Naujasis Mokslo ir studijų įstatymo projektas – su trūkumais, bet ne beviltiškas. Prie tokios išvados priėjo įstatymo projektą analizavę Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Akademinio proceso ir socialinių reikalų komiteto nariai.
Komiteto parengtos pastabos ir pasiūlymai, kaip derėtų tobulinti naująjį Mokslo ir studijų įstatymą, lapkričio 15 d. buvo pristatyti įstatymą rengusiems Švietimo ir mokslo (ŠMM) ministerijos pareigūnams.
Tarp didžiausių projekto trūkumų studentų atstovai nurodė pernelyg abstraktų ir neaiškų studentams svarbių klausimų sprendimą. Anot komiteto narių, projekte trūksta atsakymų, kaip rengiamasi garantuoti objektyvų, skaidrų ir patikimą studijų kokybės vertinimą, kuris turėtų atitikti Europiniams reikalavimams, visai nesprendžiama studentų praktikų sistemos tobulinimo problema.
Projekte taip pat pasigesta sisteminio santykių tarp atskirų švietimo sektorių – profesinio, aukštųjų mokyklų ir mokslo institutų – reguliavimo. Studentai atkreipė dėmesį, kad atskirų švietimo sistemos elementų tvarkymas pamirštant jų tarpusavio ryšius greičiau pankenktų nei padėtų sėkmingai reformuoti šalies studijas ir mokslą.
Komiteto parengtose įžvalgose ir siūlymuose atkreipiamas dėmesys į įstatymo projekte egzistuojančią painiavą tarp valstybinių universitetų Tarybos ir Senato funkcijų. Studentai suabejojo, ar pagrįsta nuostata, kad „ne mažiau kaip pusė Senato narių turi būti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai“. Taip pat siūlyta neatsisakyti dabar galiojančios nuostatos, kad peržengęs 65 metų ribą kandidatas į rektorius turi gauti atskirą Studentų savivaldos pritarimą.
lss info
