Vis dėlto, darbdaviai šiuos specialistus neretai išgraibsto dar studijų metu. Kauno kolegijos Technologijų fakulteto atstovai sako, kad įvairių pakraipų inžinieriams ir technologams atsiveria plačios perspektyvos, jie laukiami tiek Lietuvos, tiek užsienio įmonėse.
Darbą gauna dar studijų metu
Inžinerinės krypties specialistų paklausa Lietuvoje gerokai viršija pasiūlą: Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija yra suskaičiavusi, kad vien inžinerijos specialistų poreikis šalyje kasmet išauga 2–3 kartus, o inžinerinėje pramonėje bus sukurta daugiau nei 12 000 naujų darbo vietų.
„Išaugęs robotų prieinamumas, sumažėję jų kaštai, lengvos programavimo galimybės – visa tai skatina įmones diegti naujausias technologijas. Šiandien praktiškai kiekvienoje pramonės įmonėje galime pamatyti robotų ir dažnai – ne vieną ir ne du. Tai – pats geriausias pavyzdys, kad įmonėms reikia specialistų, galinčių su tais robotais dirbti“, – sako Technologijų fakulteto Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros lektorius dr. Laimonas Kairiūkštis.
Nerimaujančius, kad studijose lauks vien techniniai dalykai, lektorius ramina – Kauno kolegijoje vykdoma Automatikos ir robotikos studijų programa sudaryta taip, kad studentai ne tik įgytų tvirtą teorinių žinių pagrindą, bet ir maksimaliai išlavintų praktinius įgūdžius, tad reikšmingą studijų dalį sudaro praktiniai užsiėmimai.
„Didžiuojamės Automatikos ir robotikos studijų programos absolventais, kurie sėkmingai įsidarbina Lietuvos įmonėse ir kuria šalies ateitį. Svarbu pažymėti, kad įsidarbinę jie užima ganėtinai aukštas pozicijas ir puikiai integruojasi į darbo rinką“, – dalinasi dr. L. Kairiūkštis.
Per pastaruosius metus – beveik 1 400 naujų darbo vietų
Medienos apdirbimo sektorius – viena pagrindinių Baltijos šalių ekonomikos varomųjų jėgų. Medienos pramonės įmonių plėtra su laiku įgyja vis daugiau šiuolaikinių atspalvių. Verslo subjektai orientuojasi bei investuoja į tvarių gaminių gamybą, medienos perdirbimą, atsinaujinančią energetiką, ekologiškų pakuočių sprendimus, pramonės inovacijų ir technologijų vystymą.
„Pastarieji 10 metų yra labai intensyvūs – jaučiama didžiulė automatizacijos ir robotizacijos plėtra įmonėse, ketvirtosios industrinės revoliucijos įtaka. 2021–2023 metais vien į baldų pramonę investuota apie 200 mln. eurų, sukurta beveik 1 400 naujų darbo vietų“, – pasakoja Technologijų fakulteto Pramonės inžinerijos ir robotikos katedros docentas dr. Gintaras Keturakis.
Jis atkreipia dėmesį, kad fakultete realizuojama Baldų inžinerijos studijų programa išsiskiria tuo, jog daug dėmesio skiriama ne tik projektavimui, medžiagų technologijoms, apdirbimo technologijoms, bet ir vadybiniams įgūdžiams lavinti. Tai užtikrina, kad studentai įgytų įvairiapusį išsilavinimą.
„Šios srities specialistų poreikis yra labai didelis ir kasmet iš darbdavių sulaukiame prašymų į praktikas atsiųsti daugiau studentų, kadangi įmonės nori pritraukti būsimuosius darbuotojus. Taip pat, technologijoms sudėtingėjant, šiandien reikia daug specialistų, kurie turėtų aukštą kvalifikaciją“, – dalinasi dr. G. Keturakis.
Neatpažįstamai pasikeitęs žemės ūkio sektorius
Šiandien žemės ūkis – modernizuotas, šiuolaikiškas, paremtas naujausiomis technologijomis, o šią sritį pasirinkę jaunuoliai tampa modernios ir nuolat tobulėjančios veiklos atstovais.
„Agroverslų technologijų studijų programa išsiskiria tuo, kad jau pirmame kurse studentai gilinasi į tokius dalykus kaip žemdirbystė, agrochemija, augalininkystė, o įgytas teorines žinias pritaiko praktinių užsiėmimų metu. Baigę šią studijų programą absolventai gali dirbti įvairiose srityse – žemės ūkio bendrovėse, ūkiuose, konsultavimo tarnybose. Taip pat gali kurti savo verslą, bičių ūkį, kadangi studijų programoje yra ir sodininkystės, daržininkystės specializacija“, – pasakoja Technologijų fakulteto Maisto ir agrotechnologijų katedros lektorė Irena Tubalienė.
Aktualumo neprarandanti Maisto technologijos studijų programa
Produktų gamyba darniųjų technologijų priemonėmis, maisto produktų be glitimo ar skirtų diabetu sergantiems žmonėms kūrimas atspindi, kad Maisto technologijos studijų programos studentas išbando pačias naujausias technologijas, netradicines žaliavas, įgyvendina visuomenei aktualius ir naujus maisto produktų sprendimus.
„Skaitmenizacija maisto pramonėje yra jaučiama išties stipriai – praktiškai visos linijos yra automatizuotos, yra įdiegtos naujos sistemos, naudojami inovatyvūs įrenginiai. Pavyzdžiui, viename įrenginyje galima šaldyti produktą, jį atšildyti, kildinti ir tuo pačiu iškepti, o vienas iš technologo darbų – nustatyti programą, patikrinti parametrus ir, jeigu reikia, juos keisti“, – sako Technologijų fakulteto Maisto ir agrotechnologijų katedros vedėja doc. dr. Ingrida Kraujutienė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad studentai skatinami realizuoti save ir įsitraukiant į katedroje vykdomus taikomuosius mokslinius tyrimus, dalyvaujant įvairiuose profesiniuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.
Kauno kolegijos Technologijų fakulteto ateities vizija – perspektyvias, ūkiui reikalingas ir naujausiomis technologijomis grįstas technologines ir biomedicinos krypties studijų programas realizuojantis fakultetas, glaudžiai bendradarbiaujantis su pramonės šakų įmonėmis bei profesinėmis asociacijomis; dalyvaujantis tarptautinėse dėstytojų ir studentų mainų programose, projektuose; vykdantis neformalųjį suaugusių mokymą; atliekantis regionui aktualius mokslo taikomuosius tyrimus bei teikiantis konsultacijas verslo įmonėms.
