Saulėtame Madride mokosi gyventi „ispaniškai“

Justina Stučinskaitė

Alvyda Usinskaitė (22m.) jau trečius metus sėkmingai studijuoja saulėtame Madride, šiais metais ji bus Complutense Universiteto teisės fakulteto ketvirtakursė. Merginą į šią šalį atviliojo tėčio darbas, tačiau ji nė akimirkai nesigaili savo pasirinkimo.

Visa Alvydos mokslo užsienyje istorija prasidėjo nuo to, kad jos tėtis buvo paskirtas dirbti Madride: „O aš visada norėjau nuotykių... Nusprendžiau pasinaudoti galimybe išmokti naują kalbą ir praleisti metus kitokioje aplinkoje. Tačiau metai perėjo į antrus, o dabar, atrodo, bus ir tretieji...,“- pasakoja mergina, - „tačiau yra daugybė priežasčių, ne tik tėčio darbas, dėl kurių buvo verta studijuoti Ispanijoje. Nors gyvename toje pačioje Europoje, mūsų kultūros ir požiūriai į daugybę dalykų labai skirtingi. Verta pažinti kitokį gyvenimo būdą. Manau, Ispanija yra viena tų Europos šalių, kurios labiausiai skiriasi nuo Lietuvos. Tačiau studijas užsienyje tikrai ne todėl, jog Lietuvoje studijų kokybė nepakankama. Praleidau metus Vilniaus Universiteto Teisės Fakultete ir didžiuojuosi ten įgytomis žiniomis. Studijų kokybė (bent jau šiame fakultete) tikrai labai gera“.

Sunkios informacijos paieškos
A.Usinskaitė sako, kad be galo sunku buvo susirinkti visą ją dominančią informaciją, nes ispanų kalbą mokėjo prastai, o informacijos angliškai Ispanijos universitetų interneto svetainėse tikrai nėra per daug. Be to, ji dažniausiai skirta mainų programų studentams. „Tiems, kurie nori studijuoti ir įgyti išsilavinimą Ispanijoje, visa informacija yra pateikta ispanų kalba. Aš pati sugaišau labai daug laiko su žodynais. Deja, kito būdo pasiūlyti tikrai negaliu. Visagalis internetas ir žodynas...“,- kalbėjo studentė.
Studentei labai padėjo VU Teisės fakulteto administracija, kuri geranoriškai pateikė visus reikiamus dokumentus, būtinus tęsti studijas Ispanijoje. „Didžiausia problema- dokumentų vertimas (viskas priimama tik ispanų kalba). Juos labai ilgai verčiau pati su daugybe žodynų, o vertimų biurai juos tvirtino. Tai brangus „malonumas“. Dokumentus pristatyti man padėjo tėtis, tačiau, iš esmės, juos galima siųsti ir paštu“, - teigė Alvyda.
Pati stojimo procedūra yra nemokama, tačiau paišlaidauti A. Ulinskaitei teko verčiant dokumentus į ispanų kalbą.

Kalbos egzaminas- įpusėjus studijoms
Mergina pasakojo, jog turint pažymius iš Lietuvos universiteto, stojimo egzamino laikyti nereikia. Vis dėlto ispanų kalbos žinios yra patikrinamos: „keista tik tai, kad egzaminas organizuojamas po pusės metų studijų. Jautiesi įdomiai žinodamas, kad jo neišlaikymas gali kainuoti šalinimą iš jau pradėtų studijų. Tačiau egzaminas tikrai nėra sunkus. Išlaikėme visi laikiusieji“, - sakė studentė,- „ kalbos barjeras buvo ilgai. Iš pradžių daug ko nesuprasdavau, turėdavau per paskaitas sėstis pirmojoje eilėje, kad gerai girdėčiau dėstytoją. Savo rašto darbus duodavau tikrinti ispanams draugams. Vis dėlto visus egzaminus pirmaisiais studijų metais pavyko išlaikyti. O dabar, pasak dėstytojų, save dažnai išreiškiu geriau nei patys ispanai“.
Tiems, kurie tiesiai po mokyklos baigimo nori stoti į Ispanijos universitetus,  dokumentų teikimo procedūra dar sudėtingesnė. Reikia pateikti mokyklos baigimo diplomą Ispanijos Švietimo Ministerijai ir laukti jo pripažinimo, kas trunka gana ilgai. Tada laukia stojamieji egzaminai (vadinamieji Selectividad), kurių turinys priklauso nuo to, ką nori studijuoti. Gerus mokyklos baigimo pažymius turintys ir egzaminus puikiai išlaikę asmenys turi galimybę gauti ir stipendiją.
 Pirmąkart stojantieji apie kvietimą studijuoti informuojami paštu ir, aišku, iki prasidedant kursui. Tačiau Alvydai nutiko visai kitaip, kvietimą studijuoti ji gavo... jau prasidėjus studijoms! „ Žinau, skamba absurdškai, tačiau buvo būtent taip. Sprendimas priimti užtrunka, o kursas pradedamas. Nesinorėjo praleisti paskaitų“, - šypsojosi mergina.

Ispanijoje teisė – ne tokia populiari
Ispanijoje populiaresnės kiek kitokios specialybės nei Lietuvoje. Didžiausi konkursai tarp stojančiųjų į mediciną, architektūrą, fizioterapiją ar tam tikrą inžinerinę profesiją (pavyzdžiui, telekomunikacijas). Filologija, teisė, istorija- mažiau paklausios, į jas įstoti nesunku, tačiau, baigus šias studijas, Ispanijoje darbą rasti daug sunkiau.
 Sužinojus, jog įstojote, reikia registruotis universitete, pasirinkti dalykus, kuriuos norėsite studijuoti, ir, žinoma, susimokėti už studijas.
Pirmąkart atvykus į Universitetą, Alvyda jautėsi nejaukiai ir kiek sutrikusi: “nepažinojau absoliučiai nieko, nei kas, nei kaip ir kur. Baisu. Dėstytojas pasako, kad kitos paskaitos medžiagą paliko kopijavimo paslaugų kioskelyje, o aš net nežinau, kas tai yra“,- prisimena A.Usinskaitė. Padėtį sunkino dar ir tai, kad universitetas pirmakursiams neskyrė kuratorių.

Šilti kursiokai
Mergina pasakojo, jog Madride žmonės lengvai bendrauja, prie jų prisijungti nėra sunku. Labai greit grupėje (joje, beje, apie šimtas studentų) išryškėja grupelės, visi išsiskaido, tačiau vyrauja draugiška atmosfera. Visi mielai dalijasi konspektais, dažnai net patys ima ir padaro draugui fotokopiją. Gimtadienio proga įprasta kviesti draugus vakarienės restorane ar bent jau alaus bokalo ar vyno taurės tapas bare. Studentai mėgsta eiti į kiną, populiarios ir diskotekos - Ispanijoje jos atidaromos apie 12val. nakties ir užsidaro apie 5val. ryto. „Vis dėlto turiu nuvilti tuos, kurie mano, kad ispanai lengvai priima bet ką. Žmogiškieji santykiai visada reikalauja laiko ir pastangų. Draugų į barą nueiti rasi labai lengvai, tačiau Draugų gali tekti ilgokai paieškoti. Į gilesnius santykius su ispanais leistis nelengva, ypač kai kalbama apie didžiųjų miestų gyventojus. Jie į daug ką žiūri lengvai, todėl nenori nieko girdėti apie problemas ar blogą nuotaiką“, - atviravo teisės fakulteto trečiakursė, - „ispanų būdas labai skiriasi nuo mūsiškio. Jie nedaro problemų ir tragedijų dėl niekų, kaip kad mėgstame mes. Problemas sprendžia, kai jos ateina, ir neverkia iš anksto. Punktualumo sąvoka čia kitokia nei Lietuvoje, tačiau negalėčiau pasakyti, kad ispanai visada vėluoja. Yra visokių žmonių ir visokių situacijų. Daugelis stereotipų apie ispanus nėra teisingi“.
Krikštynų pirmakursiams Madrido Complutense Universitete nebūna. Daug populiaresnė pramoga- visos grupės kelionė į užsienį (pvz., į Pietų Ameriką).

Paskaitų pradžia- spalį
Ispanijoje paskaitos prasideda ne rugsėjo pirmąją, kaip Lietuvoje, tačiau apie spalio vidurį. Be abejo, data skiriasi priklausomai nuo universiteto.
Paskaitų skaičius priklauso nuo paties studento, mat kurso pradžioje kiekvienas pasirenka, kokius dalykus studijuos. Nuo studento priklauso ir dalykų skaičius. Tokiu būdu kiekvienas yra laisvas planuoti savo studijas: nori jas baigti greičiau- mokaisi daugiau dalykų per metus; gali sau leisti studentauti ilgiau- per metus mokaisi mažiau dalykų. Mokymosi krūvis priklauso vėlgi nuo studento. Humanitarinėse ir socialinėse specialybėse praktinių paskaitų beveik nėra, tad žinios patikrinamos dažniausiai tik per egzaminą. „O štai jei nori gauti gerą pažymį, mokytis reikia be galo daug, nes čia aukščiausi įvertinamai uždirbami sunkiau nei Lietuvoje. Jei nori tik išlaikyti, tai ne taip jau ir sunku“, - kalbėjo A.Usinskaitė.

