Kaip jau skelbėme šiame straipsnyje, nuo 2024–2025 m. m. nebelieka mokyklinių egzaminų, visi brandos egzaminai bus valstybiniai. B lygiui prilyginamas lietuvių kalbos ir literatūros bendrasis kursas, o A lygiu mokęsi abiturientai turės laikyti išplėstinio kurso egzaminą.  Egzamino išlaikymo riba abiem atvejais – 35 proc. 

Lietuvių kalbos egzaminas žodžiu III klasėje: vietoje iš anksto išmokto kalbėjimo – publicistinio teksto analizė

Nuo 2025 m. III gimnazijos klasėje besimokantys mokiniai, laikantys lietuvių k. VBE I-ąją dalį (kalbėjimo), gaus publicistinį 350–400 ž. (jei kursas bendrasis) arba 450–500 ž. ilgio (jei kursas išplėstinis) tekstą (pavyzdžiui, straipsnį, tekstinį reportažą, laišką, interviu ar vieno iš jų ištrauką). Taip pat užduotyje bus pateikti keli klausimai, į kuriuos vienuoliktokas turės atsakyti. Iš viso egzamino trukmė – 30 min. (20 min. bus skirta pasiruošimui ir 10 min. kalbėjimui). Taigi, mokiniai šiai egzamino daliai jau neturės galimybės pasiruošti iš anksto – viskas vyks ekspromtu. 

Anksčiau (iki 2023 metų imtinai) dvyliktokai privalomą lietuvių kalbos įskaitą laikydavo pavasarį: vasario-balandžio mėnesiais. 2024 m. pavasarį buvo įvesta naujovė – vadinamieji tarpiniai patikrinimai vienuoliktokams. Taigi, nuo 2024 m. lietuvių kalbos egzaminas išskaidomas į 2 dalis ir laikomas III–IV-oje (t. y. 11 bei 12) klasėse. 

Ankstesnės lietuvių k. įskaitos reikalavimas – iš anksto, naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais, kritiškai atrenkant informaciją, pagal duotas potemes parengti kalbą. Pats mokinys, konsultuodamasis su mokytoju, turėdavo susirinkti temos medžiagą, parengti kalbos planą ir pačią kalbą. Kalbėjimo metu mokiniams būdavo leidžiama naudotis planu, literatūra. Kalbėjimo trukmė – 10 min., taip pat mokinys turėdavo atsakyti į kelis klausimus. Atrodo, tokia egzamino struktūra tikrai kėlė mažiau streso, ypač silpnesniems mokiniams. 

Lietuvių kalbos egzaminas raštu IV klasėje: nebelieka literatūrinio ir samprotavimo rašinių

Nuo 2025 metų lietuvių kalbos egzaminą laikantys abiturientai turės pasirinkti vieną iš dviejų užduočių. Tai:

  • grožinio teksto interpretavimas; 
  • probleminio klausimo pagal pateiktą grožinį tekstą svarstymas. 

Egzamino reikalavimai pagal bendrąjį kursą besimokantiems abiturientams

Numatyta, kad lietuvių kalbos ir literatūros bendrojo kurso VBE pateikiami paprastesnės struktūros grožiniai tekstai, lyginant su išplėstinio lygio – t. y. paprastesnė jų meninė raiška, akivaizdesnė prasmė, aiškios metaforos, nėra intertekstų arba jie labai akivaizdūs. Prie rašinio užduoties (temos) mokiniams bus pateikiami 4 nukreipiamieji su užduotimi (tema) susiję klausimai. 

Mokiniams reikės parašyti ne trumpesnį nei 400 žodžių apimties rašinį. Beje, bendrojo kurso privalomųjų grožinių kūrinių sąraše – tik 6 pozicijos, iš kurių tik 2 didelės apimties kūriniai: tai V. Mykolaičio-Putino „Altorių šešėly“ ir B. Sruogos „Dievų miškas“. 

Žemesni reikalavimai taikomi ir turiniui, teksto raiškai bei kalbos taisyklingumui. Manoma, kad šie pokyčiai įgyvendinti po to, kai mokytojų bendruomenė paprieštaravo, jog A ir B lygiu besimokančių abiturientų rašiniai būtų vertinami pagal tas pačias vertinimo normas. Apie tai rašėme šiame straipsnyje.

VBE reikalavimai pagal išplėstinį kursą besimokantiems abiturientams

Lietuvių kalbos ir literatūros išplėstinio kurso VBE pateikiami sudėtingesnės struktūros tekstai – sudėtingesnis kontekstas, naudojamos sudėtingesnės metaforos. Mokiniams reikės parašyti ne trumpesnį nei 450 žodžių apimties rašinį. Abiturientams pateikiamas iš viso 10-ies privalomųjų grožinės literatūros kūrinių sąrašas. 

Mokytojos komentaras: egzamino metu nesiremiant duotuoju kūriniu, galima surinkti nulį taškų 

Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai ekspertei Reginai Dilienei nerimą kelia tai, jog jei mokinys egzamino metu nesirems pateiktu kūriniu, jis gali negauti taškų: net ir jei, pavyzdžiui, rašinio kalba sklandi, nagrinėjamos visuomeninės problemos: 

„Likus iki egzamino tik 196 dienoms, NŠA pagaliau atvirai „išgrynina“ naująjį rašinio žanrą – probleminio klausimo svarstymą grožinio kūrinio pagrindu. Pasirodo, tai tik kiek modifikuotas literatūrinis rašinys, kuriame svarbiausia tampa DUOTO TEKSTO analizė problemos aspektu, bet ne tam tikros gyvenimo problemos analizė. Apie gyvenimą, realybę ir jos aspektus  lektorė nepasakė nė vieno žodžio – akivaizdu, kad to nereikia, tai nebus vertinama. Užtat jei nesirems DUOTU KŪRINIU (o remtis būtina argumentuojant), moksleivis gaus nulį UŽ VISĄ DARBĄ. Palaukit – o ar teisėta taip sureikšminti vieną darbo aspektą, kad jo nemokėjimas nulemtų viso darbo NULĮ??? Negana to, kad tik kiek anksčiau buvo sakyta, kad duotasis kūrinys gali būti tik PRETEKSTAS“, – savo socialinio tinklo paskyroje rašo mokytoja. Taip pat ji domisi, ar matematikai irgi turi VIENĄ tokį uždavinį, kurio neišsprendus visas darbas vertinamas NULIU, nors kiti uždaviniai išspręsti puikiai.

Ekspertė akcentuoja, kad ruoštis egzaminui laiko lieka nebe daug, o vis dar atliekami esminiai užduočių pakeitimai, tad pasiruošimui skirtas laikas tirpsta:  „Dar kartą klausiu teisinio aspekto – ar galima tokius pakeitimus – ne tas žodis, kad esminius – daryti likus  MAŽIAU NEI 200 DIENŲ iki egzamino?“ – klausia mokytoja R. Dilienė. 

Taigi, šių metų abiturientai ir vėl atsidurs pokyčių epicentre, o kaip jiems pavyks su tais pokyčiais susidoroti, sužinosime jau vasarą, paskelbus lietuvių k. VBE rezultatus.

___________________________________________________________________________________________

Informaciją parengė Rūta Anusevičienė