Šalis, kurioje gimė pirmoji Europos civilizacija

Justina Stučinskaitė

Raimundas Jaugėlas, studijuojantis Graikijoje ekonomiką, sako, jog ši šalis jam visuomet atrodydavo labai patraukli savo egzotika ir klimatu bei senąja savo istorija: „Graikija, kur gimė pirmoji Europos civilizacija ir kultūra... Vien tik jau nuo tokių asociacijų ir pasvajojimų, kad galėsiu ir aš ten pabuvoti, kildavo nepakartojamas jausmas“,- dalijosi įspūdžiais lietuvis, išmokęs nelengvą graikų kalbą ir jau penketą metų kvėpuojantis Graikijos oru.

Svajonė išsipildė netikėtai
Paklaustas, koks velnias nešė jį studijuoti į kitą Europos pusę, vaikinas teigia, jog išvykti studijuoti į užsienį turėjo keletą svarių priežasčių: pirmoji buvo tai, jog jis niekuomet iki tol nebuvau išvykęs iš Lietuvos, tad jau vien didžiulis troškimas vedė Raimundą kuo greičiau pakeisti aplinką, pamatyti, kaip gyvena žmonės svetur, ypač pietuose, pažinti ir palygini jų gyvenimo būdą, bendravimą, pamatyti kitokį studentišką gyvenimą, patirti kuo daugiau įspūdžių, įgyti naujos patirties, o tuo pačiu, ir gauti norimą specialybę. Antroji priežastis buvo kiek žemiškesnė, nes po vidurinės mokyklos baigimo Lietuvoje Raimundui nepavyko įstoti į tą studijų kryptį, kur jis troško, tad teigiamas atsakymas iš Graikijos Nacionalinio Atėnų Kapodistrijo Universiteto buvo lyg išsigelbėjimas ir pati geriausia žinia, kurią tik tuo metu jis galėjo gauti. Trečioji priežastis, ir visų svarbiausia, buvo tai, kad „netikėtą galimybę išvykti studijuoti į Graikiją, gavau per vidurinę mokyklą Kaune, kurioje mokiausi, ir asmeniškai apie šį netikėtą šansą sužinojau iš savo klasės auklėtojos. Tai buvo speciali bakalauro studijų programa su stipendija Rytų Europos ir Azijos šalims, remiama Europos Sąjungos, kurią Lietuvoje kuravo Graikijos Garbės Konsulatas. Tad, kai tik sužinojau apie šią neįtikėtiną studijų galimybę ir finansinę paramą, ilgai nedelsęs, nusprendžiau šį šansą būtinai išnaudoti, su didele iniciatyva ėmiausi visų reikiamų veiksmų, kad tik tai įgyvendinčiau“, - pasakojo R.Jaugėlas.

Padėjo Garbės Konsulatas
Visą pradinę informaciją apie studijas lietuvaitis gavo iš savo mokyklos, o toliau visus kitus reikalingus studijų ir išvykimo dokumentus jau asmeniškai tvarkėsi per Graikijos Garbės Konsulatą Vilniuje, nuo kurio toliau ir priklausė visa Raimundo stojimo ir išvykimo eiga:“tik jų pagalbos dėka man iš tikrųjų pavyko pasiekti tikslą, nes 2002 metais Graikijos Ambasados Lietuvoje dar nebuvo. Dabar situacija yra visiškai pasikeitus: nuo tada, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungos Bendriją, šios stipendijos Lietuvai nutrūko, ankščiau kasmet mūsų šaliai skirdavo tik po dvi vietas“.
Tad šiuo metu visiems, besidomintiems bendrąja studijų priėmimo tvarka Graikijos Respublikos Universitetuose, Raimundas siūlo domėtis Graikijos švietimo ir Mokslo Ministerijos internetiniame puslapyje: www.ypepth.gr
Manantiems, kad viskas labai paprasta, Raimundas nori pasakyti: „įspėsiu, jog, rengiantis studijuoti Graikijos aukštosiose, lengva tikrai nebus, nes tam gali prireikti tikrai nemažai šaltų nervų, o tuo labiau tokioj Graikijoj, kur viskas yra labai vilkinama ir į daugeli dalykų žiūrima gan atlaidžiai. Svarbiausia yra turėti daug kantrybės ir į viską stengtis žiūrėti šaltakraujiškai, nes visa tai, kas liečia jų biurokratinį aparatą ir įvairių dokumentų tvarkymą, tai tik taip galima kažką šioj šaly iš viso susitvarkyti “.

