Mindaugas Jackevičius
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) siūlymas nuo kitų metų leisti universitetams patiems reguliuoti studentų skaičių vertinamas kaip žingsnis universitetų autonomijos link. Tačiau studentai ir specialistai nuogąstauja, kad kai kurios aukštosios mokyklos gali tik padidinti priimamų studentų skaičių, o apie studijų kokybę pamiršti. Švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė trečiadienį pareiškė, kad Vyriausybė nuo kitų metų linkusi nebereguliuoti studentų skaičiaus aukštosiose mokyklose. Jį nusistatys pačios aukštosios mokyklos, o valstybė nustatys tik minimalų studentų skaičių, kuriems bus garantuojamas nemokamas mokslas.
Iki šiol valstybė nustato valstybės finansuojamų ir kitų studentų, kurie moka visą studijų kainą, skaičių. „Šiuo metu valstybė nepadengia visų studijų kaštų - net ir tų, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Valstybė turėtų būti pasiryžusi nustatyti realų valstybės finansuojamų studentų skaičių, kurių kaštai būtų pilnai padengiami“, - DELFI aiškino Švietimo ir mokslo viceministrė Virginija Būdienė. Šiuo metu valstybė padengia 47 proc. nemokančių už mokslą studentų studijų kaštų.
Pasak jos, pačios aukštosios mokyklos turi atsakingai galvoti, kiek pajėgia priimti mokančių už studijas studentų. „Nes jos dabar dažnai spekuliuoja, kad studijoms skiriama mažai lėšų, tačiau įskaičiuoja pilną studentų skaičių, kurį iki begalybės pačios ir išpučia“, - kalbėjo V. Būdienė.
Viceministrė pabrėžė, kad minimalus valstybės finansuojamų studentų skaičius turi užtikrinti valstybei reikiamų specialistų rengimą – kad neatsitiktų, jog valstybė nesikiša ir aukštosios mokyklos sumažina brangių studijų programų specialistų rengimą.
V. Būdienė patikino, kad valstybė tikrai finansuos 30 proc. dabar valstybės finansuojamų ar iš dalies valstybės finansuojamų studijų studentų skaičiaus. „Valstybei visų pirma rūpi tie studentai, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. O už kitus turi atsakyti aukštosios mokyklos – ar turi pakankamai resursų, ar yra pajėgios už studentų sumokėtą mokestį jį ugdyti”, - aiškino viceministrė.
Ministerija taip pat siūlo atsisakyti lygiavos principo – nemokamai studijuojančių studentų skaičius bus paskirstomas atsižvelgiant į valstybės prioritetus, o ne visoms studijų programoms po lygiai.
Pirmenybė – deficitinėms specialybėms
Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius prof. Romualdas Ginevičius aiškino, kad iš principo siūlymas teisingas – universitetai seniai kėlė klausimą dėl didesnė autonomijos, siūlė leisti laisvai nustatyti studentų skaičių.
Tačiau jis atkreipia dėmesį, kad naujovės rezultatai gali būti nekokie. Mat dabar 70 proc. stojančiųjų nori studijuoti socialinius mokslus, tad nereguliuojant studentų skaičiaus čia gali plūstelėti dar daugiau stojančiųjų ir dėl to nukentėti inžineriniai mokslai. R. Ginevičius mano, kad paskirstant valstybės finansuojamų vietų skaičių svarbu reguliuoti, jog daugiau rinktųsi „deficitines“ specialybes.
„Jeigu dabar yra per daug socialinių mokslų studentų, reikia juos mažiau finansuoti, o jeigu trūksta inžinerinių, reikia duoti daugiau vietų inžinerinėms studijoms. Jeigu tai pavyktų išspręsti, būtų žingsnis į priekį“, - kalbėjo VGTU rektorius. Jo nuomone, galbūt neribotą stojančiųjų skaičių sumažins įvestos didesnės įmokos už mokslą. R. Ginevičius atkreipė dėmesį į studijų kokybę – ar universitetai užtikrins aukštą mokslo kokybę, ar tenorės pasipinigauti. Pasak jo, taip atsitiko su mokykloms, kovojančioms ne dėl kokybės, o mokinių, kurie paskui save atsineša krepšelio lėšas.
