Bent kartą auginę kokį nors gyvūną žmonės pripažįsta: augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas mažina stresą, gerina nuotaiką ir fizinę savijautą. Mokslas tam jau turi paaiškinimą: bendraujant su gyvūnu, organizme padaugėja laimės ir meilės hormonų – dopamino ir oksitocino.  

Pasitelkus mokslo žinias, šiandien įmanoma tikslingai, kryptingai kurti harmoningesnį santykį su gyvūnu: ugdyti jį kaip kompanioną, tarnybinį ar terapinį gyvūną, išmokti perprasti jo poreikius, elgseną, pasirūpinti gerove, keisti visuomenės požiūrį.  

Šių žinių ir vertingų įgūdžių šiandien galima pasisemti net dviejose Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) programose: gyvūnų mokslo studijos moko auginti ir veisti ūkinius gyvūnus, o gyvūno ir žmogaus sąveikos programoje išmokstama deramai pasirūpinti visais augintinių poreikiais.  Dažniausiai studijos apie gyvūnus lemtingai ir į gera keičia ne tik gyvūno, bet ir žmogaus gyvenimą. Apie tai pasakoja ir LSMU absolventai.

Išgelbėti gyvūnai gydo

LSMU absolventė Ugnė Nedzinskaitė persikėlė gyventi į vienkiemį tarp Kauno ir Šilutės. Tiesa, vienkiemis labiau primena gyvenvietę, čia zuja gausybė įvairiausių gyventojų: arkliai, šunys, katės, ožkos, asiliukai, vištos ir kiti gyvūnai. Dauguma jų – ištraukti iš mirties nagų, žaloti, kankinti, tačiau dabar – visi vienos šeimos nariai, vadinami „stebuklingais draugais“. Gyvūnai stebuklingi ne tik todėl, kad išgyveno, bet ir dėl to, kad gydo suaugusius ir vaikus, moko juos judėti, mankštintis ir atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Ugnė mėgsta gulėti pievoje, kai netoliese ganosi jos arkliai, ir svajoti. Nors didžiuliai gyvūnai dažnai vaikšto šalia, tačiau niekada nėra jos užgavę. Apskritai nė vienas gyvūnas nėra įkandęs ar sužeidęs, nes gyvūnų elgesio specialistė su visais kalba širdimi, švelnumu, gestais ir kūno kalba.

Didžiausias vienkiemio „viršininkas“ – simpatiškasis šuo Dodis.  Keturkojis moka gausybę triukų, komandų, gali laipioti žmogaus kūnu aukštyn ir žemyn, bėgti per nugaras, landžioti ir straksėti per kliūtis. Tai svečiams, ligoniams ar negalią turintiems vaikams bei suaugusiesiems suteikia begalę džiaugsmo.

Nors Ugnė iš prigimties be proto myli gyvūnus ir nepraeina nė pro vieną nuskriaustąjį, profesionalių veterinarijos, neurologijos, fiziologijos ir kitų mokslo žinių ji įgijo LSMU. Visą gyvenimą lydėjusią nuojautą, kad su gyvūnais galima bendrauti gražiuoju, žirgą suvaldyti be žąslų, šunį – mokyti komandų jo neskriaudžiant ir nerėkiant, Ugnei studijose patvirtino ir universiteto dėstytojai.

Perteikti savo žinias ir įžvalgas, diskutuoti su kitaip manančiais, ir, svarbiausia, mokyti vaikus tinkamo ir saugaus elgesio su gyvūnais daug geriau, kai turi moksliniais tyrimais grįstų žinių bagažą. Ugnė pripažįsta, kad žinios apie gyvūnų elgesį,  priežiūrą, veisimą, mitybą – ne „interneto skaitalai“, o sudėtingas mokslas.

Šiuo metu Ugnė Nedzinskaitė organizuoja edukacinius užsiėmimus vaikams, tėveliams ir jų augintiniams,  yra ir LSMU Mitybos katedros jaunesnioji mokslo darbuotoja. Gyvūnų draugė kviečia visus, besidominčius gyvūnais, ieškančius profesionalių žinių, siekiančius įgyti gebėjimų pažinti gyvūnus iš esmės, rinktis studijas LSMU Gyvūnų mokslų fakultete.


Studijos praplėtė akiratį

Trečiakursė Loreta Akelienė – Gyvūnų mokslų fakulteto pasididžiavimas. Gyvūno ir žmogaus sąveikos studentė trisdešimt metų dirba ir gyvena su šunimis, yra profesionali muitinės kinologė, vyriausioji inspektorė. Pareigūnė su savo keturkoju tarnybos partneriu ne vienerius metus patruliuoja pasienyje, oro uostuose, kituose strateginiuose valstybės objektuose, saugo Lietuvą nuo kontrabandinių krovinių ir nusikaltėlių.