Kalba yra privaloma
Bakalauro studijoms graikų kalba yra privaloma stojant į visas studijų kryptis. Stojant į aukštąsias mokyklas bakalauro studijoms, yra vykdoma bendroji studentų priėmimo tvarka, pildoma bendra prioritetų anketa analogiška lietuviškajai ir pateikiami būtiniausi dokumentai: mokyklos baigimo atestatas ir valstybinių egzaminų pažymiai, nuo kurių ir priklauso jūsų įstojimo galimybės. Jokių stojamųjų egzaminų nėra, tiktai tai, kad užsieniečiams kandidatams reikia pristatyti valstybinį graikų kalbos baigimo atestatą. Universitetuose yra vedami specialūs graikų kalbos kursai užsieniečiams, kurie vyksta nuo 3 iki 8 mėn. pasirinktinai (kaina nuo 300 iki 900 eurų). Jų pabaigoje, maždaug gegužės mėn. pabaigoje, yra vykdomas valstybinis graikų kalbos egzaminas ir suteikiamas graikų kalbos atestatas. Gavus ši diplomą, galima stoti į bakalauro studijas, kurių priėmimo tvarką yra vykdoma bendrai visiems universitetams ir prasideda birželio-liepos mėnesiais.
Graikų kalbos kursai prasideda nuo spalio mėn. ir yra suskirstyti į tris periodus: rudenio, žiemos ir pavasario. Konkrečiau apie šiuos kursus vaikinas pataria pasidomėti Nacionaliniame Atėnų Kapodistrijo Universitete: www.uoa.gr/linguistics  (filosofijos fakultetas). Analogiški kursai vykdomi ir kituose didžiuose miestuose. 
„Oficialiai stojimo dokumentai gali būti pateikiami metų gale (lapkričio, gruodžio mėnesiais), bet, kad viską spėtumėte laiku, manau, visą tai reikėtų pradėti tvarkytis kur kas anksčiau, tad patarčiau tuo domėtis jau nuo žiemos ar pavasario. Faktas yra tas, kad nemažai laiko užima užsienio diplomo pripažinimo procedūra, kuri ir yra sudėtingiausias ir ilgiausiai trunkantis stojimo procesas. Tai gali užimti nemažai mėnesių, nes viskas čia vyksta siha-siha ritmu (gr – lėtai, iš palengvo) arba dar kitaip sakant – „ela avrijo“ (gr – ateik rytoj)“,- graikų biurokratijos ypatumais dalijosi R.Jaugėlas.
Pagrindinę informaciją apie stojimą galite rasti www.dikatsa.info ar kituose panašiuose D.I.K.A.T.S.A. tinklapiuose.

Spėjo pastudijuoti ir Lietuvoje
Vaikinui atsakymo, jog įstojo, teko laukti... beveik 3 mėnesius. Kadangi Raimundas nebuvo 100% garantuotas, ar tikrai pavyks sėkmingai išvažiuoti, paraleliai nusprendė paduoti dokumentus per bendrąja priėmimo tvarką Lietuvos universitetuose.
2002 metų vasaros pabaigoje jis sužinojo, kad sėkmingai įstojo į KTU universiteto fundamentaliųjų mokslų studijas. „Tik pradėjus man studijuoti šiame universitete, rugsėjo mėnesio pabaigoje gavau atsakymą iš Graikijos Ekonomikos Ministerijos, kad esu kviečiamas studijuoti. Turėjau tik mėnesį laiko susitvarkyti visus išvykimo dokumentus. Apsidžiaugiau labai, kad ilgai negalvojęs apie esamas studijas Lietuvoje, ėmiausi kuo skubiau ruoštis šiai kelionei. Visai nesigailėjau, kad palieku savo studijas Lietuvoje, anaiptol, buvau pilnas entuziazmo ir su nekantrumu troškau kuo greičiau išvykti. Tėvai ir visi kiti artimieji taip pat mane labai palaikė ir visi linkėjo tik didžiausios sėkmės bei pasisekimo. Jaučiausi tiesiog nepakartojamai bei tikėjausi, kad viskas seksis puikiai“,- atsimena džiugias akimirkas studentas.   

Neteikia jokių stipendijų
Visos studijos Graikijos Universitetuose yra finansuojamos valstybes, išskyrus privačius universitetus, tačiau valstybė nesuteikia jokių stipendijų. Tačiau suteikiamas nemokamas maitinimas du kartus per dieną visiems studijuojantiesiems, įvairios nuolaidos viešajam transportui ir keltams, nemokami įėjimai į muziejus ir archeologines vietas, o taip pat yra galimybė gauti nemokamai ar už minimalų mokestį bendrabutį- visi studentai gauna nemažai  „privilegijų“.
Vienintelės išlaidos, kurias Raimundas patyrė, buvo dokumentų tvarkymas ir jų vertimas. Taip pat mokami graikų kalbos kursai, kurie būtų jums reikalingi stojant į bakalauro studijas.

Išgąsdino „bardakas“ universitete
R.Jaugėlas prisipažįsta, jog pirmą kartą išvydęs vietą, kurioje studijuos, jis pakraupo: „betvarkė ir nešvara, galima geriau sakyti – „bardakas“ ir didžiulis chaosas. Visi aplinkui rūko, sienos aprašinėtos anarchistiniais šūkiais, apklijuotos įvairiausiais plakatais, aplinkui mėtosi pilna įvairiausių šiukšlių, nuorūkų ir pan.. Kaip supratote, nėra nieko panašaus į kitų šalių modernius universitetus. Tokią jų betvarkę apibūdina pietietiškas mentalitetas, nerūpestingumas ir laisvas gyvenimo būdas, visiems tai atrodo normalu. Užtat studentai čia turi nemažai laisvių, apie kurias Lietuvoj tik pasvajoti būtų galima: paskaitų lankymas neprivalomas, egzaminų perlaikymo skaičius neribojamas, bakalauro studijos gali trukti neribotą laiką. Tai priklauso nuo to, per kiek laiko sugebėsi išlaikyti visus reikalingus egzaminus, bei, kas įdomiausia, per visą šį studijų laiką už neišlaikytus egzaminus ar skolas jūsų niekas negali išmesti iš universiteto!!! Kadangi dauguma graikų yra dideli tinginiai, nemažai jų yra prisirinkę skolų ir dažniausiai studijas vilkina ilgiau nei ketverius metus. Dar viena maloni žinia Lietuvos studentams būtų tai, kad bakalauro studijose jokių kursinių nei bakalauro baigiamųjų darbų nėra, tiesiog pakanka teigiamai išlaikyti reikiamą egzaminų skaičių ir diplomas jau jūsų rankose!!! Taip pat, visos studijos tik dieninės, vakarinių ar neakivaizdinių nėra“.

Studijavimo laiką lemia streikai ir ... norai
Paprastai Graikijoje paskaitos prasideda nuo spalio mėnesio pradžios ir tęsiasi iki gegužės-birželio mėnesio. Sesijos čia vyksta tris kartus per metus: gruodžio - sausio mėnesiais - žiemos, birželio – liepos mėnesiais – pavasario ir visą rugsėjo mėnesį – rudens, kuri yra skiriama įvairioms skoloms perlaikyti. Egzaminai čia laikomi po vieną kartą per sesiją, tad visi likę perlaikymai dažniausiai būna nukeliami į ateinančią sesiją. Atostogaujama tris kartus per metus: žiemą ir pavasarį po 2 savaites bei vasarą - 1,5 – 2 mėnesius. Dažnas reiškinys universitetuose yra streikai, nuo kurių taip pat labai priklauso, kaip pakis studijų ir sesijų trukmės laikas.
Paskaitų kiekis priklauso nuo kiekvieno universiteto studijų krypties atskirai. Dauguma paskaitų yra kiekvieno studento laisvai pasirenkamos asmeniškai, tai pat ir egzaminai. Kalbant apie bakalauro studijas, kiekviename universitete yra numatytas tam tikras dėstomų dalykų skaičius, kurį privalomai reikia išlaikyti. Tai gali būti nuo 36 iki 50 ir daugiau dėstomų dalykų per visus bakalauro studijų metus. Magistro studijų tvarka vyksta visai kitaip, yra truputi griežtesnė ir labiau panaši į kitus užsienio šalių universitetus. 
Šiuo metu Graikijos aukštojo mokslo sistemoje yra numatyta nemažai pakeitimų ir studijų laiko sugriežtinimų, kabama ir apie mokslo mokesčio įvedimą. Kalbama, jog bakalauro studijos gali trukti nuo 4 iki 10 metų, magistrantūros – 1-2 metus, doktorantūros – 2-4 metus.

Kuo mažiau „kalimo“
„Paskaitų principas kaip ir Lietuvos universitetuose, tik daugiau betvarkės ir reiškimosi laisvės. Teoriškai, paskaitos trunka po 2 val. su viena 10-15 min. pertrauka. Bet dažniausiai, kol visi susirenka į paskaitą, ji prasideda daugmaž 15 min. vėliau, tad praktiškai ji vyksta neilgiau nei 1,5 val. Paskaitos gali vykti nuo 9 val. iki 21val., tad langai čia taip pat gan dažnas reiškinys, nors pirmaisiais studijų metais jų beveik visai neturėjau.
Apskritai, čia norima  kuo mažiau „kalimo“, o daugiau supratimo ir suvokimo, tad taip, kaip Lietuvoj studentai šneka, kad reikia tik daug „kalti“, čia tas nėra labai svarbu. Beje, nusirašinėti yra gan sunku: per kiekvieną egzaminą yra daug prižiūrinčiųjų, nuo kurių akių gan nelengva pasprukti, o ir apskritai, kiek pastebėjau, graikai tai gan retai propaguoja. Nesu matęs nei vieno einančio į egzaminą su kokiomis ryšio priemonėmis. Jie turbūt net neįsivaizduoja, kas tai yra, ko visai negalėčiau pasakyti apie Lietuvos studentus. Studentai čia mokslą daugiau supranta kaip žinių bagažą, o ne „diplominį popierių“, dėl to kartais ir nekeista būna, kodėl nemažai daliai iš jų tenka neretai perlaikinėti tą patį egzaminą po kelis kartus. Kai kartą paklausiau keleto savo draugų, kokios čia nusirašinėjimo galimybės, į mane gan keistai pasižiūrėjo ir atsakė: „geriau, kai eini į egzaminą, to negalvok, kad išlaikysi jį tik nusirašinėdamas“. Iš pradžių man buvo gan sunku tuo patikėti, bet po tiek metų jau pripratau: „jei gerai neišmokai to dalyko, tai visada žinok, kad dar turėsi ne vieną galimybę jį perlaikyti“. Jau net nekalbu apie kažkokius dėstytojų „patepimus“, kas čia būtų visai net nesuprantama.
Kai kurie užsienio studentai pirmais studijų metais, kol dar gerai nemokėdavo graikų kalbos, eidavo pas dėstytojus ir bandydavo su jais susitarti, kad „ištemptų“ juos bent iki penketo. Štai kaip kartais jiems atsakydavo: „kai aš studijavau Amerikoj, kažkada irgi nemokėjau gerai angliškai, bet tai net niekam nebuvo įdomu“. Tad, kaip sakoma - ką išmoksi, to ant pečių nenešiosi!“,- moko jau patyręs Raimundas.
    
Motoroleris ir anarchija
Kartais, kad pasiektų reikiamą auditoriją, vaikinui tenka pavaikščioti po miesto centrą nuo vienos auditorijos iki kitos, bet tai jau ne problema, nes Raimundas įsigijo motorolerį, kuriuo labai džiaugiasi. Džiaugiasi jis ir savo studijomis, nes kaip sako pats, „bėgant laikui jaučiau vis labiau ir labiau, kad man įdomu studijuoti“.
Kalbinamas apie studentavimą, jis atsidūsta: „manau, kad Lietuvoj jis man tikrai būtų kur kas linksmesnis, malonesnis ir įdomesnis nei čia...“, mat  tokių lietuviškų tradicijų kaip „fuksų“ krikštynos ar „cementofkė“ niekas  Graikijoje net nežino ir nėra girdėję. Be to,  studentiška aplinka Graikijoje yra labai politizuota ir, vaikino akimis, kartais net per daug anarchiška.
Tačiau Graikijoje naktinis gyvenimas verda ir tarp studentų: studentų atstovybės karts nuo karto fakultetų teritorijose organizuoja gan populiarias diskotekas, kurios prasideda nuo vidurnakčio ir tęsiasi iki pat paryčių 6 val. ir ilgiau. Įėjimas ir visi gėrimai studentiškomis kainomis - po kelis eurus. Pasak pašnekovo, studentų susirenka tiek daug, kad kartais net neįmanoma vienam pro kitą prasibrauti, „tad taip ir stumdosi visą vakarą petys į petį“.

Jaunimas klausosi tradicinės muzikos
 Graikijoje dažniausiai girdėti tik graikiška muzika, nes užsienietiška čia mažiau populiari, o kai ji ir groja, tai visi mieliau bendrauja tarpusavyje, nei šoka. Dažniausiai visas šis graikiškas “ kefi” (“linksmybės”) pasibaigia tik auštant, grojant garsiai graikiškai muzikai ir rytietišku ritmu šokant išraiškingus tradicinius šokius.
„Apskritai, graikų liaudis yra gan konservatyvi, bet užtat tokiu būdu sugebėjo net iki šių modernizmo dienų taip gerai išlaikyti ir išsaugoti savo kasdieniniame gyvenime kultūrinius papročius. Graikai – savo kultūrinių papročių fanatikai, labai myli ir gerbia savo tradicijas, tai gerai matoma net ir iš jaunos kartos pasilinksminimo būdo: labai paplitę graikiški šokiai ir visi myli savo tradicinę muziką“,- apie graikų kultūrą pasakojo Raimundas.

Studentai nuomojasi butus
Studentai Graikijoje dažniausiai nuomojasi butus. Užsieniečiam, nemokantiems vietinės kalbos, yra kur kas sunkiau susirasti gyvenamą būstą nei graikams. Tad tokiu atveju vaikinas siūlo apgyvendinimo reikalus tvarkytis padedant  pažįstamiems, kurie nusimano situaciją. „„Erasmus“ programos užsienio studentams dažniausiai būna suteikiama būsto ir kitokia koordinuojanti pagalba, bet už butus jiems tenka mokėti truputį daugiau nei įprastai galėtum surasti per laikraščių skelbimus. Paprastai kainos čia svyruoja nuo 250 – 300 eurų/mėn. už 1 kambario butą  ir nuo 400-450 eurų/mėn. už 2 kambarių butą. Tik yra viena problema, kad dauguma butus nori išnuomoti netrumpiau kaip 1 metams“,- vardijo vaikinas.
Kita alternatyva studijuojantiems būtų universiteto bendrabutis, kuris dažniausiai nemokamas ar už labai mažą mokestį, bet dėl to tiksliau reikėtų domėtis universitete.     
„Šiuo metu jau metus gyvenu studentų bendrabutyje. Esu čia viskuo labai patenkintas ir jaučiuosi kur kas geriau nei praeitais metais, kai tekdavo nuolatos jaudintis dėl savo gyvenamos vietos. Per visus šiuos ketverius metus esu pakeitęs 9 gyvenamąsias vietas, o ši jau dešimtoji, tad daugiau jau tikrai niekur kitur nebenorėčiau kraustytis. Gyvenimo sąlygos čia labai geros, nes prieš Atėnų Olimpines žaidynes visas bendrabutis buvo atnaujintas iš pagrindų. Tuo metu šiame pastate buvo apsistoję žurnalistai iš viso pasaulio. Taip pat pasisekė burtų keliu gauti vienvieti kambarį, tad esu nepriklausomas visai nuo nieko“, - džiūgavo R.Jaugėlas.

