Susidomėjimas mokslu niekada neblėsta, bet dar daugiau, jis tik didėja ir tą rodo nemažas skaičius mokslo populiarinimo – edukacinių renginių, kuriuose visada noriai dalyvaujame, o taip pat ir patys organizuojame ar prisidedame prie jų organizavimo ir sklaidos. Mokslas, kaip ir mokslininko profesija yra įvairiapusiškas ir daugialypis, todėl žinią apie mokslą stengiamės skleisti įvairiomis formomis. Mokslo populiarinimas yra viena iš formų. Esu dalyvavusi pirmoje mokslinių vizualizacijų parodoje „Art in Science“. Parodos tikslas buvo informuoti visuomenę apie mokslo naujoves, stiprinti susidomėjimą mokslu bei atrasti sąsajas tarp mokslo ir meno. Aktyviai su keliais kolegomis bendraminčiais dalyvaujame mokslo populiarinimo renginiuose „Tyrėjų naktis“, mūsų LSMU Neuromokslų institutas yra vienas iš „Smegenų pažinimo savaitės“ organizatorių. Po mokslo populiarinimo renginių, labai dažnai tenka sulaukti kvietimų papasakoti apie mokslininko profesiją, visi nori bent dieną tapti mokslininku ir „prisiliesti“ prie mokslo. Kadangi kvietimų sulaukiame tikrai nemažai, tai paskatino mus, nedidelę grupelę mokslo entuziastų, patiems suorganizuoti mokslo populiarinimo – edukacines programas. Kartu su kolegomis esame suorganizavę kelias mokslo populiarinimo – edukacines programas moksleiviams apie mokslininko profesiją ir nepaprastą neuromokslų pasaulį. Prie tokių mokslo populiarinimo – edukacinių programų kūrimo bei realizavimo prisidėjo entuziastinga Neuromokslų instituto mokslininkų grupelė: doktorantė Silvija Jankevičiūtė, prof. dr. Daiva Majienė, dr. Kristina Škėmienė, dr. Ramūnas Jokubka, prof. dr. Algimantas Kriščiukaitis, dr. Andrius Kaselis, Biochemijos katedros doktorantė Evelina Rekuvienė. Džiugu, kad organizuojant mokslo populiarinimo – edukacines programas neatsisako su mumis maloniai bendradarbiauti LSMU Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra.
Kuo domisi šiuolaikinis jaunimas? Kokius klausimus mokslininkams dažniausia užduoda moksleiviai?
Mūsų organizuotose mokslo edukacinėse programose džiugina tai, kad moksleiviai nori sužinoti apie mokslininko profesiją, atliekamus tyrimus, naujoves, todėl stengiamės programų metu mokslą pateikti būtent taip, kaip jį mato pats mokslininkas – neišsenkantį ir įdomų. Ne kartą yra tekę iš auditorijos išgirsti, kad matyt todėl mokslas reikalauja iš mokslininkų daug metų mokslo ir dar daugiau užsispyrimo, entuziazmo ir pastangų jį pažinti. Džiugu kai klausytojai būna tokie įžvalgūs ir kaip nebūtų keista – įžvalgiausi, būna būtent moksleiviai. Mokslo populiarinimo renginių auditorija būna nuo paties mažiausio iki paties vyriausio, klausimų tenka išgirsti nemažai ir įvairių: nuo „kodėl pasirinkote būti mokslininku“, „ar mokslininkai moka skaityti mintis“, „ar galima paliesti molekulę“ „kur smegenyse “gyvena“ mintys ir kaip jos susikalba su visu kūnu“ „kaip mato ląstelės“ iki abiturientų ir vyresnių klausytojų mėgstamų žemiškesnių su mokslininko profesija susijusių klausimų, į kuriuos dažnai mokslininkams tenka kūrybiškai atsakyti. Susidomėjimas mokslu ir mokslininko profesija tik auga, tą rodo aktyvus moksleivių dalyvavimas mokslo populiarinimo programose, kurias rengiame. Šios mokslo populiarinimo-edukacinės programos buvo organizuotos, kurtos ir realizuotos mūsų pačių iniciatyva, todėl džiugu, kad po jų, juose dalyvavę moksleiviai į klausimą „ar daug ateityje sulauksime kolegų mokslininkų“ atsako 100 procentų, pakeldami rankas. Tai tik parodo, kad mokslininkų iniciatyva skatinti domėjimąsi mokslu ir mokslininko profesija yra mėgstamos ir vaisingos. Džiaugiamės kai tokias iniciatyvas pastebi ir dar smagiau, kai jos sulaukia grįžtamojo ryšio. Po mūsų organizuotų programų sulaukėme dar daugiau kvietimų ir norinčių išgirsti apie mokslą ar vienai dienai tapti mokslininku.
Papasakokite apie savo veiklą, pristatykite edukacijos programos.
Mokslo populiarinimo – edukacinės programos metu neapsiribojome vien faktine informacija, darbas su vaikais prašyte prašo kuo paprasčiau pasakoti apie mokslo subtilybes. Būtent taip atsiskleidžia mokslininko įvairiapusiškumas ir mokslo grožis papasakojant apie jį paprastai, bet išlaikant mokslo svarbą ir reikšmę. Programa užtrunka apie 2 akademines pamokas (apie 1,5 val.). Vaikams pirmiausia buvo aprodomos mokslinės laboratorijos, supažindinama su jose esančiais keletą instrumentų, su mokslinių duomenų išgavimo technologijomis – įvairiais prietaisais, papasakojant apie objektus su kuriais jie yra sukurti dirbti. Kiekvienas mokslininkas per paprastus pavyzdžius papasakoja apie savo tyrimų sritį. Pirmenybę teikiame demonstracinėms veikloms, todėl mokslo populiarinimo programos pravedamos mokslinių-kūrybinių dirbtuvių principu. Jų metu paprastais pavyzdžiais, pasitelkdami vaizdines kompiuterines ar buityje esančias priemones parodome mini eksperimentus, kurių tikslas „apčiuopiamai“ paaiškinti apie jau kalbėtus objektus, biologinius, cheminius ar fizikinius reiškinius: kaip atrodo ir kvėpuoja ląstelės, koks nepaprastas chemijos pasaulis, kaip sklinda šviesa, kaip iš plauko galima sužinoti koks „kodas slepiasi“ žmoguje ir daug kt. Po laboratorijų lankymo, kita stotelę – vaizdų analizės programa – mikroskopai. Supažindiname vaikus su nematomu ląstelių pasauliu. Vaikai ne tik pamato, kaip atrodo ląstelės, tačiau išgirsta daug įdomių ir negirdėtų faktų apie jas ir jų pritaikymą įvairiuose tyrimuose. Visos programos metu vaikai įtraukiami į diskusijas kaip aktyvūs dalyviai. Galiausiai programa baigiama auditorijoje, kurioje jiems pristatomi mūsų mokslininkų vykdomi tyrimai. Po klausimų ir atsakymų lietaus, atliekama „smegenų mankšta“. Žaidžiami atminties žaidimai, kurių tikslas susipažindinti su nepaprastu smegenų pasauliu, paaiškinti kaip veikia atmintis ir kaip ją lavinti.
Jolanta Jonikienė,
LSMU Rinkodaros ir komunikacijos tarnyba
