Nors daugelis mokyklų kol kas tik informavo savo mokinius apie tai, kad nuo pirmadienio jų laukia nuotolinis mokymas, ir būsimus pamokų tvarkaraščius pažadėjo atsiųsti penktadienį, tačiau jau dabar įdomu, kaip mokyklos pasiruošę šiam iššūkiui, ar spės viską parengti laiku? Ir kokių mokymosi formatų gali laukti moksleiviai?
Nusprendė neapkrauti platformų gausybe video pamokų
Giedrė Morkūnienė, mokanti anglų kalbos Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje, teigia, kad pasiruošimas pačiame įkarštyje, tačiau aiškesni mokymosi planai ir tvarkaraščiai bus matyti į savaitės pabaigą. „Pirmąją pasiruošimo savaitę intensyviai „varėm“ per platformas, rinkomės kas mums būtų geriausia. Pasirinkome turbūt pačią sunkiausią – Moodley programą, kuria naudojasi ir daugelis Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ji tikrai labai įdomi, tačiau, kad išnaudotume visas galimybes, ją dar reikia pritaikyti, o pilnai tai padaryti gali užtrukti ir iki birželio mėnesio“, – sakė Giedrė Morkūnienė.
Kol kas, kad nelūžtų nei platforma, nei internetas (kai tiek daug mokinių susijungs vienu metu), Kėdainių Šviesiojoje gimnazijoje nuspręsta rengti mažiau video pamokų (ne daugiau nei 1-2 per dieną), o kitą laiką skirti užduotims, kurias moksleiviai galės padaryti savarankiškai, ir atsiskaitymams bei konsultacijoms.
„Taip pat įsivaizduokite, kad kai kuriuose namuose, kur mokysis mūsų moksleiviai, prie kompiuterių dirba ir tėvai, ir du ar trys vaikai, tad vienu metu dalyvauti tose pamokose būtų sudėtinga“, – teigė mokytoja.
G.Morkūnienės teigimu, ypač 12-tokai, kuriuos ji irgi moko, daug dirbs savarankiškai, kadangi jie Šviesiojoje gimnazijoje jau yra praėję anglų kalbos mokymosi kursą ir dabar kartosis programą, ruoštis egzaminams.
„Žinoma, pasisekė toms mokykloms, kurios nuo seniau turi video platformas ir jomis naudojosi. Jiems prisitaikyti bus paprasčiau. Visiems kitiems tai geras spyris „į užpakalį“, tačiau tas procesas labai įdomus, visi dirbam labai intensyviai“, – sakė mokytoja.
Kai kurie mokosi nuotoliniu būdu jau savaitę
Povilas Misevičius, vienos privačios Vilniaus gimnazijos mokytojas, pasakoja, kad jie praeitą savaitę jau dirbo su mokiniais nuotoliniu būdu, atostogų jiems nebuvo. Esą, tai pavyko todėl, kad mokyklos administracija ruošėsi nuotolinio mokymo scenarijui jau nuo vasario pabaigos. O vos paskelbus karantiną, mokytojams buvo suteiktos aiškios instrukcijos kaip pasiruošti nuotoliniam darbui. Taip pat buvo organizuojami workshop‘ai, kurių metu labiau patyrę mokytojai pristatė nuotoliniam darbui skirtas platformas ir buvo dalinamasi idėjomis kaip organizuoti darbą. Šioje mokykloje buvo pasirinkta „Google meet“ platforma, nes prieš tai bandyta kita platforma dažnai „lūždavo“.
Nuotolinio mokymosi procesas dabar organizuotas taip, kad pamokų formatus renkasi kiekvienas mokytojas individualiai, o mokiniai ir jų tėvai iš vakaro gauna kitos dienos tvarkaraštį, kur būna parašyta, kokios pamokos rytoj vyks ir kokiu formatu. Taip pat klasės auklėtojai kiekvieną dieną praveda video konferenciją su savo klase ir aptaria, kaip jiems sekasi, aptaria situaciją.
„Pirmą savaitę didžiausias dėmesys buvo skirtas mokinių savijautai, psichologinei būsenai, lūkesčiams. Supratus, kaip jie jaučiasi ir ko laukia iš nuotolinių pamokų, bus galima toliau planuoti mokymą ir jį koreguoti“, – sakė P.Misevičius.
Bendravimo taisyklės ir patobulinimai
P.Misevičius papasakojo ir apie savo pasirinktą mokymo planą: „Asmeniškai aš per savaitę pravedu 2 video pamokas, o 2 pamokos yra skirtos užduotims ir darbui savarankiškai. Taip pat video susitikimų metu aptariame žinias, kurias mokiniai įsisavino atlikdami užduotis. Teko įsivesti bendravimo taisykles, susigalvojome simbolius/veiksmus, kuriuos įvedus atsirado savotiškos tvarkos diskutuojant (juk tiek daug norinčių pasisakyti). Pamokos pabaigoje taip pat pasikalbame ir apie tai, ką galėtume patobulinti, aš padėkoju mokiniams, kad jie puikiai įsitraukia į pamokos procesą, net tokiomis sąlygomis, o jie savo ruožtu atleidžia man už sistemines, technines klaidas“.
Kai kurie kiti P.Misevičiaus kolegos naudoja ir įrašytų video pamokų formatą. „Ateityje taip pat planuoju išbandyti tokią metodiką. Svarbu suvokti, kad formatas yra labai susijęs su dalyko kontekstu, nuo to priklauso, ar leisti mokiniams dirbti savarankiškai, ar turi susisiekti, ar gali įrašinėti pamokas“, – teigė mokytojas.
Didžiausias pliusas – galima „iš lovos“ dalyvauti pamokoje
Paklaustas, kokios mokinių patirtys per pirmą nuotolinio mokymosi savaitę, kaip jie jaučiasi, Povilas Misevičius sakė: „Mokiniai jau pasiilgo tiesioginio kontakto ir prieinamumo. Kol kas vienintelis pliusas, kurį girdėjau iš mokinių: kad nereikia labai anksti keltis ir važiuoti per kamščius iki mokyklos. Galima susisukti į patalus, atsiversti kompiuterį, ir vuolia, tu jau pamokoje. Kad ir kaip norisi gyvo bendravimo, visi suprantame, kad čia ne atostogos, ir tai yra išbandymas visiems. Šioje situacijoje visiškas pamokų nebuvimas, manau, didesnei daliai būtų kančia“.
Artimiausiu metu portale nuolat rašysime apie visus pasikeitimus, prognozes ir galimus scenarijus dėl egzaminų ir priėmimo į aukštąsias ir profesines mokyklas.
2020 m. Konkursinio balo skaičiuoklė, čia: >>> https://www.kurstoti.lt/kbs#/
Iliustracijoje: Studentų korporacijos T.L.S. Korp! Neo-Lithuania virtualus renginys karantino sąlygomis - Zoom platformoje.