Keli studijų skirtumai Lietuvoje ir Graikijoje...
Paklaustas apie studijų skirtumą gimtinėje ir Graikijoje, Raimundas turi ką papasakoti: „Manau, kad daug ką keičia studijų aplinka. Gal gaunamas žinių bagažas yra daugmaž panašus, bet studijų dvasia čia yra žodžiais nenupasakojama: nuo propagandinių ar anarchistinių užrašų ar plakatų, besimėtančių ant žemės šiukšlių ir nuorūkų (rūko beveik visi ir visur, net ir pačiuose amfiteatruose ar auditorijose) iki trankios muzikos koridoriuose ar lauke, kartais net ir paskaitų metu.
Kitas labai įdomus reiškinys yra studentų valdžios rinkimai: kiekviena studentų atstovybė atstovaują kažkurią tai Graikijos partiją (kaip jau minėjau, tai- politinis studentų gyvenimas) ir tarpusavyje konkuruoja, kuri iš jų sugebės patraukti didžiausią studentų dėmesį, bei visus metus atstovauti jų balsu priiminėjant svarbius universitetinius spendimus. Tuo metu, kaip ir realiam politiniam gyvenime, vyksta aršios priešrinkiminės kampanijos, išreiškiamos kuo garsesniu ir trankesniu muzikiniu fonu. Rinkimų dienos metu būna nutraukiamos visos paskaitos.
Ir tai ne vienintelė diena metuose, kai jos nutrūksta... Labai dažnai pasitaiko įvairiausių studentų ar dėstytojų streikų  (čia juos įprasta vadinti „katalipsi“ - universiteto okupacija), kurie kartais gali trukti net ir iki kelių savaičių, bei šiaip visokiausių generalinių studentų atstovybių susirinkimų, kuriose dalyvavimas daugumai studentų prilygsta jų esminei pareigai.     
Iš kitos pusės, visas šis politinis-anarchistinis žaidimas turi ir savų pliusų: nemažai pagalbos ir atšviestos teorinės medžiagos egzaminų klausimais gali gauti tiesiog už dyką -  tik imk, ko tau reikia nuo atstovybių stalų ir neškis sau namo. Tai galima būtų paaiškinti tuo, kad nemaža dalis graikų yra „užkietėję“ socialistai, kuriems tas žodžių junginys „SSRS“ sukelia vien tik teigiamas iliuzijas ir nepakartojamą susižavėjimą. Man, kaip šio ex rytų bloko gyventojui, tai būdavo visai nesuprantama ir neįtikėtina, bet šią problema gan greit pavyko išspręsti. Kai tik kas manęs paklausdavo, ar mes „ten, šiaurėje“ šnekame rusiškai, pakakdavo jiems tik atsakyti: „O jūs ar čia šnekate turkiškai?“ Po tokio retorinio klausimo, visos abejonės apie mūsų tautybę greit išnykdavo Mat, kaip ir dauguma pasaulio šalių nesutaria su savo kaimynais, taip ir graikai, išbuvę daugiau nei 350 metų turkų priespaudoje ir okupacijoje, praėjus net beveik 200 metų nuo jų nepriklausomybės atkūrimo, iki šių dienų vis dar labai jautriai išgyvena šios nemalonios praeities prisiminimus“.
  
Palaiko mūsų krepšininkus
Raimundas šiuo metu jokioje studentiškoje veikloje nedalyvauja, nes, pasak jo,  ir taip ne visada atsiranda laisvo laiko mokslams. Jam dažnai tenka dirbti įvairiausius darbus, kad galėtų prisidurti prie išgyvenimo, tad kitkam paprasčiausiai nebelieka laiko. Kažkada vaikinui teko neilgą laiką užsiimti tautiniais graikiškais šokiais bei dalyvauti choro veikloje. „Nors galėčiau pasakyt, kad tarp graikų studentų įvairiausi būreliai ar dalyvavimas kokioje organizacinėje veikloje nėra labai populiarūs. Iš viso, nemaža dalis studentų dienas leidžia kavinėse ar šiaip kur, ne paskaitose, bet kai ateina laikas egzaminams, universitetas tampa tiesiog košmaru. Tiesa, kartais tenka suorganizuoti čia studijuojančių lietuvių studentų kompaniją ir visiems kartu pasirgti per Lietuvos-Graikijos krepšinio rungtynes. Graikų sirgaliai per varžybas būna labai triukšmingi ir gan agresyvūs, tad kartais net ir ne visada sėkmingai pasiseka palaikyti mūsų tautiečius“,- šypsojosi pašnekovas.
Lietuvius vienija ne tik krepšinis- Atėnuose yra įkurta ir lietuvių bendruomenė, kuri reguliariai, kiekvieną mėnesį, susirenka pasėdėti bei paplepėti prie graikiškos kavos puodelio. „Na, ir žinoma, kai atvažiuoja studentai iš Lietuvos, kartais suorganizuojam cepelinų ar bulvių balių. Dažnai to pasiilgstu...“, - atsiduso vaikinas.

