Dabar jau antrakursiui Ryčiui Žiobakui, studijuojančiam Anglijos University of Derby, jog nėra neįmanomų svajonių. Dvidešimtmetis vaikinas su dideliu džiaugsmu pasakojo apie studijas užsienyje ir teigė pasilgstąs gimtinės.
Kodėl užsimanė studijuoti svetur: Mintys apie užsienį sukosi nuo pat mažens. Žavėjausi (ir iki šiol žaviuosi) JAV didmiesčiais, todėl vyresnėse klasėse pradėjau galvoti apie studijas šioje šalyje. Kai konkrečiau pradėjau domėtis, supratau, kad įstoti į JAV universitetą gana sudėtinga, be to, šalis labai toli ir negalėčiau grįžti aplankyti namų... Taigi, tuo metu nusviro rankos. Bet kartą, naršydamas internete, aptikau svetainę, kurioje buvo trumpai aprašytos studijos Jungtinėje Karalystėje (deja, nebeprisimenu adreso). Pradėjau domėtis studijomis šioje šalyje. Jei atmintis neapgauna, tuo metu buvau vienuoliktoje klasėje.
Taigi, gabaliukas po gabaliuko rinkau informaciją. Internete galima rasti visko, kas domina. UCAS, British Council, DfES- tai tik kelios svetainės, kuriose apstu informacijos. Taip pat galiu rekomenduoti www.anglija.com svetainę. Joje veikiančiame forume iki smulkmenų išdiskutuotos visos su stojimu susijusios problemos. Tik reik nepatingėt ir paskaityti.
Jungtinę Karalystę pasirinkau dėl kelių priežasčių:
- Norėjau realizuoti savo anglų kalbos žinias, nes ji puikiai sekėsi mokykloje.
- Ši šalis turi svarų balsą pasaulyje ir čia vyksta daugybė svarbių įvykių.
- Buvau susidaręs gerą šios šalies vaizdą (daugiausiai tai buvo visokie stereoptipai)
Tačiau pagrindinė priežastis - šios šalies universitetus baigė labai daug garsių žmonių, čia daromi atradimai... Trumpai tariant, norėjau būti viso to liudininku ar net dalyviu.
Kur ieškoti informacijos: Dvyliktoje klasėje jau reikėjo galutinai apsispręsti, nes žinojau, kad dokumentų rinkimas ir visų formų pildymas užims daug laiko. Taigi, jau rugsėjo mėnesį užsiregistravau UCAS (Universities and Colleges Admission Service). Reikėjo suvesti duomenis apie save, vienuoliktos klasės įvertinimus. Taip pat buvo reikalinga rekomendacija iš mokytojo ir trumpas aprašymas, kodėl noriu studijuoti Anglijos universitete. Anketoje reikia nurodyti ir kokius egzaminus žadi laikyti. Taip pat reikia nurodyti 6 universitetus, į kuriuos nori įstoti. Sunkiausia dalis buvo Personal Statement (nežinau, kaip teisingai išversti).
Apie universitetus informacijos galima rasti internete. Tačiau aš dar papildomai siunčiausi universitetų bukletų (Prospects). Juos atsiunčia nemokamai, tiesiog universiteto tinklapyje reikia nurodyti savo namų adresą, o per maždaug dvi savaites gauni bukletą. Jie labai gražiai išleisti ir juose yra visa reikalinga informacija apie universiteto siūlomas studijas, apgyvendinimą, patį universitetą ir miestą.
Kas svarbu Anglijos universitetams: Pažymiai, žinoma, svarbu, tačiau Personal Statement aprašymas yra ne ką mažiau svarbus. Jis parodo, koks žmogus esi. Pažymiai tikrai dar ne viskas. Todėl Personal Statement reikia parašyti kuo geriau. Geriausia paprašyti anglų kalbos mokytojo pagalbos. Esu dėkingas savo anglų kalbos mokytojai, kad padėjo.
Tada prasideda laukimas... Iki kovo pabaigos universitetai turi pranešti savo sprendimą. Taigi, yra trys variantai. Jei gauni Unconditional Offer - esi vienas is laimingųjų ir tau jau garantuota vieta universitete (tačiau tokį pasiūlymą moksleivis gaus sunkiai). Dažniausiai gaunamas Conditional Offer. Tokiu atveju, universitetas iškelia reikalavimus, kuriuos įvykdžius, esi priimamas į universitetą. Reikalavimai būna, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminus tam tikrais balais ir išlaikyti pasirinktinai IELTS arba TOEFL anglų kalbos egzaminą tam tikru pažymiu.
Gavęs pasiūlymus, turi pasirinkti du universitetus. Vienas bus tavo pirmasis pasirinkimas, o kitas - atsarginis variantas. Pasirinkti reikia iki gegužės 4 dienos.
Iki kada nusiųsti anketas: Tiesą sakant, visas tas susirašinėjimas su universitetais ir stojimas man iki pat išvykimo atrodė utopiškai. Aš tiesiog neįsivaizdavau, kad galiu mokytis Anglijoje, turint galvoje šeimos finansinę padėtį ir kitas aplinkybes. Net gavęs pasiūlymus aš tuo dar netikėjau.
Anketas reikia išsiųsti iki sausio 15 dienos. Jeigu stojama į Oxford ar Cambridge universitetą, anketą reikia išsiųsti iki spalio 15 d. Tai kainuoja apie 15 svarų (~75 litai).
Viskas ėjosi gana sklandžiai, bet esu tikras, kad pastangų daugiau įdėti reikia stojant į Anglijos universitetą. Jei Lietuvoje galima rinktis vos iš kelių universitetų, tai Anglijoje jų yra gerokai daugiau nei šimtas, iš kurių galiausiai turi išsirinkti vieną.
Pirmas įspūdis ir būstas: Pirma kartą, kai atvykau į universitetą, buvau nustebintas. Negalėjau patikėti, kad čia mokysiuos. Viskas buvo taip nauja, nežinoma... Tai džiugino ir kartu baugino. Buvo išties neįtikėtina, nes atsidūriau vietoje, apie kurią tik pasvajot galėdavau.
Laimė, kad studentams suteikiama visokeriopa pagalba. Ar tai problemos dėl būsto, ar studijų, ar finansų - yra atitinkamas personalas, kuris visada pasirengęs padėti. Kiek jie padeda, žinoma, jau kitas klausimas.
Pirmamečiai dažniausiai nesuka galvos dėl būsto ir apsigyvena bendrabutyje. Čia nereikia rūpintis sąskaitom už elektrą, dujas ir pan. Be to, čia gali patirti tą "tikrąjį" studentišką gyvenimą. Per metus susirandi draugų, su kuriais jau gali nuomotis atskirą namą tolimesnėms studijoms.
Bendrabučiai būna modernūs, gerai įrengti. Kambariai dažniausiai vienviečiai. Jei pageidauji, gali gauti dvivietį. Štai mano kambaryje yra rašomasis stalas, lentyna, spinta rūbams, stalčiai, kriauklė, lova ir staliukas šalia. Kambaryje yra internetas, jei nori, gali pasijungti televizorių. Viskas nauja, švaru ir gerai prižiūrėta. Žodžiu, sąlygos puikios.
Apie studijų pradžią: Paskaitos iškart neprasideda. Dažniausiai būna taip vadinama Freshers&undefined; Week arba Introduction Week. Ji skirta supažindinti naujus studentus su universitetu, susipažinti su būsimais kursiokais ir tiesiog apsiprasti. Sekančią savaitę prasideda paskaitos. Anglijos universitetuose mokslai prasideda rugsėjo vidury ar net spalio pradžioje.
