Pastarosiomis savaitėmis pabiro absolventų, baigusių Lietuvos aukštąsias mokyklas. Nors daugelis jau mina įmonių, kuriose pageidautų dirbti, slenksčius, tačiau atmintyje dar neišdilo diplominių darbų pristatymo įspūdžiai. Kauno kolegijos studentams jaudulį pakurstė ir žinia, kad gynimuose visada dalyvauja darbdaviai, kurių vieni vertina baigiamųjų darbų kokybę, o kiti – dairosi potencialių darbuotojų.
„Kiekvienais metais pastebiu vis didesnį praktinį studentų darbų pritaikomumą. Vertindamas diplominius darbus matau, kad pastaruoju metu jie stiprėja, kokybiškėja, atsiranda naujų vėjų.“ – pasakojo įmonės „Delikana“ direktorius Laimonas Teresa, šiemet Kauno kolegijos verslo vadybos fakultete baigiamuosius darbus vertinęs jau šeštus metus. Trečius metus L. Teresa atlieka baigiamųjų darbų komisijos pirmininko pareigas.
Yra ir pokyčių, ir spragų
Pasak įmonės vadovo L. Teresos, pastarųjų metų studentai vis dažniau imasi nagrinėti problemas, susijusias su užsienio rinka, siūlo sprendimus, pasiteisinusius tarptautinėje praktikoje. „Šiais metais mane asmeniškai labiausiai sudomino darbas apie verslą Anglijoje. Studentė ištyrė vietinės konditerijos gaminių rinkos ypatumus, įžvelgė potencialias galimybes, o tokia informacija aktuali ne vienai įmonei,“ – pasakojo L. Teresa. „Smagu, kad jau nebesistengiama eiti lengviausiu keliu,“ – įžvelgia pokyčius „Delikana“ direktorius.
„Pastebėjau, kad yra neužpildytų spragų bendruose supratimuose, kaip veikia įmonės: kuo skiriasi apyvarta, pelnas? Kokius kaštus patiria įmonės įgyvendindamos vienokius ar kitokius projektus,“ – kritikos studentų atžvilgiu nevengia Laurynas Vilimas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius. Pasak L. Vilimo, šiuo metu darbo rinka jauniems žmonėms ypatingai konkurencinga, tad viskas priklauso nuo individualių gebėjimų ir savybių. Kiekvienas absolventas gali ir turėtų rasti savo vietą darbo rinkoje.
Violeta Naujokienė, įmonės „Senukai“ darbuotojų paieškos ir atrankos grupės vadovė, sako, kad sudėtinga apibendrinti visą studentų srautą, būtų teisingiau kiekvieno absolvento gebėjimus vertinti atskirai. Vis dėlto V. Naujokienė pabrėžia, kad kartais išryškėja praktinės patirties stoka. „Gynimo metu tampa akivaizdu, kurie studentai jau dirbę, o kurie – tik mokėsi,“ todėl rekomenduoja studentams nesnausti ir kaupti patirtį dar studijų metu.
Privalumai – dėl patirties
Patirties naudą įžvelgia ir Edita Kaminskaitė, Verslo komunikacijos konsultantė bei prekės ženklo „7camicie“ prekės ženklo atstovė Lietuvoje. Pati baigusi magistro studijas viename iš Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų, E. Kaminskaitė pasakoja, kad dalis tarptautinių aukštųjų mokyklų, jau priimdamos stojančiuosius reikalauja, kad šie turėtų bent trejų metų darbo patirtį – toks reikalavimas buvo taikytas ir jai, kai pretendavo į pageidaujamą studijų vietą. Anot E. Kaminskaitės, padirbėję studentai į studijas žvelgia kitaip, patirtimi dalijasi tarpusavyje, o tokios studijos įgauna kitą kokybę.
Pasak „7camicie“ prekės ženklo atstovės, naudos atneša ir tarpkultūrinis bendravimas. „Gynimuose galima pastebėti, kad žmogus, pagal mainų programą pasimokęs užsienyje, komunikuoja visai kitaip, jis jaučiasi drąsiau, laisviau, nesivaržo,“ – pastebi E. Kaminskaitė, Kauno kolegijos Verslo vadybos fakultete per gynimus besidairiusi potencialių darbuotojų, kurie galėtų dirbti naujai atidaromose parduotuvėse.
