Informacija turėtų būti pateikiama dar iki startuojant mokslo metams
Apie VBE užduočių aprašus ir vertinimo kriterijus jau rašėme šiame straipsnyje. Biologijos mokytojas Paulius Sungaila yra įsitikinęs, kad tokio tipo informacija turėtų būti pateikiama dar iki mokslo metų pradžios.
„Mokytojai, žinodami egzamino užduočių pobūdį ir vertinimo kriterijus, galėtų tikslingiau planuoti pamokas, parinkti tinkamas mokymo strategijas ir metodus, diferencijuoti užduotis atsižvelgdami į mokinių poreikius ir gebėjimus. Dabar praėjo beveik du mėnesiai nuo naujų mokslo metų pradžios, neturint vertinimo kriterijų“, – rašo mokytojas.
Mokytojo nuomone, vėlai pateikiama informacija tiesiog sutrumpina laiką, skirtą pasiruošti egzaminams. Mokytojai turi skubiai koreguoti metinius planus, peržiūrėti mokymo medžiagą, o tai gali lemti paviršutinišką ir fragmentišką žinių perteikimą.
P. Sungaila yra įsitikinęs, kad tai yra eilinis skubotų švietimo reformų diegimo pavyzdys, kai mokytojas turi suplanuoti ugdymo procesą nežinodamas visų egzamino reikalavimų, o nežinomybė dėl egzamino reikalavimų didina mokinių nerimą ir stresą, mažina motyvaciją mokytis.
A ir B lygiu besimokančių abiturientų rašiniai bus vertinami pagal tas pačias vertinimo normas
Lituanistė, mokytoja Regina Dilienė teigia, kad NŠA konsultaciją lituanistams buvo pareikšta, jog A ir B lygio lietuvių k. egzaminai (rašiniai) bus vertinami pagal tas pačias vertinimo normas:
„Vadinasi, tie abiturientai, kurie buvo pasirinkę B lygį, iki lapkričio 25 d. turėtų skubiai apsispręsti, ar jiems nevertėtų pereiti į A lygį. Kalbėjimo dalį A lygiu jie tikrai išlaikys, nes pernai A lygiui tekstai buvo net paprastesni nei B lygio, o rašinys bus rašomas pagal vienodus abiem lygiams kriterijus ir net taškus, tik... stojant į aukštąją mokyklą, B lygio vertinimas dauginamas iš 0,6! Tad B lygio 100-tukas virsta A lygio 60 balų“, – apie nesąžiningą vertinimą ir sistemą pasakoja mokytoja R. Dilienė.
Pasak lituanistės, pakeistus lygį, būtų logiška pakeisti ir mokymosi grupę, tačiau... grupės ir mokytojų krūviai baigti formuoti rugsėjo pradžioje. Tikėtina, kad mokinys vis tiek turės mokytis toje pačioje grupėje. Bet juk tada skirsis mokinio grupės lygis (B) ir programa. NŠA jokių rekomendacijų neduoda.
„Lietuvių kalbos egzaminas yra privalomas išlaikyti norint baigti gimnaziją, įgyti vidurinį išsilavinimą. Anksčiau buvo mokyklinis (arba B lygio) egzaminas, kuris leido tai padaryti ir silpniems mokiniams (rašiau, kad padėjau tokį egzaminą išlaikyti ukrainiečiui, kuris tik metus mokėsi lietuvių kalbos). Dabar, kai B lygio reikalavimai yra tokie patys kaip ir A lygio ir vertinami tiek pat taškų, bus masė neišlaikiusiųjų – garantuoju. Jūs tokių skaičių net neįsivaizduojate. Juk, pavyzdžiui, B lygis turi daug mažiau pamokų, ypač profesinėse mokyklose, o reikalavimas aukščiausiu lygiu nagrinėti NEŽINOMĄ tekstą tikrina gebėjimą, ne žinias – tai tas pat, kaip tikrinant, kaip jūs mokate groti pianinu, vieniems duotų groti Bachą, kitiems Mendelsoną, juk nuo to gebėjimas groti nepriklauso, ir jei bambini tik vienu pirštu, tai kito autoriaus parinkimas tau negelbės...“ – rašo R. Dilienė.
Taigi, reziumuojant, B lygio mokiniai, net ir parašę puikų rašinį, gaus mažiau balų nei A lygio mokiniai, o tai gali turėti įtakos jų stojimo į aukštąsias mokyklas galimybėms. Staigus vertinimo tvarkos pakeitimas didina mokinių stresą ir nerimą, verčia juos skubiai keisti savo planus ir apsispręsti dėl egzamino lygio.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
