Savanoriška veikla (kitaip – savanorystė) – tai laikas, kurį skiriate visuomenės labui ir tikslams, nesiekdami finansinės naudos sau.

Savanoriška veikla gali būti vykdoma per įvairias nevyriausybines organizacijas (NVO). Pavyzdžiui, galite būti jaunimo sporto komandos trenerio asistentas ar prisijungti prie maltiečių, „Maisto banko“ ar „Carito“ veiklos. Tiesa, savanoriauti galima ir neoficialiai, pavyzdžiui, nupjauti veją neįgaliam kaimynui, prisijungti prie akcijos „Darom“ ar pan., tik tokiu atveju negausite jokių veiklą patvirtinančių dokumentų.

Savanoriauti galite skubiosios pagalbos tarnybose, aplinkosaugos, kultūros ir meno, švietimo ir mokymų, socialinio teisingumo, bendruomenės įtraukimo ir įveiklinimo, sporto, poilsio, sveikatos, tikėjimo ir dvasingumo srityse / sektoriuose ir kt. Galite pasirinkti ir tikslinę pagalbos gavėjų grupę – dirbti su kūdikiais, vaikais, jaunimu, suaugusiaisiais, senjorais ar gyvūnais. 

Taigi, kuo savanorystė gali būti naudinga jūsų karjerai?

Visų pirma stodami į aukštąją mokyklą už savanorystę galite gauti papildomų balų. Kartais net ir nereikšmingai kilstelėjęs konkursinis balas gali padėti įstoti į svajonių specialybę. Tik atminkite, kad tokiu atveju savanoriavimo faktas turi būti tinkamai įformintas, o savanoriauti reikia atitinkamą kiekį valandų.

Išsamiau skaitykite: 
Už ką stojant į aukštąsias mokyklas pridedama papildomų balų? 

Savanoriaudami įgyjate daug naudingų žinių apie savo asmenybę – kokia veikla jums patinka, kokie jūsų pomėgiai, stipriosios pusės ir kt. Tai svarbu, nes jūsų pomėgiai bei asmeninės savybės turi įtakos ir renkantis būsimąją karjerą.

Darbdaviai mano, kad darbo patirtis, įgyta dar mokykloje, pagerina jaunų žmonių įsidarbinimo galimybes, apskritai perspektyvas darbo rinkoje. Darbo patirties galima įgyti savanoriaujant, dirbant mokykloje, organizacijose, taip pat ir įmonėse tiesiogiai. 

Savanoriška veikla yra vienas iš būdų praktiškai patikrinti karjeros galimybes. Pavyzdžiui, apie gyvūnų prižiūrėtojo darbą galite sužinoti savanoriaudami pačiame zoologijos sode ar laukinės gamtos parke. 
Savanorystė ugdo darbdavių labiausiai vertinamus įgūdžius, pavyzdžiui, bendravimo ar darbo komandoje, problemų sprendimo ir kt. 

Savanoriška veikla padės sukurti vertingesnį gyvenimo aprašymą, ypač kai neturite darbo patirties ir dėl to CV atrodo tuščias, nevertingas. Išsamiau apie tai – straipsnyje „Kaip parašyti gerą gyvenimo aprašymą (CV) neturint darbo patirties?“.

Kokių savanoriškos veiklos galimybių turite?

Geras atspirties taškas savanoriškai veiklai – jūsų mokykla. Galbūt norėsite prisijungti prie mokinių komiteto ar padėti valgykloje pertraukų metu? O gal palaikysite tvarką ir budėsite mokyklos koridoriuose, talkinsite bibliotekoje, padėsite treneriui ar dramos būrelio vadovui? Mokyklos dažnai bendradarbiauja su įvairiomis labdaros organizacijomis, padėsiančiomis jums „išplaukti“ į platesnius vandenis ir oficialiai įteisinti savanorišką veiklą. 

Galimybę savanoriauti nulems jūsų pomėgiai ir popamokinė veikla. Jei per mokyklą vietos savanorystei rasti nepavyko, jos galite dairytis internete. Pavyzdžiui, šiuo tikslu sukurta SAVA platforma – virtuali erdvė, kurioje savanorystė apjungia pilietinės visuomenės organizacijas, verslo įmones bei žmones, norinčius savanoriauti.

Daug alternatyvų savanoriauti galite rasti ir „Žinau viską“ interneto svetainėje, kituose tinklalapiuose. 

Taigi, savanorystė naudinga ir bendruomenei, ir jums patiems,  ir jūsų būsimajai karjerai. Jei tik turite noro ir laiko, būtinai jį išnaudokite prasmingai. 
___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė