Lemtinga vasara

Ergoterapeutė Gina Šegždaitė net neabejodama pasirinko studijuoti Vaikų reabilitaciją LSMU. Prisipažįsta, kad šeimoje gydytojų nebuvo. Mergina jautė stiprų jausmą, kad būtent ergoterapija – tai jos sritis, kurioje galės padėti kitiems, ir atskleisti save. „Po mokyklos ieškojau studijų, kurios glaudžiai būtų susijusios su žmogumi, jo kūnu, biologija ir psichologija. Nuo pat pirmųjų studijų metų žinojau, kad ergoterapiją bus įdomu studijuoti. LSMU mane, kaip asmenybę, labai užaugino. Universitetas man davė atvirumo jausmą“, – pasak pašnekovės, tas atvirumo jausmas ją šiandien lydi praktikoje ir darbe su vaikais labai dažnai.

Gina Šegždaitė nusišypso, nes studijuodama Vaikų reabilitaciją, kaip ir kiekvieną studentą, aplankė abejonės. Bet jas pašnekovė greitai nuvijo šalin. „Prisimenu, kad buvau trečiame kurse. Po vienos bei kitos praktikos pasirinkau ir papildomą LSMU Kauno klinikų vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“. Lemtingą vasarą čia ir įsitikinau, kad esu savo rogėse, kad įvairiems vaikams reikia mano pagalbos. Nuo to laiko net kitos minties nebuvo dėl savo pasirinkimo – studijuoti Vaikų reabilitaciją. Šiuo metu čia, vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“, esu puikios komandos, prie kūrios po studijų pasiūlė prisijungti, dalis“, – savo gyvenimą pakeitusią vasarą prisimena jaunoji ergoterapeutė.

Komandinis darbas

Gina Šegždaitė įsitikinusi, kad ergoterapeuto darbas su vaikais yra itin atsakingas ir reikalaujantis didesnio dėmesio. Specialistas turi individualiai prisitaikyti prie kiekvieno mažojo paciento poreikių. Pasitelkti smalsumą ir kūrybiškumą, neužmiršti empatijos ir gebėti dirbti komandoje, remtis mokslu grįsta praktika. „Vaikų reabilitacijos ligoninėje „Lopšelis“ kiekvienas iš mūsų – gydytojas, slaugytojas, ergoterapeutas, kinezeterapeutas, logoterapeutas, psichologas ar meno terapeutas – vaiką matome skirtinguose kontekstuose. Toks įvairus požiūris padeda pasiekti efektyviausių rezultatų. Norint padėti vaikui ir jo šeimai – komandinis darbas yra būtinas“, – pašnekovės nuomone, ergoterapeutas yra svarbi komandos dalis – vertina vaiko motorinių, sensorinių įgūdžių ir savarankiškumo visumą.

Mergina savo darbe didžiausiu iššūkiu vadina kelią į mažųjų pacientų širdis. Ir jai tai pavyksta pasiekti. Jaučia didelį pasitikėjimą iš vaikų tėvų. Per įvairius lavinamuosius ir terapinius žaidimus vaikas aktyviai dalyvauja veikloje, tampa savarankiškesniu. „Vaikų ergoterapeuto darbe man labai svarbu išryškinti vaikų ir tėvų santykį. Patiems tėvams parodyti, kaip jie savarankiškai gali padėti savo atžalai, kaip ją įtraukti į įvairias veiklas. Atsakingai ir negailėdami pastangų ieškome tinkamiausių būdų padėti vaikui“, – ergoterapeutė kiekvienus tėvus konsultuoja ir jiems padeda atsakyti į pačius įvairiausius klausimus, susijusius su vaiko raida.

Ergoterapeutė šiandieninius tėvus įvardina kaip ypač šiuolaikiškus, atsakingus ir viskuo besidominčius, ieškančius, kaip geriausiai padėti savo vaikui. „Tėvai manimi pasitiki. Nuolatos teiraujasi apie naujausius gydymo metodus, apie mokslu grįstą praktiką. Man, kaip vaikų ergoterapeutei, svarbu sukurti nuoširdų santykį su mažuoju pacientu“, – pasak pašnekovės, pasitaiko ir priešiškai nusiteikusių tėvų, bet, išvydę vaikams atsidavusią jaunąją ergoterapeutę, jų nepasitikėjimas kaipmat dingsta.

Ergoterapijos metu tampa svarbu pasidžiaugti nukritusia kaladėle ar į šalį nustumtu kamuoliu. Taip kuriamas atgalinis ryšys. „Labai svarbu, kad pats vaikas pajaustų, jog juo rūpinamasi, svarbu, kaip jis žaidžia, ką daro. Tik visapusiškai įsitraukusi į vaiko žaidimą, būdama atvira – aš galiu sukurti stiprų tarpusavio ryšį. Šiuo atveju atsiduriu viename lygmenyje su savo mažuoju pacientu“, – pridūrė pašnekovė, kad tik per žaidimą kuriama efektyvi ergoterapija.

