„Turi visą Europą, važiuok kur nori, dirbk kur nori, tiesiog imk ir pildyk savo svajones. Kaip galima to atsisakyti? O tuo labiau, kad tai puiki galimybė įgyti patirties prieš integruojantis į darbo rinką“, – sako I. Pilipaitytė.
– Kas paskatino jau pabaigus studijas išvykti praktikai į užsienį? Gal ir studijų metu buvai išvykusi studijų mainams ar praktikai?
– Bakalauro ir magistrantūros studijų metais du kartus buvau išvykusi „Erasmus+“ studijoms į Glazgo ir Varšuvos universitetus bei „Erasmus+“ praktikai į Sevilijos kongresų ir konferencijų biurą Ispanijoje. Šios kelionės man davė labai daug, jų metu išsipildė ne viena mano svajonė, tapau stipresne ir laimingesne asmenybe. Kai sužinojau, kad galiu atlikti ir „Erasmus+“ absolventų praktiką, nė už ką nenorėjau praleisti šios galimybės.
– Kur atlikai praktiką? Ar buvo sudėtinga rasti praktikos vietą?
– Praktiką atlikau Maljorkos turizmo plėtros valdyboje (isp. Fomento del turismo de Mallorca, FTM). Vietą radau siuntinėdama savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką mane dominančioms organizacijoms, jų kontaktinius duomenis susiradau internete. Iš pradžių norėjau pasirašyti praktikos sutartį su šiuolaikinio meno galerija Ibizoje, jau buvome pradėję bendrauti, bet, klausydama intuicijos, nusprendžiau ten nevykti, nors dar nebuvau susiradusi kitos praktikos vietos. Šiandien šiuo sprendimu labai džiaugiuosi, nes praktika Maljorkoje pranoko visus mano lūkesčius.
– Papasakok apie savo darbo dieną praktikos metu. Kokiomis veiklomis teko užsiimti?
– Viena iš FTM užduočių yra bendrauti su šalies ir užsienio žurnalistais, pasiūlyti jiems apgyvendinimo ir maitinimo įstaigas, pristatyti salą pagal juos dominančias temas.
Pačią pirmą savo praktikos dieną praleidau ne biure – kartu su savo kolega aprodėme švedų žurnalistui Palmos miestą. Man ir pačiai ši ekskursija labai pravertė, kadangi tuomet dar tik džiaugiausi savo pirmosiomis dienomis Maljorkoje.
Pagrindiniai dienos darbai biure buvo du: turėjau priimti į valdybą ateinančius žmones ir atsakyti į telefono skambučius. Kiti dienos darbai keitėsi. Liepa ir rugpjūtis buvo ramesni, teko daugiau rūpintis organizacijos administracija, tvarkyti jos archyvus.
Nors FTM nedirba kaip turizmo informacijos centras, tačiau vis užklysdavo turistai, todėl prireikdavo teikti ir turistinę informaciją. Rugsėjis buvo aktyviausias mėnuo, pradėjome rinkti ekskursantų grupes (nuo spalio mėnesio valdyba organizuoja ekskursijas į kalnus), todėl kasdien biure ir telefonu teikdavau informaciją besidomintiems, registruodavau juos į ekskursijas.
– Kas tau labiausiai patiko atliekant praktiką?
– Galėčiau įvardinti tris aspektus. Pirma, savo gyvenimą sieju su turizmu. Darbas turizmo plėtros valdyboje man suteikė galimybę susipažinti su vietos įvaizdžio plėtros subtilybėmis, bendravimo su žurnalistais svarba. Ši sritis man iki šiol buvo mažai pažįstama.
Antra, FTM yra viena seniausių Ispanijos turizmo organizacijų, įkurta 1905 m., tad turėjau galimybę susipažinti su organizacijos archyvais, pirmosiomis reklaminėmis brošiūromis. Turizmas yra mano itin mylima profesinė sritis, o istorija – didelė mano aistra, tad darbas su šios organizacijos archyvais man buvo didelis malonumas.
Trečia, praėjusiais metais atlikau praktiką Sevilijos kongresų ir konferencijų biure, tačiau ten beveik visą laiką tiek darbui, tiek kontaktavimui su kolegomis naudojau anglų kalbą. Dirbdama FTM anglų kalbą naudojau labai retai. Pirmieji ispaniški pokalbiai telefonu ar bendravimas su į biurą atėjusiais žmonėmis man kėlė jaudulį, bet vėliau tapo netgi labai maloniu užsiėmimu. Tuo labiau, kad neatmetu galimybės ateityje įsidarbinti būtent Ispanijoje.
– Kokią naudą tau suteikė ši patirtis?
– Visų pirma, tai profesinė nauda – susipažinau su turizmo plėtros ypatybėmis. Antra, labai patobulinau savo ispanų kalbą ir, žinoma, labai didžiuojuosi, kad man teko dirbti tokioje senoje ir svarbioje turizmo organizacijoje.
– Kodėl Ispanija buvo ta šalis, į kurią nusprendei išvykti?