Teorijos daugiau nei praktikos
 „Vyksta dažniausiai teorinės paskaitos, o studentų skundai tokie patys kaip Lietuvoje. Seminarų labai nedaug, jų organizavimas ar nebuvimas- kiekvieno dėstytojo asmens reikalas. Letuvoje praktinių pamokų ir praktinių žinių gavau daugiau, tačiau būtent teorija padeda suvokti, kaip „viskas iš tiesų“. Vis dėlto, kaskart vis daugiau dėstytojų, kurie teikia didesnę svarbą praktikai nei teorijai. Štai, pavyzdžiui, teko studijuoti romėnų teisės praktinius atvejus. Man labai patiko“, - pasakojo mergina.
Fakultetas, kuriame studijuoja Alvyda, yra be galo didelis, tad jame gausu įvairaus tipo auditorijų, tačiau ne visi dėstytojai linkę į modernius paskaitų pateikimo būdus. Paskaitos Ispanijoje labai akademiškos, dažnai jas sudaro ilgas ir monotoniškas informacijos išdėstymas žodžiu. Vis dėlto yra vienas dalykas, kurį daro beveik visi dėstytojai: tai įvairios medžiagos palikimas specialiame fotokopijų kioskelyje. Kiekvienas paketas gauna savo kodą, ir atėję studentai gali gauti savo dėstytojo paliktos informacijos kopiją. „Labai praktiška, greita ir naudinga“, - įvertino lietuvaitė.

Paskaitų laiką renkasi patys
Madrido Complutense Universitete paskaita trunka 45min., tačiau kiekvieno dalyko paskaitą turi kiekvieną savaitės dieną. Tvarkaraštis kasdien praktiškai toks pat. Tokiu būdu tiesiog neįmanoma užmiršti to, ką mokeisi vakar. Tvarkaraštį planuoti gali pats studentas, mat pasirinkdamas dėstytojus, jis renkasi ir paskaitų laiką. Tad „langų“ skaičius priklauso tik nuo jo, nes universiteto sudarytuose tvarkaraščiuose „langų“ praktiškai nėra. Mėgstantys pamiegoti gali rinktis popietinę pamainą: paskaitos prasideda 16val. ir baigiasi apie 21val.
Visos paskaitos vyksta tame pačiame studentų miestelyje ir visi fakultetai yra vienoje vietoje.

Linkę gyventi su tėvais
Ispanai studentai gyvena dažniausiai su tėvais, nes į kitus miestus vykti studijuoti nėra įprasta. Tie, kurie vis dėlto turi palikti tėvų namus, gyvena bendruose studentų butuose, kuriuose kambario kaina svyruoja nuo 250 iki 500 eurų per mėnesį. Paskutinis variantas- bendrabučiai, tačiau tai itin brangu (nes į kainą įeina maitinimas, drabužių skalbimas ir pan.).
Lietuvaitė šiuo metu gyvena studentų bute, kur jai priklauso vienas kambarys. Ispanijoje labai neįprasta dalintis tą patį kambarį su kuo nors. Kambario nuoma kainuoja 250- 400 eurų per mėnesį, transportas- 40 eurų, maistas ir pramogos- apie 500 eurų, bet, pasak pašnekovės, galima išsiversti ir pigiau.

Laisvalaikis - turiningas
Studentei paskaitos baigiasi vėliausiai 14:30val., penktadieniais jų nebūna visai. Tačiau mergina namo iš karto neskuba- papietauja, pasilieka keletą valandų bibliotekoje ir traukia į darbą. Namo parkeliauja apie dešimtą valandą vakaro.Tada dar stengiasi pasimokyti, pasitikrina elektroninį paštą ir virsta į lovą.
Savaitgaliais Alvyda mėgsta susitikti su draugais (eina vakarieniauti, į kiną, etc.), pabėgioti parke, apsipirkti turgelyje ir, aišku, mokytis, nes per savaitę laiko tam lieka nedaug.
„Triukšmingų renginių nelabai mėgstu. Mieliau renkuosi teatrą ar ramią ilgą vakarienę su draugais. Vakar teko matyti zarzuela. Tai autentiškas madridietiškas žanras, primenanis operą, bet, vis dėlto, gerokai kitoks. Spalvinga ir labai ispaniška. Įspūdinga, kai toks renginys rengiamas karališkųjų rūmų fone. Rudenį į teatrų festivalį kartais atvažiuoja ir lietuviškas teatras. Būtinai stengiuosi jį pamatyti“, - apie pramogas kalbėjo Alvyda,- „ taip pat labai mėgstu ispanų virtuvę. Valgymo ir maisto paruošimo tradicijos čia gerokai skiriasi nuo lietuviškųjų. Ispanai skiria daug daugiau dėmesio kokybei, ypač kalbant apie produktus, iš kurių gaminamas maistas. Gyvenant dideliame mieste, visada yra galimybė pažinti ir kitų šalių virtuves. Su draugais ar vaikinu mėgstam apsilankyti kinų, japonų, indų restoranuose. Pastarųjų, beje, itin didelis pasirinkimas“.