Asmenybę ugdantis universitetas

Gina Šegždaitė studijų metu sulaukė LSMU Slaugos fakulteto dėstytojų didelio palaikymo. Universitete jausdavosi kaip namie, nebuvo jokio streso ar patiriamos įtampos. „Universitete išmokau nebijoti klausti ir domėtis. Slaugos fakultete didelę patirtį turintys profesionalūs dėstytojai man leido augti. Visą laiką buvau iš aktyviųjų studenčių, komunikuodavau su dėstytojais, nebijodavau užduoti klausimų, drąsiai diskutuodavau. Labai vertingos LSMU studijos man leido šiandien pasiekti svarių laimėjimų atsakingame darbe su vaikais. Pavyzdžiui, LSMU Ergoterapijos studijų programa yra vienintelė Lietuvoje. Jai suteiktas Pasaulinės ergoterapijos federacijos sertifikatas“, – gražių žodžių apie prasmingą laiką LSMU negaili absolventė. Pašnekovei universitetas leido atrasti save ir siekti dar didesnių pasiekimų. LSMU diegiama mokslu grįsta praktika, inovatyvumas, jaunatviškas požiūris užaugino ne vieną ateities specialistą, pelniusį didelių laimėjimų.

LSMU įgytos žinios ir didelis palaikymas iš dėstytojų šiandien ergoterapeutei leidžia įgyvendinti ir savo idėjas, neatsisakyti jų. Taip Ginai Šegždaitei gimė sumanymas kurti lavinamuosius žaislus iš antrinių žaliavų. Tokius nesunkiai pagaminamus žaislus ergoterapeutės mažieji pacientai itin pamilo. „Ne visada rasi tinkamų lavinamųjų žaislų. Todėl ėmiausi juos pati gaminti. Vaikams daug įdomesnis ne masinės gamybos ir plastmasinis, spalvotas bei ryškus, o rankų darbo žaislas. Ateityje labai norėčiau vesti grupines žaislų dirbtuvėles. Įtraukti vaikus į smagų procesą. Tėvams parodyti, kaip paprastai ir neįdedant daug pastangų galima sukurti savo vaikui lavinamąjį žaislą“, – ergoterapeutė savo pagamintus žaislus naudoja praktikoje. Žaislas ar žaidimas lavina smulkiąją motoriką, vaikas geba geriau įsitraukti į kasdienes veiklas, skatina savarankiškumą.

Visas dėmesys – vaikams

Ginos Šegždaitės didžiąją laiko dalį mintys sukasi apie vaikus ir jų tėvus. „Kai vaikas nusišypso, kada jaučiu gyvą emociją, kai vaikas įsileidžia į savo pasaulėlį, tai ir yra mano maža pergalė. Būtent žingsnis po žingsnio, kartu su tėvais aš galiu padėti vaikui ir pakeisti jo gyvenimą į gerąją pusę“, – kukliai pasakoja jaunoji ergoterapeutė. Kiekvieną akimirką darbe jai svarbu kurti nuoširdų ir atvirą, pasitikėjimu grįstą ryšį su vaiku bei jo šeima.

Pašnekovė net neabejoja, kad ergoterapeuto darbas – komandinis. Darbe pasiekiami bendri laimėjimai, atnešantys vaisių. Tėvai, pamatę, kokia akivaizdi kinezeterapijos nauda, atidžiai išklausę rekomendacijų, dažnai grįžta ir klausia, kaip toliau galėtų padėti savo atžalai.

„Tėvai į ergoterapeutą gali kreiptis bet kada, o ne tik tada, kai pastebi tam tikrus raidos sutrikimus. Net kai kyla abejonė, kaip turiningiau ir prasmingiau praleisti laiką su vaiku, kaip lavinti jo įgūdžius, atviromis durimis visi laukiami vaikų ergoterapeuto kabinete“, – drąsina pašnekovė, kuri per karantiną pamatė, kad gali nuveikti daug daugiau.

Pilna idėjų

Jaunoji ergoterapeutė glaudų ryšį palaiko su vaikais, jaunaisiais pacientais. Domisi, kaip jiems sekasi tęsti gydymą, ko pasiekė. „Man kiekvienas iš vaikų yra labai svarbus ir brangus. Jaučiu su kiekvienu stiprų užsimezgusį ryšį, kuris leidžia augti ir tobulėti. Smalsu, kaip vaikui sekasi, ko jis pasiekė. Norisi džiaugtis kartu su tėvais, dalintis emocijomis ir pasiekimais“, – ergoterapeutė kiekvieną savo mažąjį pacientą prisimena ir gatvėje atpažįsta.

Šiandien Gina Šegždaitė ne tik dirba su vaikais ir jų tėvais, bet ir užsiima švietėjiška veikla. „Jau seniai man kirbėjo mintis, kaip vaikų tėvams patraukliai pristatyti ergoterapiją, parodyti, kaip specialistas gali pagelbėti vaikui. Pastebėjau, kad tėvai pasigenda informacijos apie ergoterapeuto veiklą. Nutariau imtis švietėjiškos veiklos ir visiems drauge pažinti įdomų ergoterapeuto darbą“, – entuziastingai apie savo sumanymus kalba pašnekovė. Ji jaučia didelį džiaugsmą, kai gali ko nors išmokyti, patarti. Jos vebinarai, įrašai socialiniuose tinkluose – „Instagram“ ir „Facebook“ – sulaukia didelio dėmesio.

Ergoterapeutės laukia nauja veikla ir užsiėmimai. „Mano galvoje „gyvena“ labai daug pačių įvairių idėjų, tik kartais joms įgyvendinti šiek tiek pritrūksta laiko. Žingsnis po žingsnio ir aš drauge su vaikais tobulėju, nes visą atsakingą darbą atperka plati vaiko šypsena. Man tai – didžiausias įvertinimas“, –  atvira širdimi kalba ergoterapeutė Gina Šegždaitė.