– Jeigu pasakyčiau savo artimiesiems ar draugams, kad išvykstu gyventi į kitą šalį, jie net neklaustų kur. Ispanija yra mano šalis, netgi mėgstu sakyti, kad ne aš ją, o ji mane pasirinko, bet tektų labai ilgai pasakoti. Be to, penkerius metus buvau VDU veikiančio Miguelio de Cervanteso ispanų kalbos ir kultūros klubo narė, su klubo nariais organizavome renginius, kurių metu stengiamės supažindinti visuomenę su Ispanija ir jos kultūra.
– Ką šioje nuostabaus grožio Maljorkos saloje pavyko pamatyti, patirti, pajausti per tuos tris mėnesius?
– Sunku kažką išskirti iš visų vietų, kurias aplankiau, ar švenčių ir festivalių, kuriuose teko sudalyvauti. Žinoma, Maljorka garsėja paplūdimiais. Teko aplankyti tikriausiai žinomiausią šios šalies paplūdimį Es Trenc, bet, turiu prisipažinti, kad Maljorkos šiaurėje esantis Playa de Muro paplūdimys tapo mano mėgstamiausiu.
Tikriausiai taip atsitiko todėl, kad šis balto smėlio ruožas buvo pirmas vaizdas, kurį pamačiau pro lėktuvo langą leidžiantis Maljorkoje. Įsimintinos buvo ir ekskursijos į Tramuntanos kalnus, o dar labiau – pasivaikščiojimas juose esančiose olose, tarp stalagmitų ir stalaktitų. Taip pat įsiminė vyno festivalis Binisalemo miestelyje. Vienas kertinių šio festivalio renginių yra vakarienė po atviru dangumi: miestelyje sustabdomas automobilių eismas, šeimos išneša stalus iš namų į gatves, puošia juos vynuogėmis, žvakėmis... Tiek vaizdas, tiek jausmas būnant to dalimi yra nepakartojami, o visa tai pasibaigė vėlyvais šokiais su „demonais“ ugnies apsuptyje.
– Ką veikdavai laisvu nuo darbų metu? Ar tai labai skyrėsi nuo tavo laisvalaikio Lietuvoje?
– Savaitgaliais su draugais lankydavome Maljorkos paplūdimius, lipdavome į kalnus, vykdavome į šventes įvairiuose kalnų miesteliuose. Kiekvieną kartą, kai grįždavau iš darbo, man diena prasidėdavo iš naujo. Turėdavome šimtus planų! Maljorka atrodo gana maža sala, bet kiekvienas jos kampelis yra nepaprastai gražus, prireiktų dar daug dienų, kad viską aplankyčiau.
Tenka pripažinti, kad Maljorkoje gyvenau daug aktyviau, nei Lietuvoje. Būdavo, kad pabaigus darbą jau po dviejų valandų stovėdavau ant banglentės kitame salos gale. Ir miegodavau mažiau, tiesiog buvo gaila laiko. Nežinau, kas kaltas – saulėti orai, draugai, mano požiūris ar pati Maljorka...
– Kuo užsiimi šiuo metu, grįžusi iš Maljorkos? Ar manai, kad atlikta praktika tau pravers profesinėje srityje?
– Grįžus iš praktikos pradėjau ieškotis darbo Lietuvoje. Prisipažinsiu, kad tikrai norėjau likti Maljorkoje, tačiau Lietuvoje turiu nebaigtų reikalų. Mane visada domino darbas užsienyje, o atliktos „Erasmus+“ praktikos padėjo suprasti, kad man tai tikrai patiktų. Be to, šios patirtys padeda kur kas tvirčiau jaustis ieškant darbo.
– Ar pakartotum šią patirtį? Ko palinkėtum kitiems absolventams, svarstantiems apie tokią praktikos galimybę?
– Aš ne tik pakartočiau šią patirtį, bet ir norėčiau sugrįžti į tas dienas ir amžinai ten pasilikti. Man labai gaila tų studentų, kurie nepasiryžta išvykti į praktiką. Iš savo patirties žinau, kad tai kur kas sudėtingiau, nei „Erasmus+“ studijos, kurias galėčiau prilyginti „Viskas įskaičiuota“ atostogų paketui.
Niekas tavęs nepasitiks išskėstomis rankomis su studentiškais įvadiniais renginiais ir kitais mainų studentais tokioje pačioje padėtyje kaip tu, o ką jau kalbėti, kad praktikos vietą turi susirasti pats, kas tikrai užima nemažai laiko. Bet pažiūrėkime iš kitos pusės – turi visą Europą, važiuok kur nori, dirbk kur nori, tiesiog imk ir pildyk savo svajones. Kaip galima to atsisakyti? O tuo labiau, kad tai puiki galimybė įgyti patirties prieš integruojantis į darbo rinką.
Aš šią kelionę vadinu dovana sau po šešerių studijų metų, o taip pat ir vyšnia ant mano „Erasmus+“ patirčių torto. Nemoku, nesugebu apsakyti, kiek daug tai man davė. Nekeisčiau to į nieką.
Visiems tiems, kurie nuspręs vykti į praktiką, norėčiau palinkėti skirti pakankamai laiko ieškantis praktikos vietos (tiek šalies, tiek organizacijos), išsirinkti pačią geriausią ir asmeninius siekius tenkinančią bei nenuleisti rankų, jei nesulauks atsakymų, nes neranda tik tie, kas nustoja ieškoti.
Interviu autorė – Gabrielė Gugytė