Studijuodama LSMU Loreta suprato, kad apie šunis žino toli gražu ne viską. Kaip veikia šuns uoslė, kiek ir kokių kvapų šuo geba atskirti, kaip veikia reflekso lankai, kaip maitinti skirtingus šunis, iš ko susideda tai, kas paslėpta po gražiu šuns kailiu? Visa tai – sudėtingos vidaus organų funkcionavimo sistemos, kurias su šunimi dirbantis žmogus privalo žinoti, mano Loreta. Anot kinologės, nepakanka priversti šunį sėdėti, gulėti, paduoti jam dubenėlį maisto. Būtina žinoti, kaip maitinti sportuojantį, paiešką atliekantį ar patruliuojantį šunį.

Loreta ilgisi kontaktinio mokslo, kai galėjo iš atskirtų tikrų kaulų dėlioti įvairių gyvūnų šlaunų, stuburo ir kitų kūno dalių „dėliones“, stebėti per mikroskopą, kaip skyla ląstelė, skaičiuoti tikro kraujo eritrocitus, iš arti „blusinėti“ įvairiausius pirmuonis, kirmėles, parazitus ir kitus gyvius, kurių knibždėte knibžda mus supančioje aplinkoje.

Kad Gyvūnų mokslas – rimtas mokslas, Loreta suprato, kai paskaitos vyko LSMU Kauno ligoninėje. Čia studentai mokosi ląstelės biologijos. Unikalios paskaitos apie sudėtingą ląstelės viduje funkcionuojantį „miestą“, virusus, bakterijas pakeitė kinologės požiūrį į tai, kas vyksta šiandien, kovojant su COVID-19 pandemija. Loreta žino, kad kiekvienas gyvas organizmas – nuo gyvūno iki patogeno – turi savo struktūrą, kuri veikia pagal griežtas taisykles.

Išpildė vaikystės svajonę

Žinomam laidų vedėjui Mindaugui Sėjūnui studijos LSMU Gyvūnų mokslų fakultete – vaikystės svajonių išsipildymas. Nuo ketverių metų vyras svajojo būti daktaru Dolitliu, tačiau metai bėgo, o svajonės tolo, tad Mindaugas nusprendė jas įgyvendinti dabar.

M. Sėjūnas prisipažįsta, kad jam nuo skaičių, sudėtingų biochemijos formulių kartais netgi skauda galvą, mat smegenys jau nebe taip greitai veikia. „Tai natūralu. Metams bėgant smegenų ląstelės miršta, jų lieka vis mažiau ir mažiau“, – kartą Mindaugui apie smegenų darbo specifiką atsakė dėstytoja. „Kaip gi man su tais smegenų likučiais pasivyt jaunus, greitai mąstančius? – paklausė Mindaugas. – Paprastai  – priversti jas suktis keletą kartų greičiau“, – pusiau juokais, pusiau rimtai atkirto chemijos dėstytoja.

Mindaugą apstulbino hormonų poveikio faktorius. Tik dabar studentas sužinojo, kad posakis „susirgo dėl streso“ – ne iš piršto laužtas. Mat patiriant įvairiausius išorės ir vidaus poveikius, žmogaus liaukos išskiria endorfiną, serotoniną, adrenaliną, kortizolį ir kitus hormonus. Hormonai fiziologiškai veikia visų žinduolių vidaus sistemas – kraujotaką, virškinimą, kvėpavimą.

Mokslai LSMU visiškai pakeitė Mindaugo požiūrį ne tik į gyvūnus, bet ir į save: gyvūninės kilmės baltymus palaipsniui pakeitė vaisiai ir daržovės, atidžiau reguliuojama keturkojo mityba.

M. Sėjūnui LSMU patinka mitybos, žirgininkystės, veislininkystės, fiziologijos, higienos, bioetikos paskaitos. Vyras sužinojo paslapčių, kaip be antibiotikų išgydyti bakterijomis užsikrėtusį, viduriuojantį gyvūną. Jei Mindaugui anksčiau, ieškant aktualios informacijos, tekdavo naudotis „Google“ paslaugomis, dabar jis gali sužinoti daug daugiau, nes turi prieigą prie geriausių pasaulio universitetų bibliotekų. M. Sėjūnas džiaugiasi, kad visos svarbios informacijos šiandien galima rasti mokslinėse bibliotekose, o ne socialinių tinklų forumuose.