Studentai reikalauja atskaitomybės
„Mums baisu, kad aukštosios mokyklos, norėdamos pritraukti kuo daugiau lėšų, studentų skaičių plės. Ministerija turi apibrėžti minimalius reikalavimus, pavyzdžiui, kiek studentų dėstytojas gali dėstyti vienu metu, kiek auditorijoje turi tilpti studentų – kad šie nesėdėtų ant grindų, kad dėl dėstytojų užimtumo paskaitos nevyktų naktimis“, - aiškino Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentė Indrė Vareikytė.
Pasak jos, aukštosioms mokykloms reikia daugiau autonomijos, tačiau autonomija turi turėti atskaitomybę. I. Vareikytė teigė, kad nukėlus studijų įmokų įvedimą, atsirado daug neaiškumų, kaip toliau vyks reforma.
Pasak LSAS prezidentės, reikia užtikrinti, kad aukštosios mokyklos suteikta laisve nepiktnaudžiautų. „Jeigu dabar be jokios atsakomybės studijų programos kuriamos tam, kad pritrauktų lėšas, kas užtikrins, kad po pataisos mokyklos taps atsakingesnės ir nesieks tiesiog pritraukti lėšas“, - kalbėjo I. Vareikytė.
V. Būdienė tikisi, kad universitetai nepuls priimti daugiau studentų į aukštąsias mokyklas. Tam bus „trukdoma“ skatinant studijuoti kolegijose, kur bus mažesnės įmokos.
R.Šimašius: valstybė – ne geroji fėja
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Remigijus Šimašius aiškino, kad pats sumanymo principas geras, tačiau priminė, kad studijų finansavimo reforma yra atidėta. Pasak jo, jeigu naujovė būtų daroma visos studijų reformos kontekste, tai reikštų, kad aukštajame moksle „atidaromi“ normalūs santykiai – universitetai kviečia studentus studijuoti, studentai moka pilną kainą, kurią visiškai ar dalinai padengia valstybė.
„Tačiau sunku pasakyti, ar tikrai tai turima galvoje. Tai šiek tiek kontrastuoja su žinia, kad studijų finansavimo reforma bus atidėta“, - aiškino R. Šimašius. „Jei studentų skaičius nereguliuojamas, o įmokų nėra, kyla klausimas, kaip valstybė apmokės mokslus praktiškai neribotam ratui studentui, kurie suplauks į valstybines aukštąsias mokyklas“, - kalbėjo pašnekovas.
R. Šimašius aiškino, kad studentui mokant kainą, kurią nustato aukštoji mokykla, valstybė remtų ne studentus, o aukštąsias mokyklas. „Tuomet susiklostytų normalūs santykiai, kada aukštosios mokyklos pelnytųsi iš studentų suteikdamos tai, ko studentai iš tikro nori. O valstybė būtų ne geroji fėja, kuri sumoka už visų bet kokias studijas, bet garantas, esant reikalui padedantis pasiskolinti ir kompensuoti dalį studijų finansavimo išlaidų“, - sakė LLRI prezidentas.
R. Šimašius atkreipė dėmesį, kad valstybės prioritetinių studijų sričių planavimas patraukliai skamba tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau yra pasmerktas patirti fiasko. „Jeigu šiandien trūksta gydytojų, tai ne dėl to, kad šiandien per mažai studijuoja mediciną, o todėl, kad gydytojai išvažiuoja dirbti kitur, kur pasiūlo geresnes sąlygas“, - kalbėjo jis.
Taip pat, pasak pašnekovo, atsitiko ir su mokytojais – jų trūksta ne dėl to, kad per mažai priimama į pedagoginius universitetus. „Problema ta, kad gabiausi žmonės baigę studijas nenori eiti į mokyklas ir ieškosi kito darbo“, - aiškino pašnekovas, įsitikinęs, kad problemą reikia spręsti ne nustatant prioritetines sritis studijose, o užtikrinant normalų apmokėjimą už darbą.