Stebina Lietuvos paradoksai
Italijos gamintojus atstovaujanti ir ilgus metus ne Lietuvoje gyvenusi verslo konsultantė mano, kad dalyvavimas baigiamųjų darbų gynimuose – puikus darbuotojų paieškos metodas. „Nežinau, kiek tai įprasta Lietuvoje, tačiau tokia paieška pasiteisina, kai norisi iki galo kontroliuoti situaciją. Jei tokį darbą atlieka agentūra, rezultatas nebūtinai bus toks, kokio pageidaujame. Mes, pavyzdžiui, ieškojome pretendentų, kurie nebūtų traumuoti negerų esamos darbo rinkos įpročių, nebūtų patyrę neaiškios darbo vietų kaitos. Norisi surasti jaunus, motyvuotus ir pardavimų srityje nusiteikusius dirbti žmones,“ – teigia E. Kaminskaitė, kurią Lietuvoje stebina paradoksaliai susiklosčiusi situacija: nors darbdaviai pageidauja kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų iš karto adaptuotis darbo vietoje, tačiau patys studijų procese dalyvauti neskuba. „Pavyzdžiui, daugeliui norisi gauti „gatavą“ darbuotoją, kad jis viską mokėtų ir suprastų. Studentai visko prie knygų neišmoks – reikia praktikos. Bet kai ateina jos atlikti, paaiškėja, kad praktikantai įmonėms – našta. Tada pykstama, jog šie atėjo parazituoti, gaišti laiko, darbuotojai nenori prileisti prie rimtesnių užduočių, teikti praktikantams duomenų. Be reikiamos informacijos, aišku, baigiamuosius darbus studentai parengia silpniau, trūksta ekonominio pagrįstumo. O tada ratas vėl apsisuka – patys nebenori priimti mažiau išmanančių absolventų,“.
Kaip yra pasakoję aukštųjų mokyklų vadovai, verslininkai dėl tokios situacijos turi savų argumentų, kuriuos atskleidžia neformaliuose pokalbiuose. Dalis įmonių baiminasi, kad studentai paviešins informaciją, kuria gali pasinaudoti konkurentai. Pasak E. Kaminskaitės, problemą dėl konfidencialių duomenų atskleidimo galima išspręsti imantis teisinių priemonių, studentai galėtų įsipareigoti sutartimi dėl informacijos neviešinimo. „Ir kokios čia didelės paslapys gali būti? Kad studentai sužinos privalomai valstybei teikiamus finansinius rodiklius?“. E. Kaminskaitė apibendrina: „Apskritai, geros, savo reputacija besirūpinančios įmonės rūpinasi darbuotojų ugdymu, netgi jei tas darbuotojas – eilinis pardavėjas. Lietuvoje dar nėra stiprios ugdymo kultūros, nėra gilių bendradarbiavimo su mokymo institucijomis tradicijų. Kad ir pardavėjo profesijos prestižas – užkastas giliai po lapais, į tokį darbą atliekančius žmones žiūrima kaip į žemiausios grandies darbuotojus. Iš čia ir maži atlyginimai, ir netikęs aptarnavimas, ir darbuotojų kaita... O juk visi supranta, kad tiesiogiai apyvartą suka būtent pardavėjas – ne buhalteris, ne valytoja ir net ne direktorius“.
Darbdavių patarimai studentams
Darbdavių atstovai, paklausti, ką galėtų patarti būsimiems studentams ir diplomantams, sutinka, kad daug priklauso nuo paties žmogaus pastangų, tačiau akcentuoja skirtingus dalykus.
Įmonei „Delikana“ vadovaujantis L. Teresa pabrėžia, kad ateityje diplomantai vengtų stereotipinių sprendimų. „Venkite šablonų. Ar tikrai geriausias tik kiekybinės apklausos metodas? Gal naudingesnę informaciją surinktumėte imdami interviu iš reikiamų asmenų? Labai naudingos būna focus grupės apklausos. Neapsiribokite numatydami reklamą spaudoje ir panašiai.“
Kauno kolegijos absolventės ir įmonės „Senukai“ darbuotojų paieškos ir atrankos grupės vadovės V. Naujokienės manymu, labai sveikintinas pavyzdys, kai studentai pradeda dirbti vėlesniuose kursuose. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius L. Vilimas apibendrina abstrakčiau ir studijų sėkmę susieja su motyvacija: „Patarčiau labai aiškiai žinoti, kokiu profesiniu keliu jie nori pasukti. Iš to atsiras ir žinios, ir patirtis, ir galimybės,“.
Aistė Veverskytė
Kauno kolegijos leidinys „Siena“
