Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė pažymi, kad studijų programų paketo atnaujinimas vykdomas atsižvelgiant į suinteresuotųjų šalių poreikius, taip užtikrinant, kad absolventai sėkmingai įsitvirtintų darbo rinkoje.
„Konsultuojamės su socialiniais partneriais, esančiais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: tai socialiniai partneriai iš verslo sektoriaus, viešojo sektoriaus, taip pat užsienio aukštosios mokyklos. Išanalizavus, įvertinus jų patirtį, parengiama nauja studijų programa, atnaujinamas esamos studijų programos turinys arba studijų programa keičiama aktualesne darbo rinkos poreikiams“, – dalinasi dr. I. Stravinskienė.
Į praktiką orientuotos Skubiosios medicinos pagalbos studijos
Užimtumo tarnybos (UŽT) kelerių metų stebėsena rodo realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą medicinos srityje. Ketvirtadalis sveikatos priežiūros darbdavių (24,3 proc.) kaip pagrindinę šio disbalanso priežastį įvardijo per mažą parengiamų specialistų skaičių, atskleidė UŽT darbdavių apklausa.
Glaudus Medicinos fakulteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais padeda užtikrinti, kad fakultete būtų vykdomos aktualios, šiandieninės rinkos poreikius atitinkančios studijų programos. Medicinos fakulteto vadovas praktiniam mokymui dr. Donatas Gužauskas pažymi, kad pernai pradėta vykdyti Skubiosios medicinos pagalbos studijų programa atsirado būtent išgirdus socialinius partnerius.
Šios studijų programos studentams ypač svarbu ne tik turėti tvirtą teorinių žinių pagrindą, bet ir gebėti įgytas žinias taikyti praktikoje, todėl Skubiosios medicinos pagalbos studijos organizuojamos teorines žinias integruojant į įvairias klinikines situacijas, kurios vykdomos praktinio mokymo kabinetuose, simuliacinėse klasėse. Praktinių užsiėmimų metu studentai savarankiškai ir komandoje mokosi teikti skubią medicinos pagalbą visų amžiaus grupių, kultūrų, specialiųjų poreikių pacientams, valdyti ūmias ir ekstremalias situacijas įvykio vietoje, naudojant turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.
„Šiai specialybei itin svarbus praktinis studentų pasirengimas, todėl ne mažiau nei 50 proc. studijų sudaro profesinės veiklos praktika. Skubiosios medicinos pagalbos absolventai gali ne tik dirbti pagal įgytą išsilavinimą, bet ir rinktis antrosios pakopos studijas universitete arba tęsti studijas kolegijos Bendrosios praktikos slaugos studijų programoje siekiant įgyti bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją“, – dalinasi dr. D. Gužauskas.
Glaudus Medicinos fakulteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais taip pat leido sukurti efektyvią mentorystės praktikos vietoje sistemą – studentų praktikų metu juos lydi, konsultuoja ir stebi praktikos mentoriai. Siekiant kryptingo studentų praktinio įgūdžių plėtojimo, fakultete kasmet parengiama apie 30 naujų praktikos mentorių. Praktikų kokybė stebima ir organizuojant vizitavimus praktikų vietose. Tai leidžia geriau pažinti studentus priimančias organizacijas bei stiprinti bendradarbiavimą, kartu ieškoti geriausių sprendimų studentų praktiniams gebėjimams plėtoti.
Žaibiškai augantis verslo duomenų analitikų poreikis
Neabejojama, kad dėl nuolat augančio duomenų kiekio ir jų svarbos, specialistų, gebančių didžiulius informacijos srautus paversti į aiškias, naudą teikiančias įžvalgas, poreikis tik augs. Reaguojant į šiuos rinkos pokyčius, Verslo fakultete pradėta vykdyti Verslo duomenų analitikos studijų programa. Programos rengėjai atkreipia dėmesį – verslo duomenų analitikos negalima tapatinti su matematika.
„Verslo duomenų analitikos studijų programos poreikis buvo labai aiškiai įvardintas, pirmiausia, verslo atstovų. Taip pat skaičiuojama, kad duomenų kiekis dvigubėja kas dvejus metus, tačiau specialistų, kurie galėtų valdyti šiuos duomenis, skaičius tikrai nedvigubėja kas metus ar dvejus“, – sako Verslo fakulteto Verslo katedros vedėja dr. Raminta Andrėja Ligeikienė.
