Austėja Vaičiulevičiūtė – Kauno kolegijos Taikomosios komunikacijos (TK-0) studijų programos absolventė. Šias studijas baigė 2023 metais, tačiau ir toliau tęsia savo kaip studentės kelią, šiuo metu siekia Integruotos komunikacijos studijų programos magistro laipsnio Vytauto Didžiojo universitete. Studijose įgytas žinias ir kompetencijas taiko projektų administratorės pareigose, MB „Efekto grupė“ įmonėje, kur dirba su Erasmus+ ir ES projektų paraiškų teikimu, projekto veiklų įgyvendinimu ir praktiniu pritaikymu (organizuoja mokymus, vykdo sukurto edukacinio turinio sklaidą). Trečia itin svarbi merginos gyvenimo dalis – Vytauto Didžiojo universiteto studentų kūrybinė grupė Declamationes, kurioje ne tik prisideda prie veiklų organizavimo ir komunikacijos, bet ir tobulina retorinius, iškalbos įgūdžius, išreiškia save kaip kūrybininkę vaidybinėse, meninėse veiklose.

Kodėl pasirinkote Taikomosios komunikacijos studijų programą?

Ieškojau studijų programos, kuri būtų universali ir atitiktų mano platų domėjimosi lauką (nuo psichologijos, kūrybiškumo iki tekstų rašymo, žurnalistikos, tvarumo). Taikomoji komunikacija buvo būtent tokia studijų programa! Kaip atėjusiai iš gimnazijos aplinkos nemažą įspūdį paliko tiek pačių dalykų įvairovė (sociologija, lietuvių ir anglų kalbos, vadyba ir ekonomika, tarpkultūrinė komunikacija, viešasis kalbėjimas, kūrybiškumo ugdymas, marketingas, komunikacijos projektų valdymas ir pan.), tiek įtraukiantys ir plačią patirtį turintys dėstytojai. Modulinė sistema leido efektyviai paskirstyti darbus ir jau antrųjų studijų metų viduryje susirasti darbo vietą: kadangi modulį sudaro keturi dalykai, tai leido ne tik nepervargti kaip pradedančiai studentei, bet ir sujungti skirtingų dalykų žinias į visumą – integruotą savarankišką darbą, rengiamą pasirinkta tema ar bendradarbiaujant su partneriais. Pavyzdžiui, rengėme atsakingo verslo komunikacijos analizę, komunikacijos strategijos siūlymus, įtraukėme ir nagrinėjome socialiai jautrias temas (pirmame modulyje rengėme darbą apie neįgaliųjų integraciją Lietuvoje).

Kokia buvo jūsų mėgstamiausia studijų dalis?

Studijose patiko struktūruotumas: medžiaga suplanuota tiek pagal sudėtingumą, tiek pagal specialybinius bei bendruosius dalykus (nuo sociologijos, komunikacijos teorijos ir kalbų iki bendravimo psichologijos, viešojo kalbėjimo, teksto redagavimo, projektų valdymo, marketingo). Jau nuo pirmojo kurso turėjau galimybę įsitraukti į tarptautinius projektus: pavyzdžiui, kartu su Suomijos universitetu XAMK Open University of Applied Sciences dalyvavau hakatone apie sveikatinimo paslaugų pritaikymą, įsitraukiau į projektą GXC International Virtual Innovation Challenge su Deutsche Bahn atstovais (kūrėme programėlės prototipą sulankstomų dviračių naudojimo ir saugojimo galimybių vartotojams išplėtimui). Taip pat buvau kviečiama ir įsitraukiau į nemažai projektų su kolegijos partneriais: pavyzdžiui, prisidėjau prie Kaunas 2022 komunikacijos strategijos ir viešinimo siūlymų, įsitraukiau į projektą su Linas Dirba Darbus ir Verslo centru (filmavome videoįrašus, išbandėme kūrybines strategijas), plėtojau iniciatyvą Kauno kolegijos bendruomenei Gerbiam ir palaikom (vykdėme interviu su pašnekovais, kūriau komunikacinius įrašus ir apklausiau bendruomenės atstovus, tokiu būdu ne tik didinome įtraukumą, bet ir mažinome atskirtį skirtingų religijų, rasių, tautų, socialinės padėties, lytinės orientacijos žmonių). Įsitraukiau į rusų (A1 / A2) ir anglų (C1) kalbos papildomus kursus, kurie padėjo pagilinti užsienio kalbų žinias. Itin įsiminė Lino Marcišausko, fotografo ir vaizdo klipų kūrėjo, svečio paskaitos ir papildomi projektai – čia pirmą kartą susidūriau su reklamos kūrimo užkulisiais ir pati dalyvavau filmavime. Taip pat turėjome svečio Ernesto Villar Cirujano iš Ispanijos paskaitą žurnalistikos dalyke, čia sužinojau apie kelias naudingas strategijas ir įrankius, pavyzdžiui Roadmap kūrimą, faktų patikrinimo svetaines, duomenų žurnalistikos ir vizualizavimo įrankius, svetaines parašytiems straipsniams kelti.