Paskaitų skaičius priklauso tiek nuo universiteto, tiek nuo kurso. Krūvis, bent jau pirmaisiais metais, buvo tikrai pakeliamas ir tikrai nesunkus. Čia vėlgi mano asmeninė patirtis. Aš atėjau su nemažu žinių bagažu savo srityje, todėl pirmais metais tikrai nebuvo ką veikti. Dėstytojai visus metus akcentavo, kad didžiąją dalį medžiagos turime mokytis patys. Kitaip tariant, kiekvienai paskaitai teoriškai turėtumėme skirti mažiausiai po valandą (jei tiksliai pamenu) savarankiško mokymosi.
Studijuoti pirmais metais nebuvo įdomu, nes jau turėjau nemažai žinių, kai kurios paskaitos atrodė juokingos. Tačiau jau baigiantis pirmiems metams pajaučiau, kad darosi sunkiau. Šiais metais turėtų būti tikrai įdomu. Svarbiausia, kad mokausi tik tai, kas daugiau ar mažiau susiję su mano specialybe. Šiaip taiAnglijoje visos paskaitos metu vyksta labai šiltas kontaktas tarp dėstytojo ir studentų. Nėra kažkokios hierarchijos, neva tu studentas - patylėk. Išklausoma visų nuomonė. Žinoma, išsidirbinėjimas netoleruojamas.
Kaip mokomasi: Svarbiausia yra suprasti, kas dėstoma. Jeigu nesupranti - turėsi problemų. Kalbos barjeras būna tik atvykus į šalį, todėl patarčiau atvykti šiek tiek ankščiau nei prasideda studijos, kad spėtum adaptuotis.
Lietuvoje, kiek teko girdėti, dėstytojas tiesiog pakalba, parašo ant lentos ir tuo viskas baigiasi. Čia dėstytojai labiausiai kreipia dėmėsį į tai, ar visi suvokia, apie ką eina kalba. Jeigu daugelis studentų nesupranta temos, dėstytojas kartais skiria papildomą paskaitą. Taip pat yra galimybė eiti į specialias konsultacijas tiems, kurie nesuprato paskutinės temos. Svarbiausia ne aklai iškalti, o suvokti.
Paskaitos vyksta įvairiose patalpose. Jeigu paskaita bendra keletui kursų, tai vyksta didelėje patalpoje. Jeigu išskirtinai tik mano - vyksta mažesnėje. Visos paskaitos vyksta naudojant kompiuterį ir projektorių. Priklausomai nuo modulio, panaudojama ir daugiau vaizdinių priemonių. Sakoma, geriau kartą pamatyti, nei šimtąkart išgirsti.
Paskaita trunka valandą. Priklausomai nuo tvarkaraščio, būna arba bėgimas iš vienos paskaitos į kitą (petraukų, bent jau aš, neturiu) arba langas.
Man paskaitos vyksta vienoje vietoje. Kitiems tenka važinėti ir į kitus universiteto fakultetus.
Apie kolegas ir laiką po paskaitų: Susidraugauti nesunku, bet konkrečiai su savo grupiokais nebendrauju beveik. Na, su keliais. Turiu kitų draugų.
Universitete pastoviai organizuojami įvairūs renginiai. Ypač daug jų vyksta pirmąją savaitę (Freshers&undefined; Week). Tokio reiškinio kaip krikštynos čia net nepastebėjauJ..
Po paskaitų man tiesiai į darbą reikia lėkti. Parėjęs namo, puolu daryti valgyti, tada sėdu prie kompiuterio pabendrauti su draugais ir šeima, klausausi muzikos. Kai laisva diena, galima su draugais į klubą nueiti ar šiaip kur nors pasėdėti.
Dabar jau antras kursas, bet nė kojos nekelčiau į tuos baisius raudonų plytų angliškus namus... Todėl vėl pasirinkau bendrabutį. Čia gyventi man patinka.
