Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugelio šalių visuomenės sensta, auga įvairių specifinių paslaugų ir specialistų poreikis. Reabilitacijos specialistų žinių ir gebėjimų taip pat reikia mažiesiems po operacijų, specialiųjų poreikių vaikams, pacientams po insulto ar sportinių traumų. Tad akivaizdu: slaugytojai, reabilitacijos specialistai darbo nepristigs.
Kita vertus, sparčiai tobulėjant technologijoms, ir patys specialistai turi gebėti nuolat tobulintis, savo veikloje kūrybiškai pritaikyti naujausias mokslo žinias. Taip jaunus žmones parengia studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), o mokslai LSMU Slaugos fakultete įdomūs ir plačiomis profesinės saviraiškos galimybėmis: galima rinktis klinikinę ar mokslo tiriamąją veiklą, dirbti savarankiškai, specializuotis dominančioje srityje.
Agnei Slapšinskaitei studijos Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU) atvėrė kelią ne tik į sveiko judesio pažinimą – kineziterapiją, bet ir į visą pasaulį. Nemažai stažavusi ir studijavusi užsienyje, svetur įgytą patirtį A.Slapšinskaitė pritaiko Lietuvoje.
Jau kineziterapijos bakalauro studijų metu Agnė pretendavo į stipendijas studijoms ir stažuotėms užsienyje – ir kaskart grįždavo su vertinga patirtimi ar sulaužiusi tam tikrus stereotipus. LSMU Slaugos fakultete įgijusi ir magistro laipsnį, doktorantūros studijuoti mergina išvyko į Ispaniją.
„Gilinausi, kaip atsiranda ir kaupiasi nuovargis, išsekimas. Reikėjo ne tik kineziterapijos požiūrio – ir neuromokslo, psichologijos žinių“, – pasakojo kineziterapeutė.
Tebestudijuodama Barselonoje, patirties ji sėmėsi Brazilijoje, Vokietijoje, o podoktorantūros studijas tęsė Kinijoje. Čia sudužo stereotipas, kad vyresnių žmonių galimybės judėti yra ribotos.
„Kai Kinijoje pamatai senolį per 80 metų, iškėlusį koją gerokai virš galvos, pamiršti tuos stereotipus. Ten gyvybingi senoliai parkeliuose grupėmis atlieka koordinacinius judesius, šoka“, – Kinijoje matytus vaizdus prisiminė kineziterapeutė.
Ateities specialistai – kvalifikuoti ir kūrybiški
Studijuodama A. Slapšinskaitė sako jautusi didelį LSMU Slaugos fakulteto dėstytojų palaikymą. Fakultetą, kuriame vyksta slaugos, kineziterapijos, ergoterapijos ir akušerijos bakalauro studijos, ji vadina išskirtiniu. Slaugos fakultete ruošiami vienai didžiausių sveikatos priežiūros specialistų grupių priskiriami slaugytojai, taip pat – sporto medikai, reabilitologai, geriatrai.
Jei apie kineziterapeuto veiklą dažnas jau žinome ir iš savo patirties, tai ergoterapeutai dar ir šiandien kartais sulaukia klausimo, kas jie ir ką veikia. Nors skiriasi gydymo metodai ir tikslai, kineziterapeutus ir ergoterapeutus vienija ne tik gydymas judesiu, bet ir veiksmingai teikiama pagalba pažeidžiamiausiems visuomenės nariams – nuo vaikų iki senjorų.
„Jei žmogus iki šiol nežino, kas yra ergoterapinė pagalba – jis laimingas: vadinasi, nei pats nesusidūrė, nei savo aplinkoje, šeimoje nepatyrė rimtų ligų, traumų, raidos sutrikimų, kuriems reikėtų specifinės pagalbos“, – sako vaikų ergoterapeutė Šarūnė Tamulionytė.
Jauna specialistė dirba su vaikais, turinčiais raidos sutrikimų. Jos darbo vieta atrodo kaip žaidimų kambarys, kuriame yra visko: nuo skutimosi putų iki sunkiausių kryžiažodžių!
Traumos, sunkias negalias sukeliančios ligos, įvairūs sutrikimai – pacientų, kuriems reikėtų kvalifikuotos ergoterapeuto pagalbos, sąrašas ilgas. Ergoterapeutas gali pagelbėti įgyjant tam tikrų trūkstamų gebėjimų, padėti po traumų ar sunkių ligų pagerinti prarastus darbinės veiklos įgūdžius.
Šiuo metu daugiausiai ergoterapeutų dirba ligoninėse: reabilitacijos, psichiatrijos, geriatrijos skyriuose, vaikų raidos centruose, rečiau – bendruomenės centruose, mokyklose ar darželiuose.
Tačiau ergoterapija – Lietuvoje palyginti jauna, kiek daugiau nei 20 metų skaičiuojanti sritis, kurioje tikrai dar ne viskas atrasta. Jaunam, smalsiam protui atsiveria progų įdomiems atradimams, mokslinei karjerai.
Štai neseniai LSMU mokslininkai išeminį galvos smegenų insultą patyrusių pacientų reabilitacijai pasitelkė netgi virtualiąją realybę ir kompiuterines programas.
Studijos LSMU išskirtinės stipriu praktiniu parengimu. Iš patyrusių praktikuojančių dėstytojų gautas žinias studentai daugybę kartų tikrina ir įtvirtina klinikinėje praktikoje – kad realioje veikloje būtų išsyk pasirengę kūrybiškai ir kvalifikuotai padėti.
„LSMU – vieta, kur studijuoti tikrai nebus lengva – bet bus verta. Universitetas neišmoko „dirbti“, niekas neišmoko – šito reikia kiekvienam išmokti asmeniškai: kaip elgtis su pacientu, ko ir kaip tinkamai paklausti. Daugybė praktikos valandų, visada šalia dėstytojai – savo srities profesionalai, dirbantys ir realų praktinį darbą.
Studijos LSMU išmokė tobulėti visą gyvenimą. Juk dar yra begalė sričių, kuriose reikia ergoterapeutų – ir jos laukia, kada pasirodys tie, kurie padarys neįmanoma“, – šyptelėjo jaunoji specialistė Š. Tamulionytė.
LSMU absolventai – itin paklausūs darbo rinkoje: per pirmuosius metus įsidarbina per 80 proc. bakalaurų.