Kairieji ir dešinieji- nuo vaikystės
Madrido Complutense Universitete yra daug studentų draugijų, tačiau jos ne itin pastebimos. Kartais suorganizuoja kokią kalėdinę akciją, tačiau jų veikla neatrodo labai gerai organizuota.
Būtina paminėti, kad yra nemažai draugijų su politine pakraipa. „Ispanijoje jau penkiamečiai pasidalija į kairiuosius ir dešiniuosius, pagrindiniai šalies laikraščiai yra kairieji ir dešinieji, pagrindinės partijos- taip pat. Nuvykę į užsienį ispanai niekaip nesusigaudo, kaip toks aiškus pasidalijimas gali neegzistuoti, kaip laikraštis gal neturėti aiškios pakraipos. Todėl tarp studentų dažnai organizuojami mitingai: jei koks nors universiteto valdžios sprendimas nepatinka- vadinasi, valdžioje fašistai. Studentai aktyviai reiškia nuomonę ir aukštojo mokslo reformos atžvilgiu“,- sakė Ispanijoje studijuojanti lietuvė.

Darbas laikomas pliusu
„Aš dirbu vienos tarptautinės advokatų kontoros administracijoje. Tokį darbą (ir su tokiu patogiu tvarkaraščiu, nes dirbu keturias valandas per dieną) rasti nelengva, bet įmanoma. Apskritai studentui dirbti nesunku, nes yra daug pusės darbo dienos pasiūlymų (ko, deja, dar labai trūksta Lietuvoje). Darbas nesunkus, be to, niekada neturiu viršvalandžių ir niekada neturiu galvoti apie darbą, kai uždarau kontoros duris“, - džiaugėsi Alvyda.
Ispanai studentai dirba retai, nes juos išlaiko tėvai. Dažniausiai dirbama parduotuvėse, vaikina dažnai dirba apsaugos firmose. Bet dirbantis studentas yra greičiau išimtis nei taisyklė.
Universitetas studentams dirbti leidžia, visi tvarkaraščiai visiškai suderinami. Patys dėstytojai dažnai nori žinoti, kas iš studentų dirba ir tai laikoma teigiamu dalyku.

Jaučia mažiau streso
„Studijuodama čia aš jaučiu mažiau spaudimo. Mokytis ar nesimokyti- tavo asmeninis reikalas. Nori studijuoti dešimt metų- prašom. Lietuvoje mes turime daug daugiau streso, tiesiai po mokyklos stojam į universitetą, tiesiai po studijų- į darbą. Ispanijoje matau daugiau galimybių studijas pratęsti kitoje šalyje ( Ispanijos kolonijose)“,- teigė studentė, krimtusi ir Lietuvos aukštojo mokslo.
Mergina pabrėžia, jog Ispanijoje daug artimesnis studento santykis su dėstytojais: “gal tai priklauso nuo atviro ispanų būdo, nežinau. Tačiau į dėstytoją daugeliu atvejų kreipiamasi „tu“, kiekvienas dėstytojas per savaitė turi specialų tvarkaraštį, kada būna savo kabinete. Šiomis valandomis galima gauti asmenines konsultacijas. Ne kartą teko su dėstytoju nukrypti nuo mokslinių temų ir tiesiog linksmai šnekučiuotis“.
Studentė pastebėjo, jog geresnė ir užsienietiška biblioteka. Pirmiausiai todėl, kad ji daug didesnė, retai kada pritrūksta knygų. Be to, priešingai nei VU TF bibliotekoje, čia laikomasi tylos. Egzaminų sesijos metu biblioteka būna pilna- studentai mieliau mokosi čia nei namie.

Mokosi gyventi ispaniškai
„Studijuoti užsienyje- tai visų pirma didelis didelis stresas. Tai „stipri“ patirtis, tačiau tiems, kurie nori jaustis saugūs ir ramūs, tikrai nerekomenduoju šitaip „žaisti“. Užsienyje viską turi atrasti pats. Be to, jei kas nors nepasiseka, dažnai esi vienas ir neturi net kam pasiguosti“,- atviravo Alvyda,- „manau, studijuoti užsienyje verta, nors kartais pagalvoju, kaip būtų buvę, ji būčiau likusi, kaip ramiai mokyčiausi ir gyvenčiau. Kol kas šios studijos man- didžiausias iki šiol turėtas nuotykis. Išmokau be galo daug. Čia labai svarbu atsipalaiduoti ir gyventi „ispaniškai“, kuo mažiau jaudinantis dėl rytojaus ir problemas sprendžiant, kai jos ateina. Aš to vis dar mokausi, nes lietuviui toks požiūris sunkiai priimtinas“.