Konservatyvios merginos ir pasileidę vyrukai
„Visuomenė Graikijoje kol kas vis dar labai konservatyvi, kalbant apie moteris, dauguma jų, ypač regionuose, salose ir kitose uždarose bendruomenėse, yra vis dar auklėjamos senuoju būdų: jokiu rimtų santykiu iki vestuvių... 
Na, o  graikai- tai gan dažnai stebiu, kaip „donžuaniškai“ jie elgiasi ir tik ieško pasinaudoti kokia pasitaikiusia proga. Dėl to ir nekeista, kodėl porose būna tiek daug neištikimybės vienas kitam, o taip pat, ir kaip lengvai galėjo susigundyti visos čia gyventi atvykusios lietuvaitės.  Dauguma graikų vyrų gyvenime apskritai supranta vieną jiems labai svarbų dalyką: vyrą ir moterį jungia tik seksas ir dėl jo jie moteriai prižadėti gali bet ką. Dėmesio, lietuvaitės panelės, būkit truputį atsargesnės ir ne tokios patiklios, nes tas „bet kas“ dažnai taip ir niekada neišsipildo, na, žinoma, išimčių kartais irgi pasitaiko...“, - merkė akį tautietis,- „nors apskritai, graikai man yra palikę labai gerą įspūdį savo labai šiltu ir draugišku bendravimo būdu. Žmonės, manau, čia visai neagresyvūs ir nepavojingi, tik gal truputį per daug karštakošiai ir didžiuliai rėksniai. Labai dažnai mėgsta ginčytis tarpusavyje, vaizdingai tai parodydami savo rankų gestais ir pakeltu tonu, bet tokie ginčai dažniausiai taip ir baigiasi, be jokių rimtesnių incidentų. Vienintelis dalykas, kuris man nepatinka jų bendravime, yra jų suktumas, melagingumas ir neatvirumas kitam. Čia kartais net sarkastiškai sakoma: „ten kur praėjo graikas, žydui jau nėra ką daryti“.

Pragyvenimas pigesnis nei Lietuvoje
Pasak vaikino, pragyvenimas, palyginus su Lietuva, Graikijoje žymiai lengvesnis. Jei gyveni bendrabutyje, maitiniesi ir studijuoji nemokamai, gali išsiversti ir su keliasdešimt eurų, taip kaip Raimundui kažkada ir buvo pavykę: „manau, kad neskaitant buto nuomos, kas ir yra svarbiausia, su keliais šimtais eurų per mėnesį maistui ir kitom smulkiom išlaidom pragyventi čia yra įmanoma.  Bet realybė yra ta, kad žmogus nori kažko daugiau nei viso to, tada tenka truputėlį ir „pakrapštyti“ savo piniginę. Pramogos čia tikrai nepigios, alaus buteliukas ar bet koks kitas gėrimas klube gali kainuoti nuo 6-10 eurų ir daugiau“.
Universitetas nesikiša į studento darbo reikalus, daugeliui užsieniečių Graikijoje darbas yra ne problema, tik tam reikia turėti truputėlį noro, mat nelegalioji darbo jėga iš Albanijos, Rumunijos, Rusijos, Lenkijos, Kinijos, Pakistano ir kitų rytų Europos, Azijos ir Arabijos šalių čia tiesiog klesti!
Raimundas per visą šį studijų laiką yra pakeitęs, kaip jis pats sako, turbūt daugiau darbų nei gyvenamų vietų.
„Ir ko tik  man neteko per tą laiką dirbti: nuo pusės metų praktikos statybos darbuose, įvairiausių parodų, vertėjavimų ir šiaip trumpalaikių smulkių darbų iki  pat Latvijos ambasados vairuotojo.Atėnuose ir kituose didmiesčiuose darbą susirast nėra labai sunku, pakanka turėti pagrindines graikų kalbos žinias“,- sakė Raimundas.
 Atlyginimai, lyginant su Europos lygiu, ne patys didžiausi: vidutiniškai aptarnavimo sferoje  per 8 val. darbo dieną galima uždirbti nuo 25 iki 30-40 eurų, bet tada studijoms laisvo laiko nelabai lieka, tad patogiausia, anot vaikino, būtų dirbti dalinį darbo laiką ar savaitgaliais.

Sugrįžti į namus gera
„Lietuvos visuomet bandau nepamiršti, apie ją stengiuosi galvoti tik gerai. O ir per dažnai į namus netenka grįžti. Ilgiausias laikotarpis, kai negrįžau į Lietuvą, buvo 15 mėnesių, trumpiausias - apie 8mėn. Kaskart pargrįžus namo, viskas atrodo taip miela ir jauku, o aplinkui esanti žaluma pirmom dienom net akis bado. Faktas tas, kad šis keistai malonus jausmas kaskart būna vis kitoks ir nuolatos gal net silpnesnis, bet pats pirmutinis sugrįžimas visuomet liks pačiu nuostabiausiu ir giliausiai įsirėžusių atminty.  
Trejus metus yra tekę Kalėdas ir Naujus metus praleisti Graikijoje, bet ateinančiuosius labiau norėčiau jau sutikti su artimaisiais. Na, o vasaras dažniausiai leidžiu Graikijoj: kartą dirbau saloje, graikiškoje tavernoje, per kitas tiesiog ilsėjausi ir ruošiausi Atėnuose egzaminams. Taip pat labai smagu yra švęsti ortodoksų Velykas, nes atvirkščiai nei Kalėdos ar Naujieji Metai, jos čia yra didžiausia metų šventė. Vidurnaktį visi susirenka į cerkves ir su nekantrumu laukia Kristaus prisikėlimo – 12 val. valandą nakties masiškai pradeda mušti varpinių varpai, aplinkui pasigirsta daug sprogimų ir visas dangus staiga prisipildo fejerverkų. Po viso to, žmonės patraukia šventinei naktinei vakarienei į „tavernas“ (graikiško tipo restoranai) ir į savo namus. Na o sekančią dieną visi tradiciškai valgo ne dažytus kiaušinius, o ant laužo keptus ėriukus.. Tikrai, per Velykas jausmas labai nuostabus, lyg būtum per Naujuosius Metus, tik, kad čia jų beveik taip niekas nešvenčia“,- apie kultūrinius skirtumus pasakojo lietuvis.

Kaip širdis lieps...
Atsisveikindamas Raimundas kalbėjo: „Gyvenime viskas keičiasi ir niekas nestovi vienoje vietoje, tad dabar stengiuosi apie tai per daug negalvoti –  visuomet sau sakau: „kaip širdis lieps, taip ir bus...gyvenimas parodys.“
Studijos užsienyje.. manau, kad tai ne tik investicija į žmogiškąjį kapitalą, kaip tai labai mėgsta apibūdinti ekonomistai, bet ir savarankiškumo išbandymas, neįvertinama patirtis, kuri gyvenime tikrai labai pravers ir galbūt kažkada atsipirks. Dažniausiai viskas priklauso nuo jos, patirties, tad manau, kad būtent ji, o ne teorija, labiausiai ir padeda atsilaikyti netikėtais gyvenimo vingiams ir neišklysti iš tiesaus savo tikslo siekimo kelio. 
Visiems tiems, kurie tikrai nori tai išbandyti, siūlyčiau būti gerai apsisprendusiems, ko iš tikrųjų norite bei siekiate savo gyvenime, nes kitaip gali tekti labai nusivilti jo sunkiais ir klaidžiais išbandymų labirintais.
Dėl bet kokios dominančios informacijos ar iškilusių klausimų visada man galite rašyti el. paštu: r_jaugelas@yahoo.com  Γεια σας...!!!!“.