Madingais apdarais ir arogancija pasidabinęs vaikinas nuolat mala liežuviu ir laksto po parduotuves kartu su turtingomis poniutėmis. Mielai taško pinigus, lankosi prašmatniuose pobūviuose ir įsikibęs į parankę žinomo verslininko žmonai pozuoja geltonosios spaudos fotografams. Būtent taip daugelis įsivaizduoja stilisto darbą. Ar taip yra iš tiesų? Ką kasdieną veikia šie žmonės? Ir ar šis paveikslas turi ką nors bendra su realybe?
„Tai iškreiptas šios specialybės supratimas, jį skatina neteisingas šio darbo esmės perteikimas žiniasklaidoje,“ – sako įvaizdžio dizainerė Olesė Kekienė, mados pasaulyje besisukanti jau septynerius metus. Tiek su individualiais, tiek su verslo klientais dirbanti O. Kekienė įvaizdį kuria ir Lietuvos scenos žmonėms – dalyvauja filmuojant reklamas, muzikos klipus, organizuojant mados pasirodymus ir fotosesijas. Kadaise Kauno kolegiją, vėliau Lietuvos edukologijos universitetą baigusi O. Kekienė įgijo aprangos dizainerio ir pedagogo kvalifikacijas, taip pat baigė privačią Konstantino Bogomolovo įvaizdžio mokyklą Latvijoje, vėliau dėstė šios mokyklos Lietuvos padalinyje. Nuo šių metų rudens O. Kekienė patirtimi ketina dalintis su Kauno kolegijos studentais – būsimiems įvaizdžio dizaino specialistams ji dėstys Justino Vienožinskio menų fakultete.
Apraizgyta mitais
„Kiekvieną dešimtmetį egzistuoja svajonių užsiėmimas, ir būtent todėl tai dirbančių žmonių kasdienybė apipinama mitais. Anksčiau, devintajame dešimtmetyje, toks buvo modelio darbas. Kokių mitų tik nebuvo prikurta apie garsias manekenes, dirbančias žinomuose mados namuose! Šį dešimtmetį tokioje pozicijoje atsirado įvaizdžio dizainerio, stilisto specialybė. Sukuriama iliuzija, kad šis darbas yra nuolatinis lakstymas, pudravimas ir prabangūs daiktai,“ – pasakoja O. Kekienė, pabrėždama, jog tikroji veikla su išlepintu gyvenimu mažai kuo siejasi. „Jei ir esi prabangioje aplinkoje, tai dažniausiai užkulisiuose tenka sunkiai dirbti.“
Įvaizdžio dizainerė pabrėžia – šios specialybės atstovų laukia darbas ne tik konkrečių įvykių metu, bet ir ilgas pasiruošimas, idėjos vystymas. Iki galutinio rezultato, pavyzdžiui, nuotraukos žurnale, tenka nueiti netrumpą kūrybos kelią. „Nė vienas didis tapytojas paveikslo nenutapė greitai ir šiaip sau. Kuriant įveikiami keli etapai: iškeliama idėja, ieškomi jos perteikimo būdai, spalvos, faktūros, simbolika, technika... Įvaizdžio dizaineriui neužtenka tik išmanyti savo amatą ir valdyti technikas, jis turi nuolat atnaujinti ir gilinti žinias,“ – teigia O. Kekienė, akcentuojanti, kad profesionalas negali atitrūkti ne tik nuo mados, bet ir svarbių pasaulio nuotaikų, įvykių, ką dažniausiai ir interpretuoja mada.
Kitokia darbo specifika
Specialistė pabrėžia, kad įvaizdžio dizainerio ir aprangos dizainerio darbai – skirtingi, todėl nereikėtų jų tapatinti. „Aprangos dizaineris kuria drabužį, aksesuarus, na, visą kostiumą. Įvaizdžio dizaineris jungia kostiumą į bendrą visumą kuriant žmogaus išorę. Pagal užsakovo suformuluotą užduotį arba nujaučiamą poreikį jis sukuria ir pritaiko tinkamą šukuoseną, makiažą, formuoja garderobą, kuris gali būti skirtas konkrečiai progai arba, tarkime, pusmečiui. Vaizdžiai tariant, stilistas veda užsakovą įvaizdžio pasikeitimo keliu kuruodamas pradinę idėją ir jos įgyvendinimą.
