Studijuojant Šveicarijoje Aidai jai labiausiai patiko žmonės, jų kultūros tyrinėjimai. „Žinoma, studijos užsienyje labai praplečia bendrą suvokimą ir suteikia neįkainojamos patirties bei žinių. Jaučiuosi pasaulio vaiku – ne tik vienos mažytės pasaulio dalies gyventoja, o mažyte viso pasaulio dalimi“, – didžiausią savo studijų potyrį Šveicarijoje apibūdina Aida.
Pasirinko patraukliausią šalį
„Baigiau taip vadinamas pradines studijas Šveicarijoje (Swiss higher), tada toje pačioje aukštojoje mokykloje įgijau bendrą šios mokyklos ir Škotijos karalienės Margaritos universiteto bakalauro diplomą.
Prisimindama savo studijų pradžią, galiu pasakyti, kad studijas užsienyje pasirinkau atsitiktinai. Iš pradžių neplanavau išvažiuoti iš Lietuvos kažkur studijuoti ir visai to nenorėjau. Juolab, kad buvau ką tik įstojusi į VGTU verslo vadybą ir jau buvau spėjusi pusę metų pasimokyti.
Keliauti patiko, bet mintis palikti šiltą namų lizdelį ilgesniam laikui – nelabai. Nežinojau kas manęs laukia ir kas ten tiksliai bus. O kadangi galiausiai sprendimą priėmiau spontaniškai, tai buvo visai nebesvarbu, kur mokytis. Šveicariją pasirinkau todėl, kad man tuomet atrodė, jog tai viena iš patraukliausių šalių Europoje“, – pasakoja Aida.
Įdomiausia pažinti žmones
„Studijuojant Šveicarijoje galima tikrai daug pamatyt, pakeliauti į valias. Jei tik nori, aukštoji mokykla pasirūpina ir galimybe dirbti šalia studijų. Galima visai padoriai užsidirbti. Kiek uždirbsi, dar labai priklauso ir nuo to, ar moki tą kalbą, kuria šneka vietiniai gyventojai, ar tik anglų kalbą.
Tačiau iš studijų labiausiai įstrigo tai, kaip skirtingi žmonės iš skirtingų pasaulio vietų gyvena ir kokių tradicijų laikosi. Kad pradedi tiek daug suprasti – tiesiog nuostabu. Pradedi nebeteisti žmonių, kad jie kitokie negu tu, nes jie gal turi gilesnes tradicijas nei tavo, nors man jos ir sunkiai suprantamos ar neįprastos“, – papildomus studijų užsienyje privalumus dėsto A.Matulevičiūtė.
Ko reikia norint studijuoti?
„Pirmiausia, žinoma, reikia anglų kalbos egzamino. Jei galvoji apie studijas užsienyje, be jo praktiškai neišsiversi. Labai svarbu surinkti ir tinkamai pateikti informaciją apie tai, ką esi baigęs ir gerai save pristatyti”, – sako Aida.
Ji prisimena, jog stojant vienas iš didžiausių vargų – versti tokius dokumentus. Tačiau ji pati dokumentus sutvarkė per kelias savaites, galiausiai nusprendusi į viską žiūrėti kiek paprasčiau.
Anglų kalbą visi išmoksta labai greitai
„Mokytis nebuvo labai sunku. Anglų kalbą puikiai išmokau labai greitai. Galiu garantuoti, jog ją visi labai greit išmoktų, jei tik aplink nebūtų per daug „bendrakalbių“. Aplink mane pirmus metus jų praktiškai visai nebuvo, o ir po to tik vienas kitas.
Lietuvoje kartelė (kiek reikalaujama mokėti) pakelta daug aukščiau. Didžioji dalis dalykų, kiek suprantu, nelabai ir reikalingi. Vis tiek 70 proc. dalykų pirmus dvejus metus Lietuvoje niekaip nesusiję su specialybe, kurią ketini įgyti. Nuo pastovaus ir didžiulio krūvio po pusės metų nebeprisimeni, ką mokinaisi anksčiau, nes į galvą kraunamos vis naujos žinios.
Studijuoti Šveicarijoje buvo labai įdomu, daug praktikos, kitokia mokymo sistema, kuri man labai patiko. Viskas anglų kalba. Aišku, pasiilgsti lietuvių kalbos ir anglų kalba vis tik sunkiau tiksliai pasakyti tai, ką galvoji, bet juk tam ir važiuojame: išbandyti save, surizikuoti, išmokti kažką naujo, o tai savaime neateina. Aišku ir aš neapsėjau be ašarų – ypač praktikos metu, kai dirbant restorane, reikėjo greitai išmokti dar ir vokiečių kalbą“, – studijų subtilybes pasakojo mergina.
„Visuomet nekenčiu pirmųjų kelių studijų savaičių naujoje vietoje. Nauja vieta, kol viskas „susidėlioja į lentynėles“, kol pripranti prie vietos, žmonių ir susipranti su mintimi, kad čia teks užsibūti ir kad turi padaryti taip, jog pačiai būtų patogu ir netrukdytų kitiems. Gyvenom ir mokykloje, ir nuomotame bute. Dabar gyvenu pas draugo gimines. Krausčiausi kas pusmetį“, – buitiniais rūpesčiais dalinosi Aida.
Kelis kartus per metus parskristi namo – ne bėda
Paklausus, ar sunku Lietuvoje buvo palikti draugus, ji garantavo, jog jei draugai tikri – prisimins. Anot jos, nebūtina kas savaitę laiškais ar žinutėmis rašinėtis, santykiams palaikyti pakanka susitikti porą kartų per metus ir vis tiek turi apie ką šnekėtis. O jei yra kitaip – tai gal ne tiek daug kas tave siejo su draugais.
Labiausiai Aida pasiilgsta šeimos, bet sako, jog dabar Europoje tikrai pigu skraidyti, tad Aida mano, jog bet kas gali be jokio vargo grįžti namo vasarai ar Kalėdoms.
„Viską galima puikiai suplanuoti, jei tik yra noro“, – šypsosi A.Matulevičiūtė.
Laisvalaikiu ir sportavo, ir linksiminosi
Studijuodama Šveicarijoje laisvalaikį Aida leido tikrai neblogai: mokyklos baseine, saunoje, sporto salėje studentai gali lankytis nemokamai netoliese esančiame komplekse.
„Kartą per savaitę buvo privaloma sporto diena – žaidėm futbolą ir kitus žaidimus, turėjome laiko ir vakarėliams. Du kartus per savaitę pačiame universitete veikė pačių studentų valdomas naktinis bariukas. Jį išnuomotose iš universiteto patalpose įrengė patys studentai, norėdami įgauti patirties. Laisvalaikiu keliavom, deginomės, vaikščiojom, slidinėjom ir t.t.
Tai priklauso nuo noro ir planavimo, kiekvienas turi blaiviai įvertinti savo galimybes. Viskas iš tiesų labai panašu kaip ir Lietuvoje, tik aplinka ir žmonės kiti, bet prie to pripranti“, – pasakojo A.Matulevičiūtė.
Studijuodama Aida papildomai dirbo, neleido pinigų tam, ko negalėjo įpirkti, stengėsi taupyti, tačiau sako, jog be šeimos pagalbos nebūtų išsivertus. Didžiausios išlaidos – mokestis už mokslą.
„Pati sau tą galėčiau leisti gal tik po 20 metų“, – šypsosi mergina.
Įsidarbino Pietų Korėjoje
„Man studijuoti užsienyje buvo tiesiog būtina, aš taip jaučiausi, tačiau kitiems to galbūt visai nereikia ir jie daugiau pasieks Lietuvoje. Tai turbūt priklauso nuo žmogaus būdo“, – sako studijas Šveicarijoje baigusi A.Matulevičiūtė.
Nesenai A. Matulevičiūtė gavo darbą Pietų Korėjoje.
„Pradėsiu dirbti koledže, iš pradžių padėsiu dėstytojams, kol išmoksiu kalbą, o tada dėstysiu pati. Gal net profesore tapsiu, jei man seksis ir patiks ši veikla bei šalis. Kol dar esu jauna ir neturiu vaikų, įdomu pažinti naujus tolius“, – tikina Aida, susiruošusi vėl į kitą pasaulio kraštą.
Milena Puchova
