A lygiu besimokančiųjų ir valstybinį egzaminą laikančiųjų konkursinis balas bus skaičiuojamas jį dauginant iš 1,1, o mokinių, kurie mokosi B lygiu – iš 0,7. 

2024–2025 mokslo metai – pirmieji, kai egzaminai bus organizuojami pagal atnaujintą programą, todėl jau vien šis faktas gali lemti smukusius rezultatus. 

Gausi mokytojų, švietimo ekspertų, pačių gimnazistų ir jų tėvų kritikos banga jau nuskambėjo po 2024 m. organizuotų tarpinių patikrinimų, tačiau nusivylusių gali būti ir šį kartą. 2025 m. egzaminams nustatyti minimali išlaikymo riba – 40 balų iš 100. Tiesa, siekiantiems įstoti į aukštąją mokyklą, 40 balų neužteks: stojančiųjų į universitetus VBE vidurkis turės būti ne mažesnis nei 50 balų, o stojančiųjų į kolegijas – ne mažesnis nei 41 balas iš 100. 

Ką gali lemti šie pokyčiai? 

Biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila savo socialinio tinklo paskyroje susistemina potencialius tokių pokyčių rezultatus:

  • Visų pirma, padidinus išlaikymo ribą, tikėtina, sumažės egzaminus išlaikančių mokinių skaičius. 
  • Pastarųjų metų duomenys rodo, kad daugelio abiturientų rezultatai neatitinka siūlomų minimalių slenksčių (40 balų iš 100 egzamino išlaikymo riba, 50 balų vidurkis stojant į universitetus), todėl dalis mokinių praktiškai yra eliminuojami iš aukštojo mokslo.
  • Aukšti vidurkių reikalavimai gali būti sunkiai pasiekiami Lietuvos regionuose, kur švietimo kokybė gali būti (o dažnai ir yra) žemesnė.
  • Konkursinis balas stojant į universitetą apskaičiuojamas atsižvelgiant į egzaminų rezultatus. Jei mažiau mokinių išlaikys egzaminus arba surinks mažiau taškų, bendras konkursinis balas gali sumažėti. Tai gali lemti didesnę konkurenciją dėl vietų universitetuose ir aukštesnius reikalavimus stojantiesiems.
  • Matematikos egzaminas lieka privalomas daugeliui studijų krypčių, net ir tiems, kurių būsimos profesijos tiesiogiai nesusijusios su matematika. Tai gali demotyvuoti mokinius, kurie renkasi humanitarines ar socialines studijas, ir dirbtinai riboti jų galimybes patekti į universitetus.

Iki 2024 m. (imtinai) buvo taikyta16 taškų iš 100 išlaikymo riba. Siekiant išlaikyti matematikos egzaminą, reikėjo surinkti 10 taškų iš 60-ies (t. y. ne mažiau 16 proc.). Siekiant išlaikyti lietuvių kalbos ir literatūros VBE, taip pat reikėdavo surinkti 30 taškų, kurie buvo prilyginami 16-ai balų. 

Abiturientai gali netekti galimybės daug kur įstoti… 

Matematikos mokytojas Šarūnas Vaitkus primena, jog yra nustatytas minimalus konkursinis balas, kurį reikia pasiekti norintiems studijuoti aukštosiose mokyklose: „Jeigu imame B lygio mokinio rezultatą, padauginame jį iš 0,7, gali būti, kad universitetinę ribą pasiekti bus gerokai sudėtingiau, nei laikant A lygio egzaminą.“ 

Švietimo ekspertas Gintaras Sarafinas patikslina, kad egzaminą laikančiųjų B lygiu rezultatą padauginus iš 0,7, 10-ukas bus prilygintas 7-etui, vadinasi, moksleiviai daug kur įstoti negalės. Negana to, verta prisiminti, kad stojant į aukštąją mokyklą, lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminai yra privalomi. „Kai 10-ukas prilyginamas 7-ukui, tai reiškia, kad stojamasis balas stipriai „čiuožia“ žemyn, mažėja, mokiniai negalės konkuruoti ir įstoti į daugelį studijų programų, kuriose bent kiek aukštesni konkursai“, – apie pokyčių neigiamą pusę kalba švietimo ekspertas. 

Mokytojo Š. Vaitkaus įsitikinimu, tai aktualu daugiau nei pusei šiųmečių abiturientų. Pasak jo, labai svarbu kuo tiksliau sudaryti reitingavimo eilę, tad sprendimai turi būti pamatuoti. 

Lapkričio pabaigoje į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl įverčio koeficiento B kurso galutiniam egzamino vertinimui kreipėsi ir Lietuvos universitetų rektoriai. 

„Moksleiviai, pasirinkę B kursą, neturėtų nukentėti. Tas kursas turėtų būti įvertintas koeficientu 1-etu, tuo tarpu abiturientai, kurie pasirinko išplėstinį kursą ir laikys A lygio egzaminą, atitinkamai turėtų būti paskatinti“, – sako Mykolo Romerio universiteto rektorė Inga Žalėnienė. 

Reportažą apie pakitusius egzaminų vertinimus galima pamatyti LRT laidos „Panorama“ vaizdo įraše (25–29 min.).

Nonsensas: informacija apie egzaminų vertinimus paskelbta gerokai per vėlai 

Apsispręsti dėl laikomų egzaminų reikėjo dar iki lapkričio 25 d. Lietuvių k. mokytoja Regina Dilienė teigia, kad informaciją apie egzaminų vertinimus paskelbta gerokai per vėlai: 

„Baisiausia, kad visa šita informacija paaiškėjo tik dabar, kai visi mokiniai JAU PASIRINKĘ EGZAMINUS ir ką nors taisyti per vėlu. Šiandien kalbėjau su vienu privatuku (beje, mokosi privačioje Vilniaus mokykloje) – jis pasirinko lietuvių kalbos B lygį, nes jų mokytojai taip suorientavo: visi tiksliukai dėmesį turi skirti matematikai, informatikai, fizikai, o lietuvių kalbos, kadangi visi egzaminai VALSTYBINIAI, jie mokysis tik B lygiu. 

Vaikai apgauti, šeimos apgautos – universitetą LIETUVOJE šie vaikai matys kaip savo ausis be veidrodžio. Lieka tik studijos užsienyje. Privačių pamokų prireikė supratus, kad ir B lygio rezultatas gali būti nepakankamas gauti atestatui, nes darbai vertinami pagal tuos pačius kriterijus kaip ir A lygio (tokiu atveju surinkti tuos 40 balų yra žiauriai sunku, nes A lygis turi 6 savaitines pamokas ir modulį, o B lygis – tik 4 pamokas“, – situaciją detalizuoja mokytoja. 

„Gauti aukštą įvertinimą net ir B lygio, tarkime, matematikos ar lietuvių kalbos, kai dar tie vertinimai yra nesustyguoti, nesuplanuoti, kai mokytojai dar nežino, kuo skirsis A ir B lygio egzaminas, jų vertinimas, yra nonsensas Lietuvos valstybėje“, – situaciją reziumuoja švietimo ekspertas G. Sarafinas. 

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė