Apie savo akademinę kelionę ir odontologijos rytojų pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Dantų ir žandikaulių ortopedijos klinikos ortopedinės odontologijos gydytoja rezidentė Viktorija Ašmankevičiūtė.
– Kas nulėmė renkantis būsimąją specialybę? Kodėl būtent odontologija LSMU – o ne, tarkime, medicina?
– Vaikystėje svajojau būti dantų fėja, paaugusi supratau, kad artimiausia svajonei yra gydytojo odontologo profesija. Baigusi gimnaziją, užpildžiau stojimo prašymą su vieninteliu pageidavimu – į odontologijos studijas LSMU. Dvejonių nebuvo, universitetą rinkausi dėl gerų atsiliepimų apie kokybiškas, šiuolaikiškas studijas, draugišką, ugdančią akademinę atmosferą. Apie mediciną nė nesvarsčiau. Nuo vaikystės domiuosi menais, sukurti žmogui šypseną – savotiškas menas, ši sritis traukė labiau.
Susidūrusi su realiomis klinikinėmis situacijomis, supratau, kad mane žavi ortopedinė odontologija, tad baigusi odontologijos studijas įstojau į ortopedinės odontologijos rezidentūrą LSMU, kad galėčiau specializuotis pamėgtoje srityje – ir būtent Lietuvoje. Visada žinojau, kad noriu savo gyvenimą kurti čia, prisidėti prie gimtojo krašto žmonių sveikatos priežiūros.
– Kaip prasideda būsimo gydytojo odontologo darbas su pacientais ir kaip pereinama prie savarankiško dantų ir žandikaulių gydymo?
– Būsimieji gydytojai odontologai su specialybės specifika susipažįsta jau pirmame kurse, įvado į odontologijos specialybę metu. Šis kursas padeda perprasti vaikų ir suaugusiųjų dantų gydymo, protezavimo, chirurgijos ar ortodontijos skirtumus, padeda suprasti, kokia būsimosios specialybės kryptis labiausiai traukia. Antrame kurse, susipažinus su dantų protezavimo medžiagomis ir metodais, dirbama su „pirmuoju pacientu“ – tiesa, tai dirbtinis muliažas. Tad ikiklinikinio kurso metu nėra streso „sugadinti“ tikrą dantį, nes pirmiausia mokomasi gydyti ir protezuoti šio „paciento“ plastmasinius dantis.
Su tikrais pacientais susiduriama antrame-trečiame studijų kursuose: dirbama mokymų salėje, atidžiai prižiūrint patyrusiam dėstytojui. Įvertinama paciento klinikinė situacija, rentgenologiniai tyrimai, bendrinė sveikata, aptariamas gydymo planas, paciento lūkesčiai. Studentai jaučiasi užtikrintai, nes kilus menkiausiam neaiškumui, dėstytojas tuojau pat patars, parodys, jei reikia – padės praktiškai.
Odontologijos studijos – plačios, įvairios ir įdomios: vyksta kontaktinės ir asinchroninės nuotolinės paskaitos, seminarai, diskusijos mažose grupėse, mokomasi iš vadovėlių, studijuojami metodiniai nurodymai, mokslinė ir praktinė profesinė literatūra, elektroniniai ištekliai. Patogi studijų forma – asinchroninės paskaitos, kai mokomąją medžiagą gali pasiekti iš bet kur ir bet kuriuo laiku, informaciją peržiūrėti daug kartų.
Studijuojant galimybių tobulintis – daug: atliekama daug gydymo praktikos, galima stebėti ir asistuoti patyrusiems klinikos gydytojams odontologams ortopedams, stebėti ir mokytis klinikos dantų protezų gamybos laboratorijoje, išvykti terminuotoms studijoms į užsienį pagal „Erasmus“ programą, taip pat galima įsijungti į studentų mokslinės draugijos veiklą ir atlikti dominančius mokslinius tyrimus, o baigus odontologijos studijas, mokslinį darbą tęsti doktorantūroje, bendradarbiauti su užsienio praktikais ir tyrėjais.
Atskirai stoti į magistrantūrą nereikia: baigus odontologijos studijas įgyjamas bakalauro ir magistro laipsnis – ir gydytojas odontologas jau pasirengęs išsyk dirbti savarankiškai. Tai nėra baisu: universitete įgyjamos visos bazinės teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, kurių reikia savarankiškai praktikai, be to, su dėstytojais ir po studijų palaikome šiltus santykius, pasikonsultuojame, jeigu situacija keblesnė.
Norintys dar labiau gilintis į konkrečią odontologijos sritį, įgyti daugiau patirties ir praplėsti savo kompetencijos ribas, kaip ir aš, gali stoti į rezidentūrą ir tapti gydytoju odontologu specialistu – ortopedu ar chirurgu, periodontologu, endodontologu, vaikų odontologu, ortodontu. Kiekvienos srities specialistas gali atlikti daugiau ir sudėtingesnių savo srities gydomųjų procedūrų, nei gydytojas odontologas.
