Užimtumo tarnybos (UŽT) kelerių metų stebėsena rodo realų darbo paklausos ir pasiūlos disbalansą medicinos srityje. Pavyzdžiui, slaugos specialistams pastaruosius trejus metus laisvų darbo vietų skelbiama daugiau nei registruojama tokio darbo ieškančių asmenų. Ketvirtadalis sveikatos priežiūros darbdavių (24,3 proc.) kaip pagrindinę šio disbalanso priežastį įvardijo per mažą parengiamų specialistų skaičių, atskleidė UŽT darbdavių apklausa. 

Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovai sako, kad pasirinkusiųjų studijas šiame fakultete laukia ne tik perspektyvios studijų programos, bet ir modernios laboratorijos, simuliacinės klasės, profesionalūs dėstytojai, efektyvi mentorystės praktikos vietoje sistema, galimybės dalyvauti įvairiuose projektuose ir kitose veiklose.

Nauja studijų programa, kurios absolventų darbdaviai laukia jau dabar

Glaudus Medicinos fakulteto bendradarbiavimas su socialiniais partneriais padeda užtikrinti, kad fakultete būtų vykdomos aktualios, šiandieninės rinkos poreikius atitinkančios studijų programos. Medicinos fakulteto vadovas praktiniam mokymui dr. Donatas Gužauskas pažymi, kad pernai pradėta vykdyti Skubiosios medicinos pagalbos studijų programa atsirado būtent išgirdus socialinius partnerius.

Šios studijų programos studentams ypač svarbu ne tik turėti tvirtą teorinių žinių pagrindą, bet ir gebėti įgytas žinias taikyti praktikoje, todėl Skubiosios medicinos pagalbos studijos organizuojamos teorines žinias integruojant į įvairias klinikines situacijas, kurios vykdomos praktinio mokymo kabinetuose, simuliacinėse klasėse. Praktinių užsiėmimų metu studentai savarankiškai ir komandoje mokosi teikti skubią medicinos pagalbą visų amžiaus grupių, kultūrų, specialiųjų poreikių pacientams, valdyti ūmias ir ekstremalias situacijas įvykio vietoje, naudojant turimus žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.

„Šiai specialybei itin svarbus praktinis studentų pasirengimas, todėl ne mažiau nei 50 proc. studijų sudaro profesinės veiklos praktika. Skubiosios medicinos pagalbos absolventai gali ne tik dirbti pagal įgytą išsilavinimą, bet ir rinktis antrosios pakopos studijas universitete arba tęsti studijas kolegijos Bendrosios praktikos slaugos studijų programoje siekiant įgyti bendrosios praktikos slaugytojo kvalifikaciją“, – dalinasi dr. D. Gužauskas.

Skubiosios medicinos pagalbos studentė Akvilė Grigaliūnaitė džiaugiasi, kad studijų metu susipažino su profesionaliais dėstytojais ir įsitikino, kad pasirinko tinkamą studijų programą.

„Šių studijų metu išties labai svarbu įsisavinti teorines žinias bei mokėti jas pritaikyti. Visgi, nemažiau svarbu būti empatiškam, gebėti bendrauti su žmonėmis, nebijoti prie jų prisiliesti, mokėti kuo daugiau kalbų. Šių studijų metu įsitikinau, kad medicina, bendravimas su žmonėmis ir pagalba jiems yra mano pašaukimas. Kviečiu norinčius tapti paramedikais pasvarstyti apie studijas Kauno kolegijoje. Čia įgysite perspektyvią specialybę, turėsite daug praktinių užsiėmimų bei sužinosite, ką reiškia mokytis iš puikių dėstytojų“, – įspūdžiais dalinasi A. Grigaliūnaitė.

Šių specialistų ieško ir regionuose, ir didžiuosiuose šalies miestuose

Senstant visuomenei, vis aktualesnė tampa ankstyva radiologinė diagnostika – tiek valstybinės, tiek privačios asmens priežiūros įstaigos stengiasi nuolat atnaujinti turimą radiologinę techniką, todėl auga radiologijos technologų, gebančių su šia įranga dirbti, poreikis.

„Radiologijos technologai – labai perspektyvi specialybė. Darbdaviai šių specialistų ieško ne tik periferijoje, bet ir pačiame Kaune, ypač – privačios asmens sveikatos priežiūros įstaigos“, – sako Medicinos fakulteto Medicinos technologijų ir dietetikos katedros vedėja Ingrida Viliušienė.

Radiologijos studijų programos tikslas – paruošti radiologijos technologus, gebančius atlikti radiologines procedūras, vertinti diagnostinius vaizdus, jų kokybę. Taip pat bendradarbiauti daugiaprofilinėje komandoje, kelti savo kvalifikaciją ir spręsti tiek mokslines, tiek praktines problemas.