Kokios veiklos ir projektai Kauno kolegijoje jums padėjo tobulinti asmeninius bei profesinius įgūdžius?

Neįskaitant jau išvardytų tarptautinių ir kolegijos bendruomenėje organizuojamų veiklų bei projektų, turimus įgūdžius tobulinti padėjo integruoti realūs atvejai, ypač rašant kiekvieno modulio baigiamąjį rašto darbą. Rengėme projektą „Verslo vykdymo Venesueloje ypatumai“ – nagrinėjome makroekonomiką, išorinę aplinką, kultūrinį kontekstą, bendravimą ir bendradarbiavimą, pasirengimą deryboms. „Savipagalbos virtualios bendruomenės vystymas“ darbe kūrėme Nacionalinės donorų asociacijos komunikacijos virtualioje erdvėje planą, „AB Telia Lietuva analizė atsakingo verslo komunikacijos aspektu“ nagrinėjome verslo organizavimo ir steigimo, socialinės atsakomybės, komunikavimo ir komunikacijos etikos principus. Taip pat rengdami „Komunikacijos projekto Kalėdų Albumas Kauno kolegijai rengimas, siekiant pagerinti organizacijos įvaizdį“ projektą tyrėme organizacijos įvaizdį, marketingą, komunikacijos projekto rengimą, rizikos ir krizių komunikaciją bei ruošėme komunikacijos projekto planą. Susipažinome ir su svetainės kūrimu, ruošdami „Saviugdos svetainės kūrimas“ darbą rengėme edukacinės interneto svetainės prototipą 9–12 klasių moksleiviams, orientuotą į psichologinės gerovės ir karjeros planavimo priemones, analizavome imitacines Google Analytics metrikas. Labiausiai įsiminė integruotas darbas „Traukinio maršruto Šiauliai-Kaunas-Šiauliai komunikacijos kampanija“, kuriame, atsižvelgdami į LTG Link veiklą bei situaciją rinkoje, turėjome sukurti ir suplanuoti komunikacijos kampaniją traukinio maršrutui Šiauliai–Kaunas–Šiauliai, o darbų pristatymuose dalyvavo ir LTG Link atstovai, taigi, darbo rezultatai buvo praktiškai panaudojami ir pritaikomi.

Kuo užsiimate šiuo metu, kaip atrodo jūsų kasdienybė?

Šiuo metu esu Vytauto Didžiojo universiteto Integruotos komunikacijos studijų programos studentė. Mano studijos apima įvairius komunikacijos aspektus, pradedant viešaisiais ryšiais ir baigiant skaitmenine komunikacija, socialinių tinklų valdymu bei strategine komunikacija. Gilinu Kauno kolegijoje įgytą žinių pagrindą apie šiuolaikinius komunikacijos metodus, mokausi analizuoti ir pritaikyti įvairius komunikacijos modelius bei strategijas. Studijas papildo darbas projektų administratore MB „Efekto grupė“ įmonėje: daugiausia dirbame su „Erasmus+“ ir Europos Sąjungos projektų paraiškų teikimu, projektų veiklų įgyvendinimu bei jų praktiniu pritaikymu. Mano atsakomybės apima sukurto edukacinio turinio sklaidą, projekto administracinių užduočių vykdymą: pavyzdžiui, šiuo metu dirbame su keliais projektais, orientuotais į NEET (nedirbančius, nesimokančius, kitose veiklose nedalyvaujančius) jaunimą, Dauno sindromą turinčius asmenis, žiniasklaidos, komunikacijos ar žurnalistikos lauko atstovus. Nepaisant studijose įgytų žinių ir įgūdžių, teko išmokti (ir vis dar mokausi) be galo daug: pavyzdžiui, kaip teikti paraiškas tarptautiniams projektams ar kaip projektas struktūruojamas / skirstomas, ką reiškia tokie trumpiniai kaip PIF (Partner Identification Form), KA1 (pirmo veiksmo projektai) ar Infopack (informacija apie šalį, atvykimą, lankytinas vietas). Kiekvieną dieną tenka bendrauti su partneriais iš įvairių šalių (Austrijos, Belgijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir kt.), kurti bei pritaikyti mokymosi medžiagą, taip pat stebėti projekto eigą ir užtikrinti, kad viskas vyktų pagal planą. Na, o mano kasdienybė – gan intensyvi ir dinamiška. Dažnai tenka derinti paskaitas ir darbą, todėl mano diena prasideda anksti ryte ir tęsiasi iki vėlyvo vakaro. Vis dėlto, nepaisant užimtumo, stengiuosi rasti laiko ir savęs tobulinimui, naujų įgūdžių įgijimui bei savarankiškam mokymuisi: šiuo metu stiprinu įgūdžius universiteto teikiamuose Coursera kursuose, skaitau mokslinę ir grožinę literatūrą, įsitraukiu į kūrybinės grupės vaidybines, raiškiojo skaitymo ir kitas veiklas. Taip pat labai vertinu laiką, kurį galiu praleisti su šeima ir draugais, nes jie man padeda atsipalaiduoti ir atgauti jėgas.

