„Visoms galimybėms sakykite „taip“

Labai dažnai būsimieji studentai girdi patarimą išbandyti daugybę naujų dalykų, nepraleisti jokių galimybių ir visada bei visiems atsakyti teigiamai. Tačiau visuomet su viskuo sutikdami, galite greitai išsekti, perdegti, ypač jei pasiryžtate veikloms, kurios jums ne itin patinka. 

Taigi, labai gerai atsirinkite, ką veikti po paskaitų, prie kokių organizacijų ar studentų klubų prisijungti ir t. t. Fiziškai visko ir visur spėti neįmanoma, ypač jei norite, kad nenukentėtų jūsų mokslai bei asmeninis gyvenimas. 

„Geriausia rinktis privačią auštąją mokyklą“

Kažkaip žmonės yra įpratę galvoti, kad mokamos paslaugos yra geresnės kokybės. Tą patį galima pasakyti ir apie šveitimo sritį. Tačiau Lietuvoje aukštojo mokslo kokybė nuolat gerėja nepriklausomai nuo to, ar aukštoji mokykla yra privati, ar valstybinė. 

Kai kurie jaunuoliai renkasi tik privačias mokyklas, kur už mokslą reikia mokėti, nors nesunkiai įstotų ir į valstybės finansuojamas studijų vietas. Įgyjamas išsilavinimas gali būti analogiškas, tik skolų ir paskolų kraitis baigus studijas gali būti kur kas didesnis, nei turėtų.

„Jei studijuoti – tai tik universitete: kam tau tas koleginis išsilavinimas?“

Kartais būsimieji studentai gauna patarimų, esą koleginės studijos ir studijų programos – mažiau vertos dėmesio nei universitetinės, neva baigus kolegiją vis tiek reikės studijuoti universitete. Tačiau kolegijose yra studijų programų, kurių nėra universitetuose, jų absolventai – itin laukiami darbo rinkoje. 

Lietuvoje koleginių studijų bazė – tikrai puiki, studentai įgyja daug praktikos. Taigi, negalvokite, kad koleginės studijos – kažkuo prastesnės. Yra atvejų, kai prireiks išlyginamųjų studijų, tačiau dabar tai – tikrai ne problema, bet dar viena puiki galimybė. 

„Imkite didesnę studijų paskolą, nei jums reikia – mėgaukitės studentišku gyvenimu“

Kai kurie studentai turi imti paskolą studijoms, nes jiems nepavyksta įstoti į valstybės finansuojamą studijų vietą, o tėvai apmokėti studijas ne visada turi galimybių. Tad kartais būsimieji studentai gali išgirsti patarimą skolintis maksimalią sumą. Tačiau tai – nekoks patarimas: paskolą reikės grąžinti su palūkanomis. Nors jos nėra aukštos, bet per ilgesnį laikotarpį vis tiek susidarys ženklesnė suma. 

Taigi, kaip tik reikėtų skolintis tiek, kiek tikrai reikia ir, jei tik pavyks suderinti su studijomis, susirasti darbą. Gal ne iškart vos pradėjus studijuoti, bet antraisiais-ketvirtaisiais studijų metais dirba didžioji dalis studentų. 

„Pasirinkęs X arba Y studijas, visuomet turėsi darbo, o baigęs mokslus lengvai uždirbsi pinigus“

Kaip rodo praktika, sėkmę nebūtinai lemia tam tikros konkrečios studijų programos. Dažnai visa ko raktas yra asmeniniai gebėjimai, iniciatyvumas, žingeidumas bei kitos asmeninės savybės. Net jei baigtumėte studijas, kur specialistų poreikis – itin didelis, tačiau studijų metu įdėtumėte mažai darbo ir pastangų, jei trūktų šios srities žinių ir darbo įgūdžių, vargu ar viskas klotųsi taip sklandžiai. 

„Esi per senas, kad grįžtum į universitetą / kolegiją arba pradėtum studijuoti“

Žmogus niekada nebūna per senas studijoms ir mokymuisi. Puikus pavyzdys – Lietuvoje sparčiai populiarėjantys trečiojo amžiaus universitetai, kurių studentai – pagyvenę, dažnai ir į pensiją išėję senjorai. Kaip rašoma Klaipėdos universiteto interneto svetainėje, trečiojo amžiaus universiteto siekis – suteikti galimybę vyresnio, pensinio amžiaus žmonėms dar daug metų išlikti aktyvia visuomenės dalimi ir turėti galimybę džiaugtis šviesia senatve, kad pagyvenę žmonės, dažniausiai jau tapę pensininkais, turėdami nemažai laisvo laiko, galėtų skirti jį studijoms, tobulėjimui, savo jaunystės siekių ir svajonių įgyvendinimui.

Kaip rodo pavyzdžiai, sėkmingai studijuoti sugeba verslus turintys, dirbantys, šeimą sukūrę, kelis vaikus auginantys bei aktyvia visuomenine veikla užsiimantys žmonės. 

„Norint įstoti į aukštąją mokyklą, jums būtina užsiimti įvairiomis užklasinėmis veiklomis – savanoriauti, priklausyti įvairioms organizacijoms, kurti verslą dar mokyklos suole ir t. t.“

Tačiau žinokite, kad visa tai nėra privaloma. Jei kažkokios veiklos jūsų nedomina, jų ir nesiimkite vien tam, kad stodami į aukštąją mokyklą gautumėte papildomų balų. Gal, pavyzdžiui, tą laiką tiesiog skirsite ruoštis egzaminams, mokysitės ir veiksite tai, kas jums iš tikrųjų įdomu, ir tų papildomų balų nė nereikės. 

„Jeigu pirmosios pamokos nuo 8 val. ryto nėra svarbios, nebūtina jų lankyti“

Discipliną būtina ugdyti jau mokyklos suole. Nieko gero, jei kažkas patarinės ir skatins nelankyti kai kurių pamokų dėl to, kad rytą reikia anksti keltis ir tos pamokos neva nėra svarbios. Nors kai kurių dalykų egzaminų ir nelaikysite, bendras vidurkis vis tiek gali turėti įtakos. 

Antra, disciplina ugdoma jau mokyklos suole: stipri valia tikrai pravers ir ateityje. Kai kuriose aukštosiose mokyklose paskaitos taip pat vyks nuo ankstyvo ryto, kai kur – nuo 9 ar 11 val. ar apskritai po pietų, bet tikrai bus rytų, kai teks anksti keltis. 8 val. ryte darbą pradeda ir daugelio įmonių darbuotojai, tad geriausia jau dabar pratintis prie įprasto dienos ritmo ir turėti režimą.

Taigi, visus patarimus, kuriuos gausite rinkdamiesi studijas ir dėliodami savo dabartį ir ateitį, labai gerai perfiltruokite, įvertinkite, visuomet klauskite kelių kompetentingų žmonių patarimo, bet galutinį sprendimą priimkite patys.

___________________________________________________________________________________________Straipsnio Straipsnio autorė - Rūta Anusevičienė