai pasaulyje pripažintų universitetų mergina studijavo kvantitatyvinius finansus ir buvo pirmoji lietuvė, baigusi šią aukštąją mokyklą.

Studijuoti užsienyje ruošė mokykla

Dovilė mokėsi Vilniaus licėjuje, pagal tarptautinio bakalaureato programą. Čia, jos pačios žodžiais, „visi buvo ruošiami studijoms užsienyje“. Tai yra tarptautinė programa, kurioje mokomasi angliškai. Ši mokymo sistema pripažinta pasaulyje, tokio tipo mokslus baigusiems abiturientams stojant į Jungtinę Karalystę ar JAV net skiriama papildomų balų.

Tačiau didžioji dalis merginos klasės draugų rinkosi studijas arčiau namų – jau minėtoje Jungtinėje Karalystėje. Paklausta, kodėl pati nusprendė studijuoti taip toli nuo namų, Dovilė atsakė, jog jai niekad „nesiplaukė pasroviui“.

Be to, mergina jau nuo 15 metų mokėsi kinų kalbos. Jau turėdama šiokius tokius pagrindus, ji pradėjo dairytis į Kinijos universitetus. Pradėjus domėtis iškilo viena problema – norint studijuoti Kinijoje, reikėjo išlaikyti kinų kalbos egzaminą, kuris yra pakankamai sunkus.

Net ir suprasdama, jog toks saldainiukas perkąsti per kietas, Dovilė nenuleido rankų ir atsitiktinai patikrinusi Honkongo universitetą nudžiugo – čia kinų kalbos egzamino laikyti nereikėjo. Kiek labiau pasidomėjusi universitetu, ji nusprendė, kad nori studijuoti būtent čia.

95 proc. paskaitų vyko angliškai, kaip ir turėtų, tačiau pasak studentės, kai kurie dėstytojai (ypač matematikos) pasitikdavo studentę ne itin svetingai: „Labas, sveika atvykusi į Honkongą, čia mes kalbame kiniškai“, – juokėsi mergina. Bet, Dovilės teigimu, matematika ir Afrikoje matematika, be to, ten mokantis, kinų kalbos kursai yra privalomi.

 Džiaugsmas baigėsi po pirmo semestro

„Kai iš pradžių atvažiavau į Honkongą, pagalvojau: vau, 4 metai atostogų. Bet viskas pasikeitė po pirmo semestro“, – juokėsi Dovilė.

Mergina pasakojo, jog studijos buvo brangios – 10 000 eurų, dabar jos kainuoja dar daugiau. „Kadangi mano pažymiai buvo labai geri – su jais galėjau stoti į Oksfordą – gavau valstybinę stipendiją. O štai kad ją išlaikyti, reikėjo palaikyti tam tikrą vidurkį“, – pasakojo studentė.

Pamačiusi pirmųjų egzaminų rezultatus, Dovilė suprato, jog tinginystes reikia užmiršti, ir kaip ji pati besijuokdama teigė, prasidėjo tikrieji mokslai, naktys bibliotekoje ir pan. Tarsi be galo konkurencingos grupės nebūtų buvę gana, įtampą didino ir kreivinė vertinimo sistema, tai yra, net ir gavus iš egzamino 95 proc., o grupės draugams surinkus 96 proc. – gali likti neišlaikęs.

Studijos – vienos geriausių bei visapusiškiausių pasaulyje

„Nemanau, jog žinių atžvilgiu kur nors pasaulyje jų gausi daugiau nei čia“, – teigė Dovilė.

Universitete buvo vienintelė pasaulyje prekybos laboratorija, kurioje teikiama informacija realiu laiku, kad studentai galėtų praktikuotis „trade‘inti“. Mergina pasakojo, jog atvykdavo rizikos draudimo fondų valdytojai iš Olandijos, vesdavo paskaitas, o tie, kurie per valandą suprekiaudavo geriausiai, gaudavo interviu bei galimybę dirbti jų fonde.

„Tačiau studijos labai sunkios ir tinginiui čia ne vieta, – įspėjo Dovilė. – Honkongo universitete norint gauti diplomą, reikia ne tik pabaigti pagrindinius kursus, bet ir lankyti bendrojo išsilavinimo paskaitas. Aš, pavyzdžiui, turėjau robotiką, reikėjo surinkti robotą ir jį užprogramuoti“, – pasakojo studentė.

Taip pat teks pasidomėti kinų kalba ir kultūra, kurią turi mokytis ir patys kinai, bet jie žinoma apie savo kultūrą nusimano daugiau nei iš Europos atvykę lietuviai. Be bendro išsilavinimo kursų, reikia išsilaikyti anglų ir kinų kalbos testus, taip pat ir IT egzaminą. „Pirmais metais buvo net kūno kultūra“, – juokėsi absolventė.

Pelėsiai, gaidžio galvos ir užsidarę kinai

Paklausus Dovilės ką ji įvardintų kaip minusus, be to, jog koliokviumai vyksta po paskaitų, mergina įvardino labai karštą bei drėgną klimatą, maistą ir kinų uždarumą.

„Klimatas – labai karšta ir labai drėgna, viskas pelija: drabužiai, knygos. Pabaigiau mokslus prieš 3 metus, visos knygos vis dar persismelkusios pelėsiu. Maisto atžvilgiu irgi sunku, nes universitetas buvo 134 hektarų – kaip atskiras miestas su savo banku, kirpykla, ligonine ir t.t., jautiesi šiek tiek izoliuotas, bet norėdamas gali išvažiuoti į miestą. Kai atvažiavau buvo vien kiniškas maistas, kurio skonis tikrai ne toks koks Lietuvoje: atneša sriubą, o ten gaidžio galva plaukioja ir panašiai“, – su šypsena prisimindama pasakojo Dovilė.

Studijuojant merginai galima sakyti nepasisekė, nes vakarietiškas maistas studentų miestelyje atsirado tik mokslų pabaigoje. Taip pat sėkmės pritrūko su vietiniais kinais, mat jie, pasak studentės, yra užsidarę, nemėgsta priimti svetimų žmonių į savo ratą.

Kitoks požiūris į mokslą

Pasak buvusios studentės, požiūris į mokslą Honkongo universitete labai rimtas, nes tik maža dalis kinų čia patenka, tad jei jau turi vietą, jie atiduoda visą save.

„Kiekvienais metais universitete būdavo maždaug dvi savižudybės, nes jie žudosi, jei neturi gero vidurkio, ypač stipendiją gaunantys vietiniai iš nepasiturinčių šeimų. Visi šokinėdavo nuo vieno dangoraižio stogo, tą pastatą praminė savižudžių pastatu, tai paskutiniaisiais metais ant stogo uždėjo tvorą, kad niekas nebešoktų. Štai koks jiems spaudimas gerai mokytis“, – su kraupu prisimena Dovilė.

Iš anksto turi žinoti kaip išlaikysi egzaminus

Stojimo procedūra Kinijoje panaši į Anglijos, tik stojant į Angliją iškart registruojiesi į penkis universitetus, o štai Kinijoje atskirai į kiekvieną.

Reikia parašyti motyvacinį laišką, užklasinės veiklos ataskaitą, nuspėjamą pažymį – direktorius ar jo pavaduotojas turi pasakyti kiek maždaug gausi iš egzamino. Stoti reikia maždaug prieš metus, tuomet universitetas atsiunčia pasiūlymą – priims, jei iš egzamino surinksi 36 iš 45 balų, o stipendiją gausi, jei surinksi 38 balus, tad eidamas laikyti egzaminų jau žinai kiek reikia gauti, kad galėtum ten studijuoti.

Dovilė prisimena, jog laisvalaikio ten niekas daug neturi. „Per daug mokymosi ten niekada nebus“, – teigė mergina. Prisiminusi pasakojo, kaip per atostogas paklaususi grupės draugų ką šie veikia, pastarieji atšaudavo, jog susirado kito kurso knygas ir dabar mokosi, kad kitais metais būtų lengviau. Vien dėl to ir dirbti, ir mokytis būtų neįmanoma, be to, viza to neleidžia.

Pigiau nei Anglijoje

„Mano sesuo studijavo Anglijoje ir tėvai sakydavo, kad išlaikyti mane yra pigiau nei ją“, – pasakojo absolventė.

Mergina gavo stipendiją, tad mokslai nieko nekainavo, tačiau nemažai reikėjo sumokėti už skrydžius.

„Bet jei perki bilietus iš anksto – už 700 eurų galima nuskristi ir pirmyn, ir atgal. Taip pat labai pigu, jei gyveni bendrabutyje. Visi tarptautiniai studentai ten gauna vietą. Bendrabučiai nauji, gražūs ir švarūs. Per metus mokėdavau 1500 eurų už bendrabutį. O pats pragyvenimas kainavo apie 50 eurų per savaitę. Viską susumavus, jei nemoki už mokslą, pragyvenimas yra pigesnis nei Anglijoje, nes stipriai finansuojamas bendrabutis. Tačiau jei nori grįžti namo kas mėnesį, tuomet tikrai gali būti brangu“, – šmaikštavo Dovilė.

Nori padrąsinti moksleivius

Paklausta, ar niekada nepagalvojo „kur aš čia papuoliau?“ mergina pasakojo, jog tokia mintis tikrai buvo šovusi į galvą, tačiau turbūt daugumai vienu ar kitu momentu norisi grįžti namo.

Likti universitete iš dalies motyvavo ir tai, jog nutraukus mokslus, reikėtų grąžinti valstybės skirtą stipendiją, kuri, kaip žinia, yra tikrai didelė. Tačiau Dovilė gerą vidurkį išlaikė iki pat studijų pabaigos, taigi vyriausybinę stipendiją gavo iki pat galo, o baigusi mokslus nesunkiai susirado darbą Vokietijos banke, kuriame atlieka korporacijų kredito rizikos analizę.

Dovilė panoro papasakoti ir pasidalinti savo patirtimi su Lietuvos moksleiviais, nes studijos Honkongo universitete kokybės atžvilgiu yra labai geros, tačiau nėra populiarios tarp lietuvių.

„Mano nuomone dėl to, kad niekas apie jas nežino. Aš buvau pirmoji lietuvė, pabaigusi šį universitetą, pirmoji vakarietė toje programoje, paskui save pasikviečiau draugę. Žinau tik tris lietuves, kurios ten mokėsi. Jei gauni stipendiją, čia studijuoti be galo apsimoka, nes yra geriau, pigiau ir įdomiau“, – patirtimi pasidalijo Dovilė.

Straipsnio autorius Dovydas Dargis

Nuotr. iš asmeninio archyvo 

 

facebook_logoKur stoti