Abejų specialybių atstovai yra menininkai, perteikiantys savo pasaulio matymą, kurį aktualizuoja naudodami savo įgūdžius. Tiktai aprangos dizaineris kuria madą, o įvaizdžio dizaineris ją interpretuoja. Nors stebint paskutines mados tendencijas gali būti, kad tai jau vyksta atvirkščiai,“ – juokauja stilistė.
Anot O. Kekienės, nors įvaizdžio dizaineris dažniausiai pats neatlieka tam tikrų darbų: nekerpa plaukų, nedaro šukuosenų, makiažo, nebent tai būtų jo gretutinė specialybė – tą paprastai patiki daryti savo sričių profesionalams – tačiau jis turi nutuokti apie technines sumanymo įgyvendinimo galimybes. Įvaizdžio dizaineris turi valdyti užduotį atliekančios komandos darbus, jei siekia kuo tiksliau įgyvendinti sukurtą viziją. „Be estetinio išsilavinimo ir kūrybingumo, jis turi nestokoti psichologijos žinių, būti išsiugdęs ir nuolat tobulinti komandos valdymo įgūdžius. Įvaizdžio kūrėjas turi sugebėti perteikti idėjas, o tam praverčia mokėjimas piešti bei gebėjimas valdyti bent kelias kompiuterio programas. Svarbiausia išmanyti asociacijas ir kompozicijos elementų simbolinę reikšmę. Taip pat turėti supratimą apie aprangos dizainą, vizualinę figūros korekciją pasitelkus drabužius, makiažą ir šukuoseną. Būtina išmanyti klasikinius drabužių kirpimus ir drabužių taisymo galimybes,“ – nurodo O. Kekienė.
Perspektyvu ir Lietuvoje
Paklausus, kokiomis charakterio savybėmis turėtų pasižymėti pageidaujantis įvaizdžio dizaineriu tapti asmuo, O. Kekienė vardija toliau: „Kūrybingas, meniškas, nuovokus, atsakingas, organizuotas, empatiškas, kultūringas.“ Praktikė pabrėžia, kad baigtos studijos dar ne viskas – svarbu nusiteikti, kad reikės tobulintis nuolatos, mokytis visą gyvenimą, kitaip prie pokyčių nepavyks prisitaikyti.
Kalbėdama apie tokių specialistų perspektyvas ir žinių pritaikymą Lietuvoje, O. Kekienė žvelgia realiai, tačiau ir optimistiškai. „Įvaizdžio dizaineris iš tiesų turi daug erdvės ir įvairių sferų, kur gali išreikšti. Tačiau dėl mažos rinkos dažniausiai jis negali specializuotis vienoje srityje, nes tiesiog nepakaks užsakovų ir užduočių. Tarkime, pasaulyje egzistuoja stilistų, kurie dirba tik formuodami garderobą, arba kuriantys tik reklamos įvaizdžius ir pan. Vis dėlto, skeptiškai žiūrėti į Lietuvos rinką nereikėtų – šios specialybės profesionalų poreikis vis auga. Žmonių gyvenimas tampa itin aktyvus, jie tiesiog nebesugeba aprėpti žinių, kurių reikalauja kasdienės užduotys ir reikalavimai aprangai, taigi vis daugiau žmonių šią sritį patiki specialistams.“
O. Kekienė mato puikias galimybes realizuoti save tiems, kurie studijuos Kauno kolegijoje. „Kodėl verta rinktis studijas Justino Vienožinskio menų fakultete? Todėl, kad specialybės programoje esantys dalykai ir jų turinys visus anksčiau minėtus įgūdžius ir žinias suteikia. Taip pat todėl, kad čia dėsto šioje srityje dirbantys ir daug pasiekę įvaizdžio dizaineriai. Ir dar neabejotinai svarbus faktorius, skatinantis rinktis būtent šį fakultetą, – čia sėkmingai egzistuoja kitos, labai aktyviai Lietuvos madoje dalyvaujančios specialybės – senas tradicijas turintis aprangos dizainas ir naujai atsiradusi fotografija. Taigi bus nuostabi galimybė bendradarbiauti ir kurti meniškus, įdomius, aukštus standartus atitinkančius projektus.“
Aistė Veverskytė
Kauno kolegijos leidinys „Siena"