Nedalyvauju jokioje studentiškoje veikloje, nes nėra nei noro, nei laiko. Pirmais metais dar kažkiek krepšinį žaidžiau universiteto komandoje, bet greitai viskas baigėsi. Paprasčiausiai nebebuvo noro grįžus po darbo. Norėjosi poilsio.
Apie draugus lietuvaičius: Daugiau bendrauju su lietuviais. Čia mokosi dar trys lietuviai. Visi esame draugiški, stengiamės padėti vienas kitam. Ir aš tuo didžiuojuosi. Manau, mes sėkmingai laužom tą kvailą stereotipą, neva lietuvis lietuviui - vilkas. Visada malonu padėti savo tautiečiui. Be abejo, yra žmonių, kurie to nevertina. Būtent šiai žmonių grupei ir galioja tas stereotipas. Kol kas su tokiais neteko susidurti :)
Pinigai: Pragyvenimas čia brangus. Aš džiaugiuosi, kad gavau bendrabutį už 58 svarus (290 litų) per savaitę. Londone bendrabutis kainuotų vos ne perpus daugiau. Priklausomai nuo to, kaip maitiniesi, maistui išleisti galima nuo 10 (50 litų) svarų per savaitė. Brangus transportas. Knygos net labai brangios. Štai praeitais metais pasisekĖ - reikėjo pirkti tik vieną knygą. Bet ir ta pati kainavo 35 svarus (175 litai). Kitų knygų nepirkau, nes tuos dalykus arba jau mokėjau, arba radau informacijos internete.
Dar pridėti reikėtų įvairias nenumatytas išlaidas, telefono sąskaitą- ir gaunasi nemenka suma. Eilinė lietuvių šeima kažin ar galėtų išlaikyti savo atžalą. Todėl dauguma studentų dirba. Daugiausiai įsidarbina barmenais, pardavėjais, administratoriais. Darba rasti nėra lengva, nes, visų pirma, darbą reikia suderinti su paskaitomis. Ypatingai sunku mažesniuose miesteliuose, kur studentų daug, o darbo vietų mažai.
Teoriškai studentas neturėtų dirbti daugiau nei 20 valandų per svaitę, nes kitaip neliks pakankamai laiko studijoms. Tačiau daugybė anglų dirba visu etatu ir nesuka sau galvos. Be abejo, tai atsiliepia studijoms, todėl nereikėtų persidirbtiJ.
Anglų „bardakas“: Aš čia atvažiavau prisiklausęs, kokie anglai džentelmenai, kokie mandagūs visi ir panašiai. Beveik pusmetį pragyvenau su tipiška anglų šeima. Susipažinau su jų draugais, kaimynais. Ir per tą pusmetį mano nuomonė apie anglus apsiverte aukštyn kojom. Vaizdas, kurį buvau susidaręs, pasirodė esąs klaidingas. Manau, kad jiems stinga elementarios kultūros. Jie neturi supratimo apie higieną. Absoliučiai visuose anglų namuose, kur tik esu buvęs - neregėtas „bardakas“. Dirbdami keturias dienas per savaitę ar net mažiau, jie įsivaizduoja esą labai užimti, todėl neturi laiko tvarkytis...
Štai vasarą buvau grįžęs į Lietuvą. Lietuva atrodo labai gerai ir buvo labai malonu grįžti į savo gimtąjį kraštą. Po studijų norėčiau grįžti į Lietuvą ir čia įkurti firmą. Noriu, kad tai būtų firma, kurios darbuotojai didžiuotųsi joje dirbą. Greičiausiai reikės padirbėti užsienyje, kad užsidirbčiau pradiniam kapitalui.
Matau tiek daug perspektyvų... Nenoriu apie jas kalbėti, nes gal nieko ir nesigaus :) Bet studijuoti užsienyje kažkada irgi buvo tik svajonė
Esu dėkingas savo mokyklai, šeimai ir draugams. DIDŽIUOJUOSI, KAD ESU LIETUVIS IR MYLIU SAVO ŠALĮ!!!
Užrašė Justina Stučinskaitė
