Baigiamieji egzaminai – didžiausias abiturientų gyvenimo iššūkis, kurį psichologų teigimu, neretai lydi didžiausias priešas – stresas. Todėl, likus vos menesiui iki egzaminų sesijos pradžios, psichologų padedami aiškinamės, kaip nepasiduoti paniškai egzaminų baimei, kurios neišvengia net geriausiai besimokantis jaunimas.

Pavasaris – laikas, kai abiturientai pamiršę visus malonius užsiėmimus kimba į mokslus.  Vieni stengiasi užpildyti įsisenėjusias mokslo spragas, kiti – tiesiog stengiasi gilinti per dvylika metų įgytas žinias. Tačiau ir vieni, ir kiti susiduria su nematoma problema – baime, kurią lydi stresas, nemigo naktys ir nežinomybė dėl ateities. 
 
Planuokime iš anksto
 
Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro psichologė Rasa Vaitkienė ramina moksleivius, pabrėždama, kad egzaminai – ne pasaulio pabaiga. Tiesa, kad jie netaptų kančia moksleiviui, pats jaunuolis turėtų laikytis sistemingo mokymosi režimo ir, aišku, neužmiršti poilsio. „Žinome, kad jaunam žmogui ganėtinai sunkiai sekasi planuoti laiką. Tačiau norint išvengti bereikalingo streso reikia kuo anksčiau pasiruošti egzaminų medžiagą iš kurios vėliau bus mokomasi. Viską būtina suskirstyti lygiomis dalimis. Dažniausiai pasitaikanti klaida, kai į vieną dalyką moksleivis gilinasi visą dieną, o kitiems klausimams fiziškai nelieka laiko“, – teigia R. Vaitkienė.
 
Dar viena abiturientus kamuojanti problema – mokymasis mintinai. Tačiau, pasak psichologės, tai nepasiteisinanti praktika. „Mintinai galima pasiruošti vienam kontroliniam darbui, tačiau ne baigiamųjų egzaminų sesijai. Skaitant būtina stengtis pirmiausia suprasti, o po to bus lengviau ir įsiminti. Kiekvienam jaunuoliui atskirai reikėtų save stebėti ir bandyti atrasti paroje laiką, kada geriau sekasi įsisavinti žinias. Tai supratus mokymosi procesas tikrai paspartės“, – pataria psichologė. 
 
Reikia neužmiršti poilsio
 
Pasak R. Vaitkienės, įtampos ir streso veikiamiems abiturientams būtina neužmiršti apie laisvalaikį, kuris dėl griežto mokymosi ritmo neretai nustumiamas į šalį. „Klaidingai manoma, kad visą laiką reikia skirti tik sėdėjimui prie knygų ir konspektų. Mokytis reikia gerai pailsėjus, todėl prie knygų sėdėti naktimis tikrai nepatariama. Sudarinėjant darbotvarkę ir mokantis reikia nepamiršti kas 45 minutes padaryti 10-15 min. pertraukas, kadangi 45 min. – ilgiausias laiko tarpas, kurį žmogus gali sutelkti dėmesį nepervargdamas“, – teigia R. Vaitkienė. Specialistė aktyviai besimokantiems jaunuoliams taip pat pataria prisiminti visus užsiėmimus, kurie anksčiau teikdavo malonumą: vaikščioti gryname ore, trumpai pasportuoti, pasiklausyti mėgstamos muzikos ar susitikti su draugais.
 
Sveikatos specialistai jaunuoliams siūlo neužmiršti ir laiku bei tinkamai maitintis, taip pat reikėtų vengti pernelyg daug kavos, arbatos ir gazuotų gėrimų. Anot jų, kofeinas padidina dirglumą ir mažina imlumą informacijai.


facebook_logoKur stoti