„Radiologijos studijų programos studentai turi galimybę išvykti į užsienį dalies studijoms arba praktikai. Dažniausiai jie renkasi Suomiją, Portugaliją, Airiją, Turkiją, Estiją, Latviją“, – apie tarptautines galimybes pasakoja I. Viliušienė.

Radiologijos studentai praktikas atlieka ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, Radiologijos klinikos diagnostikos centre, kitų šalies ligoninių, Kauno klinikinės ligoninės, Kauno respublikinės ligoninės Radiologijos skyriuose ar privačiose sveikatos priežiūros įstaigose.

Prognozuojama, kad dietistų poreikis dar labiau augs

Dėl savo aktualumo, Kauno kolegijoje vykdoma Dietetikos studijų programa atsiduria tarp dažno stojančiojo pasirinkimų. I. Viliušienė pastebi, kad dietistų poreikį galima sieti su žmonių susidomėjimu sveika gyvensena, kurios viena iš dalių yra sveika mityba.

„Iš tiesų atsiranda vis daugiau studentų, kurie jau yra įgiję specialybę, bet nori studijuoti Dietetiką, nes jiems ši sritis įdomi arba, pavyzdžiui, jie dirba sporto klubuose ir nori sportuojantiems žmonės sudarinėti individualius mitybos planus. Ne paslaptis, kad šias studijas renkasi net gydytojai, nes jiems ši sritis yra įdomi“, – sako I. Viliušienė.

Ji taip pat pažymi, kad šių specialistų poreikis, manoma, ateityje tik dar labiau augs, kadangi nuo 2026 metų, pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą tvarką, reglamentuojančią vaikų maitinimo organizavimą ugdymo įstaigose, mitybos planus galės sudaryti tik mitybos studijų kryptį baigę studentai.

Baigusieji Dietetikos studijų programą gali dirbti pirminio, antrinio, tretinio lygio asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, sanatorinio gydymo įstaigose, atliekančiose įvairaus amžiaus grupių asmenų sveikatos priežiūrą ir reabilitaciją, įvairaus amžiaus sveikų ir neįgaliųjų žmonių socialinės globos, rūpybos, ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo institucijose, krašto apsaugos, vidaus reikalų sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kūno kultūros ir sporto centruose ir kt.

Praktikos vietose studentus pasitinka mentoriai

Glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais leido sukurti efektyvią mentorystės praktikos vietoje sistemą – studentų praktikų metu juos lydi, konsultuoja ir stebi praktikos mentoriai. Siekiant kryptingo studentų praktinio įgūdžių plėtojimo, fakultete kasmet parengiama apie 30 naujų praktikos mentorių. Praktikų kokybė stebima ir organizuojant vizitavimus praktikų vietose. Tai leidžia geriau pažinti studentus priimančias organizacijas bei stiprinti bendradarbiavimą, kartu ieškoti geriausių sprendimų studentų praktiniams gebėjimams plėtoti. 

Studentų teorinių ir praktinių žinių plėtrai papildomas sąlygas sukuria fakultete aktyviai vykdomos savanoriškos veiklos, aktyvus dalyvavimas nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose. Dėl to studijavimo veiklos dažnai peržengia įprastas edukacines aplinkas.

„Ilgametės tradicijos, sukaupta patirtis, lyderystė reitinguose įpareigoja siekti aukščiausių tikslų, užtikrinti studijų kokybę. Medicinos fakultete dirba didžiulę darbo patirtį turintys dėstytojai, kurie savo žinias ir gebėjimus perduoda mūsų studentams“, – sako Kauno kolegijos Medicinos fakulteto dekanas Julius Dovydaitis.

Kauno kolegijos Medicinos fakultetas – buvusi Kauno medicinos mokykla, veiklą pradėjusi 1920 metais profesoriaus akušerio-ginekologo Prano Mažylio organizuotais akušerių ir medicinos seserų kursais. Ilgametė ir istoriškai reikšminga patirtis žymi sparčią institucijos plėtrą bei pažangą. Per 103 veiklos metus fakultetas išsiplėtė, įrengė modernias edukacines aplinkas, laboratorijas, praktinio mokymo bazes. Šiandien Kauno kolegija būsimiems Medicinos fakulteto studentams gali pasiūlyti net 13 studijų programų. Šiame fakultete realizuojamos studijų programos patenka tarp geriausių Lietuvos kolegijose siūlomų studijų, skirtų sveikatos priežiūros specialistams rengti. Tai rodo kasmet sudaromi reitingai, kuriuose fakultete vykdomos studijų programos užima lyderiaujančias pozicijas.