Kaip sekate naujausias tendencijas ir pokyčius taikomosios komunikacijos srityje?

Pirmiausia, kasdien skaitau straipsnius žiniasklaidos portaluose (LRT, Delfi, Kas vyksta Kaune): sužinau apie naujienas, analizes ir komentarus, kurie yra svarbūs Lietuvos ir tarptautiniu mastu, leidžiantys stebėti visuomenės nuotaikas ir tendencijas. Be to, šiuo metu atlieku magistro studijų praktiką Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų centre (DIGIRES projektas), orientuotą į dezinformacijos veiklos aptikimą, analizavimą ir užkardymą: praktika šioje įmonėje leidžia įsigilinti į komunikacijos ir informacijos tinkamumą bei teisingumą bendrame naujienų sraute, būti arčiau tyrėjų ir ekspertų, atliekančių tyrimus, rengiančių ataskaitas, mokymus, kasdienybės. Kartais skaitau akademinius šaltinius iš duomenų bazių, su kuriomis susipažinau studijuodama Kauno kolegijoje: EBSCO, Semantic Scholar, Taylor & Francis, Springer Link. Šiose duomenų bazėse esantys moksliniai darbai padeda man giliau suprasti teorinius aspektus ir naujausius tyrimus komunikacijos srityje. Taip pat aktyviai stebiu komunikacijos srities profesionalus socialiniame tinkle LinkedIn: tarp sekamų specialistų yra nemažai Kauno kolegijos bendruomenės narių, pavyzdžiui, Smiltė Juraitė, Monika Klišytė ir Samanta Dagytė – buvusios Kauno kolegijos Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus, kuriame atlikau studijų praktiką, kolegės. Šios ekspertės dalijasi savo įžvalgomis, profesine kasdienybe ir patirtimis, padedančiomis pajausti „profesinį pulsą“ ir suprasti, kas šiuo metu yra paveiku, aktualu komunikacijos srityje.

Kaip jūsų požiūris į komunikaciją pasikeitė nuo studijų pradžios iki dabar?

Anksčiau galvojau, kad komunikacijos specialistai – įgimti kalbėtojai arba žmonės, turintys iškalbos dovaną, galintys paveikiai pateikti tam tikrą informaciją. Maniau, kad sėkminga komunikacija priklauso tik nuo gebėjimo viešai kalbėti ir būti charizmatiškam. Dabar suprantu, kad komunikacija yra kur kas platesnė ir sudėtingesnė sritis. Pirmiausia, komunikacija apima ne tik žodinius gebėjimus, bet ir rašytinius: efektyvus komunikacijos specialistas turi gebėti sklandžiai ir aiškiai reikšti mintis raštu, kurti patrauklų ir informatyvų turinį, kuris pasiektų ir įtrauktų tikslinę auditoriją. Be to, kūrybiškumas yra itin svarbus aspektas, sėkmingai komunikacijos kampanijai būtina originali ir kūrybiška idėja, kuri išsiskirtų iš kitų ir pritrauktų dėmesį. Kūrybiškumas padeda rasti inovatyvius sprendimus ir prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos. Trumpiau – taikomosios komunikacijos studijos padėjo suvokti, kad komunikacija – ne tik gebėjimas kalbėti viešai, bet ir gebėjimas kurti, analizuoti, suprasti ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.

Kas, jūsų nuomone, turėtų rinktis šias studijas?

Šias studijas turėtų rinktis smalsūs, žingeidūs būsimi ar esami, bet norintys pakeisti studijų kryptį, studentai. Profesinė aprėptis tikrai plati, nors diplome rašomas socialinių mokslų profesinis bakalauras ir komunikacijos studijų kryptis, bet programa tikrai turi ir psichologijos, sociologijos, marketingo, žurnalistikos žinių pagrindus.

Ko palinkėtumėte esamiems ir būsimiems Kauno kolegijos studentams?

Nebijokite bandyti, Kauno kolegija siūlo daugybę galimybių, nuo dalyvavimo tarptautiniuose projektuose iki veiklos studentų atstovybėje, sporto užsiėmimuose, šokiuose, mokslinėje veikloje ir tyrimuose. Bendraukite su kurso draugais, bet neužmirškite ir dėstytojų, kolegijos darbuotojų – būtent iš jų galima įgyti daugiausia profesinių ir gyvenimiškų žinių, įgūdžių. Prisiminkite, kad studijos nesibaigia su diplomo įteikimu, absolventai visada laukiami „Verslo fakulteto grupiokų dūzgėse“, kūrybinėse dirbtuvėse, kitose bendruomenės veiklose.