Odontologijos studijų metu dirbama modernia įranga, pažangiais metodais, šiuolaikinėmis medžiagomis, tad nenuostabu, jog klinikoje netrūksta pacientų, o studijos patrauklios ne tik Lietuvos abiturientams, bet ir užsieniečiams, kurių kasmet vis daugėja.
– Dantų ir žandikaulių ortopedijoje pasaulyje jau plačiai naudojama trimatė (3D) spausdinimo technologija. Ar studijos LSMU suteikia pakankamai informacinių technologijų, darbo su automatizuotais procesais žinių?
– Studijuojant LSMU, ypač ortopedinės odontologijos discipliną, studentai supažindinami su skaitmenine odontologija, mokomasi skenavimo pagrindų, įgaunama žinių apie įvairias restauracijų (dantų atkūrimo) gamybos technologijas, gamybos principus. Naujosios technologijos – odontologijos ateitis.
Klinikoje turime 3D spausdinimo aparatą, frezavimo stakles. Iš pradžių atliekamas skenavimas: intraoraliniu skeneriu nuskaitoma norima atspausdinti dalis, informacija apdorojama, specialia kompiuterine programa sumodeliuota restauracija atspausdinama. Trimačiam spausdinimui naudojamos medžiagos priklauso nuo paties spausdintuvo savybių: galima spausdinti iš įvairių rūšių plastiko, dervų, metalo, stiklo pluošto. Ortopedinės odontologijos klinikoje spausdinimui naudojame PLA filamentus, o frezavimo staklėse – kompozitą ir cirkonį.
Trimačio spausdinimo technologija palengvina gydytojo darbą, o ir pacientui gydymas komfortiškesnis, atspaudų ėmimo procesas – lengvas ir greitas. Sumodeliavus restauraciją, belieka ją atspausdinti arba išfrezuoti ir pacientas gali džiaugtis gražia šypsena daug greičiau, nei gaminant tradiciniu būdu. Pasitelkus skaitmenines technologijas, pacientas dar prieš pradedant gydymą gali kompiuteryje pamatyti išankstinį būsimosios savo šypsenos dizainą, dalyvauti jį planuojant.
Gydytojas odontologas yra viso šio sudėtingo gydomojo ir technologinio proceso centre – pradedant gydymo planavimu, baigiant restauracijų cementavimu. Technologijos keičia, lengvina, spartina procesus, vis dėlto daugiausia lemia gydytojo žinios ir įgūdžiai.
– Kokios dar naujovės veržiasi į odontologijos sritį? Kokie procesai išnyko arba išnyks netolimoje ateityje?
– Šiandien pacientui itin svarbi ne tik dantų atliekama funkcija, bet ir estetiška, graži šypsena.
Odontologijoje didelį populiarumą įgauna neinvazyvios, mikroinvazyvios ir biomimetinės restauracijos – kai protezuojami dantys visiškai nešlifuojami ar šlifuojami minimaliai, naudojamos plonytės tvirtos bemetalės keramikos restauracijos. Vis daugiau restauracijų gaminama pasitelkiant skaitmeninę odontologiją, tad manau, kad atspaudų ėmimas, pacientų žodžiais, „su koše“, gali likti praeityje.
Beje, laiku pasikonsultavus su gydytoju odontologu ortopedu galima išvengti dantų ir žandikaulių sistemos galimų deformacijų ir komplikacijų. Vyresni žmonės susiduria su jautriais ir ne itin gražiai atrodančiais nudilusiais dantimis, jauno amžiaus pacientus vargina netinkamos mitybos ir gyvensenos sukelta dantų erozija. Viena priemonių užkirsti kelią tolesniam dantų praradimui – gydytojo odontologo ortopedo pagamintos apsauginės ar gydomosios dantų kapos. Jos gali saugoti ir sportininkų dantis nuo traumų.
– Technologijos žengia į priekį – gal rūpestingesni burnos sveikatai tampa ir pacientai?
– Apie 77 proc. Lietuvos aštuoniolikmečių ir kiek vyresnių jau yra susidūrę su periodontito požymiais, kaip dantenų kraujavimas, dantų akmenys, periodonto kišenės. Periodontitas yra dantį supančių audinių liga, kurią dažniausiai sukelia prasta mityba, rūkymas, hormonų sistemos sutrikimai. Pagrindinė priežastis – nepakankama burnos higiena. Tad nepaisant visos technologijų pažangos, pirmas žingsnis sveikos šypsenos link – individuali burnos higiena.
Daugiau informacijos apie LSMU odontologijos studijas rasite čia.
