Egzaminą laikiusiems vienuoliktokams buvo pateikiamos šių tekstų ištraukos (keli pavyzdžiai):
- Leonidas Donskis: mes bėgame nuo tikrovės
- Regimantas Tamošaitis apie poeziją kaip paukščių čiulbėjimą ir gyvenimą, kuriame, rodos, nieko naujo
- Saulius Kanišauskas. Ar iš tiesų humanizmas nehumaniškas?
- Žurnalistas R. Zemkauskas: „Kultūra prasideda šeimoje, kultūra prasideda kieme“
- Dalia Staponkutė. „Kalbiniai ir kultūriniai diogenai“
- Apie moteris, sukėlusias proveržį politikos, kultūros, kulinarijos, muzikos ir literatūros srityse
- Literatūrologė Jūratė Sprindytė: „Esu impregnuota gera literatūra“
- Dalia Staponkutė: „Nieko nėra, tik ugnis“
- Marius Burokas. „Kaip nepasiduoti skaitymo karštinei“
- Dalia Staponkutė. „Gražioje šalyje viskas turi būti gražu“
Pasitaikė ir įvairių nesklandumų
Mokytojas Paulius Sungaila, sulaukęs kolegų ir mokinių atsiliepimų, laiškų ir žinučių, apibendrino šių metų egzamino pagrindines silpnąsias puses.
1. Techniniai trikdžiai ir organizacinės klaidos
Vienas didžiausių šių metų lietuvių kalbos ir literatūros VBE kalbėjimo dalies iššūkių buvo techninės problemos. Vertintojai ir mokiniai susidūrė su NŠA sistemos nesklandumais: strigo prisijungimas, nebuvo galimybės vienu metu peržiūrėti teksto ir vertinimo lakštų. Tai lėmė didelį stresą tiek vertintojams, tiek mokiniams. Kai kurie mokiniai dėl sistemos gedimų prarado brangų pasiruošimo laiką, nes buvo priversti skaityti tekstus tiesiai iš kompiuterio, kol buvo sprendžiamos spausdinimo problemos. Pradėti kalbėjimą teko pavėluotai, kas tik dar labiau didino įtampą.
2. Temų sudėtingumas ir jų neatitikimas mokinių patirčiai
Mokiniams didelį iššūkį kėlė kai kurios temos, kurios, jų nuomone, buvo pernelyg sudėtingos arba atitrūkusios nuo jų patirties. Itin keblios pasirodė temos apie literatūros, meno vertę ar tautosakos reikšmę. Mokiniai pripažino, kad mokykloje per mažai kalbama apie šiuolaikinę literatūrą, knygų rinką ar pramoginę literatūrą, todėl jiems trūko konteksto kalbėti apie šias temas. Tokiais atvejais kalbėjimas tapo paviršutiniškas, o atsakymai – šabloniški.
3. Asmeninės patirties ir kultūrinio konteksto trūkumas
Dalis mokinių pastebėjo, kad jiems trūko galimybių išreikšti asmeninį požiūrį, nes temos dažnai reikalavo istorinės ar literatūrinės kompetencijos, kuri nebuvo glaudžiai susijusi su jų kasdienėmis patirtimis. Pavyzdžiui, tema apie tautosaką daugeliui pasirodė svetima, nes jie nebuvo susidūrę su jos aktualumu šiuolaikiniame kontekste.
4. Netolygus temų pasiskirstymas
Mokiniai išreiškė nepasitenkinimą dėl temų sudėtingumo skirtumų. Vieni gavo artimas jų patirčiai temas, pavyzdžiui, apie dirbtinį intelektą ar socialinių tinklų įtaką, ir kalbėjo lengvai bei užtikrintai. Kitiems teko temos, reikalaujančios gilių literatūros ar istorijos žinių, todėl jie jautėsi nuskriausti ir vertinimą laikė neteisingu.
5. Kalbėjimo formato trūkumai
Kai kurie mokiniai pastebėjo, kad dabartinis kalbėjimo formatas neatspindi tikrųjų kalbos vartojimo gebėjimų. Jie pabrėžė, kad dialogo ar diskusijos forma geriau atskleistų jų kalbinius įgūdžius, nei monologas su ribotu pasiruošimo laiku. Taip pat buvo akcentuota, kad pasiruošimo laikas yra per trumpas norint suformuluoti rišlias ir apgalvotas mintis.
6. Tekstų pasikartojimas iš ankstesnių metų
Mokytojai ir mokiniai pastebėjo, kad kai kurie egzamino tekstai buvo identiški praėjusių metų užduotims, o dalis mokinių jau buvo su jais susipažinę per pamokas. Tai sukėlė nelygiavertes sąlygas, nes kai kurie turėjo pranašumą, o egzamino rezultatai gali neatspindėti tikrųjų gebėjimų. Mokiniai jautė nusivylimą, nes turinio dubliavimas iš ankstesnių metų sudarė palankesnes sąlygas pasiruošusiems iš senų pavyzdžių, o ne naujai analizuojantiems temas.
Mokytojas P. Sungaila reziumuoja, kad kol kas 2025 m. lietuvių kalbos ir literatūros VBE kalbėjimo dalis atskleidė tiek organizacinių, tiek turinio problemų. Techniniai trikdžiai, sudėtingos ir nuo mokinių patirčių nutolusios temos, netolygus temų pasiskirstymas bei nepakankamas pasiruošimo laikas sukėlė mokiniams didelį stresą ir atėmė galimybę atskleisti savo gebėjimus.
Be to, buvo žadėta, kad mokiniai galės tekstą žymėtis kompiuteryje, bet gimnazijos el. laišku informuotos, jog ši funkcija išjungta, nes stringa NŠA sistema.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
