Mokslo bazė puiki, o studentų katastrofiškai trūksta: koks tai sektorius?

Trūksta studentų

Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei bei EIT Food edukacinės programos „FoodEducators“ koordinatorė Lietuvoje dr. Nijolė Zinkevičienė nelepia, kad su agrosektoriumi bei šiuolaikinėmis maisto technologijomis susijusios mokymo programos yra nepaklausios nors ir mokslo bazė, ir dėstantys specialistai yra stiprūs savo sričių profesionalai.

„Esme vieni iš nedaugelio švietimo įstaigų, išlaikiusių su agroverslu susijusias studijų programas. Kolegijoje galima studijuoti agroverslo technologijas, maisto technologiją ir dietetiką. Taip pat esame vienintelė aukštoji mokykla Lietuvoje, atstovaujanti tarptautinę EIT Food ekukacinę „FoodEducators“ programą. Jos pagrindinis tikslas yra sutelkti mokytojus, o per juos pasiekti ir mokinius, kad jie turėtų galimybę prieiti prie visų Europos ekspertų parengtų mokymosi išteklių“, – sako N. Zinkevičienė.

„FoodEducators“ programa siekiama ugdyti visuomenės supratimą apie sveiką gyvenseną ir mitybą, taip pat skatina domėtis karjera, susijusia su maisto auginimu, gamyba bei tvariu vartojimu.

N. Zinkevičienė pripažįsta, kad žemės ūkio sektorius, maisto pramonė yra susijusi su daugybe mitų ir stereotipų. Todėl vienas iš būdų juos paneigti – ne tik per ugdymo priemones ir programas, bet ir gyvus susitikimus, partnerystes su agroverslo atstovais, taip pat pažangiais šalies ūkininkais.

Dėl šios priežasties vieną iš „FoodEducators“ renginių, karjeros dieną „Šiuolaikinis požiūris į maistą“ buvo nuspręsta organizuoti kartu su žemės ūkio sektoriaus lydere Baltijos šalyse „Agrokocnerno“ įmonių grupe.

Dirbtinis intelektas keičia ir žemės ūkį

Apie 200 moksleivių, mokytojų bei agrosektoriaus specialistų rinkosi į Babtuose įsikūrusį grupės biurą, kuriame dalyviai klausėsi su maisto pramone susijusių pranešimų.

Moksleiviai galėjo iš arti apžiūrėti šiuolaikinę žemės ūkio techniką, agrodronus, pamatyti, kaip veikia autonominė dronų stotelė, kuri savarankiškai pakrauna dronus, pakeičia jų baterijas ir leidžia nuotoliu planuoti bei organizuoti skrydžius.

Įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktorius Arnas Radzevičius renginio dalyviams papasakojo apie technologijų svarbą žemės ūkyje ir palietė dirbtinio intelekto temą. Savo pranešimą pavadinęs „Be I nebus DI“ jis pabrėžė, kad žemės ūkio sektoriui ypač reikia gabių specialistų, kurie gebėtų dirbti su naujausiomis technologijomis ir jas taikyti kasdieniame darbe.

Į renginį savo darbą pristatyti ir pasidalinti patirtimi atvyko ir Vilkaviškyje ūkininkaujantis Vytautas Šaukščius. Moksleivius jis nustebino prisipažindamas, kad gyvena bute ir papasakojo apie technologijas, kurias šiuo metu jau naudoja savo ūkyje.

„Anksčiau, būdavo, kad tiksliai užsėtume lauką ir sėklos nepersidengtų, eidavome ir matuodavome jį su rulete. Dabar šį darbą už ūkininką milimetrų tikslumu padaro išmanūs padargai. Savo darbe naudojamės dronų sudarytais žemėlapiais, darbų planavimo ir organizavimo programa. Net mano aplinkos žmonės dažnai vis dar nustemba sužinoję, su kokiomis priemonėmis dirbame“, – pasakojo ūkininkas.

Tikslas – parodyti sektoriaus galimybes

Karjeros dienoje pasaulines ir Lietuvos maisto pramonės tendencijas pristačiusi „Agrifood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė sako, kad moksleiviams labai svarbu patiems pamatyti, koks yra įvairiapusis žemės ūkio sektorius ir, kad jame dirba ne tik žemdirbiškų profesijų žmonės.

„Pagrindinis šio renginio tikslas yra parodyti jaunajai kartai, kad žemės ūkis ir maisto pramonė turi dideles galimybes priimti įvairių sričių specialistus – nuo politikos ekspertų, rinkodaros specialistų, technologijų kūrėjų, inžinierių, iki genetikų ar medicinos profesionalų. Šios sritys yra labai plačios, todėl svarbu kalbėti apie jų reikšmę, svarbą ir karjeros galimybes“, – sako K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį į lyčių pasiskirstymą. Europos Sąjungos duomenimis, moterys šiame agrosektoriuje sudaro tik 17 proc. darbuotojų, o vadovaujančiuose pozicijose šis skaičius dar mažesnis – siekia vos apie 2 proc.

„Matome didelį potencialą, todėl ir vykdome programas, bendraujame su jaunimu. Nes, nesprendžiant šių klausimų, ilgalaikėje perspektyvoje susidursime su dideliu specialistų trūkumu, o tai atsilieps mūsų vartojamo maisto kiekiui bei kokybei“, – teigia specialistė.

Maisto kokybei savo pranešime daug dėmesio skyrė biomedicinos mokslų daktarė, dietistė dr. Sandrija Čapkauskienė. Ji auditorijai pasakojo apie paslėptus cukraus kiekius kasdieniuose produktuose ir dalijosi patarimais, kaip atsakingai juos rinktis.

„Daug kas nesuvokia, kiek cukraus suvartojame su kasdieniu maistu. Todėl labai svarbu šviesti jaunimą ir patarti, kaip pasirinkti sveikesnius maisto produktus, nes kas skanu, ilgainiui gali būti labai žalinga“, – kalbėjo mokslų daktarė.

Tai buvo pirmasis „FoodEducators“ programos atstovų Lietuvoje organizuotas renginys, tačiau įvairių iniciatyvų planuojama ir ateityje. Programos koordinatorė Lietuvoje dr. Nijolė Zinkevičienė akcentuoja, kad informacijos ištekliai ir mokymosi galimybės yra atvirtos visiems – tiek mokytojams, tiek mokiniams, siekiantiems išmokti sveikos gyvensenos bei mitybos pagrindų. Tereikia prisijungti prie mokymų platformos, o užsiregistravę nariai gali dalyvauti specialiose mokymo programose bei gauti sertifikatus.