Ji atskleidžia, kad remiantis IBM atliktais tyrimais, Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet yra patiriama 3,1 milijardo JAV dolerių nuostolių dėl nepanaudotų duomenų: „Manau, kad šie faktai leidžia suprasti, kodėl reikia verslo duomenų analitikų.“
Verslo duomenų analitika išskirtinai svarbi sritis, kuri padeda įmonėms geriau suprasti jų veiklą bei rinkos dinamiką. Šios krypties specialistų stygius ir poreikis darbo rinkoje – ypač aukštas. Sėkmingai baigę studijas absolventai bus pasirengę Lietuvos ir tarptautinėse įmonėse dirbti verslo analitikais, rinkos bei rinkodaros analitikais, pirkimų analitikais, gamybos analitikais, verslo konsultantais, turės įgūdžių užsiimti individualia konsultacine veikla, steigti, plėtoti asmeninį verslą.
„Verslo duomenų analitikos studijų programa – ne matematikos, o verslo studijų kryptis. Tai reiškia, kad studijų metu studentai daugiau gilinsis į verslą, jo problematiką. Žinoma, bus susipažįstama ir su programavimo pagrindais, mokomasi dirbti su įrankiais, reikalingais duomenų analizei, tačiau svarbiausia – absolventų gebėjimas įžvelgti problemas ir pasiūlyti verslui tų problemų sprendimo būdų“, – apie studijų programą pasakoja dr. R. A. Ligeikienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad studijų programa buvo inicijuota socialinių partnerių, kurie jau dabar laukia pirmųjų Verslo duomenų analitikos absolventų. Tuo tarpu siekiant paskatinti stojančiuosius rinktis šią studijų programą ir siekti gerų rezultatų, yra steigiamos skatinamosios stipendijos.
„Vieną tokią jau turime – tai „Festo“ įsteigta 1 000 eurų stipendija, be abejo motyvuotam, pažangiam Verslo duomenų analitikos studijų programos studentui“, – sako Verslo katedros vedėja.
Orientacija į kokybę leido įsitvirtinti tarp lyderių
Bendrame kolegijų reitinge Kauno kolegija užima pirmąją vietą tarp valstybinių kolegijų kartu su Vilniaus kolegija. Dr. I. Stravinskienė sako, tokius rezultatus lemia bendruomenės susitelkimas, orientacija į kokybę.
Kauno kolegija išsiskiria plačiu studijų programų spektru – keturiuose fakultetuose, tapk kurių – Verslo, Medicinos, Technologijų, Menų ir ugdymo padaliniai – studijuoja per 4000 studentų.
Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. I. Stravinskienė pažymi, kad didžiausias plataus studijų spektro privalumas – studentui atsiveria visos galimybės ne tik tapti savo pasirinktos srities specialistu, bet ir realizuoti save atliekant mokslinius taikomuosius tyrimus, įsitraukti į tarpdisciplinines veiklas.
„Rengiame į praktiką orientuotus specialistus, remiamės inovatyviais studijų metodais ir viską grindžiame pažangiais moksliniais taikomaisiais tyrimais. Pastariesiems skiriame ypatingą dėmesį, džiaugiamės aktyviai įsitraukiančias dėstytojais ir skatiname tai daryti studentus. Universitetuose vykdomi fundamentiniai moksliniai tyrimai, tuo tarpu Kauno kolegijoje mes sudarome puikias galimybes taikyti mokslo žinias konkrečioms problemoms spręsti“, – dalinasi dr. I. Stravinskienė.
Po ketverių metų Kauno kolegija pretenduos į taikomųjų mokslų universiteto statusą, todėl jau kurį laiką institucijoje kryptingai stiprinama taikomojo mokslo sritis.
„Tarpkryptinių studijų programų vykdymas, tarpkryptinio taikomojo mokslo veiklos vystymas leidžia pasiekti aukštesnę kokybę, kadangi tarpdiscipliniškumas – vienas iš studijų kokybės užtikrinimo veiksnių. Nė viena sritis nėra visiškai izoliuota, ypatingai – dabar, kai gyvename skaitmeninės transformacijos metu“, – sako dr. I. Stravinskienė, kviečianti stojančiuosius ne tik rinktis patinkančią studijų programą, bet ir realizuoti save įvairiose kitose tarpdisciplininėse veiklose.
Ji taip pat skatina esamus ir būsimus studentus aktyviai įsitraukti į tarpkryptines mokslines taikomąsias veiklas, kuriomis grindžiamos studijų programos – tai gali tapti žingsniu, vedančiu aukštesnių akademinių pakopų link.
