Pandemija LSMU paskatino atnaujinti visas Universiteto studijų programas. Odontologijos studentai taip pat mokosi naujų disciplinų. Dėl studijų proceso pokyčių LSMU Odontologijos fakultetas – vienas lyderiaujančių Baltijos šalyse, rengiantis geriausius savo srities specialistus. Studijos čia – dar patogesnės ir kokybiškesnės, o Fakulteto infrastruktūra – modernizuojama.
Norintys ateityje dirbti labai prasminą darbą LSMU gali rinktis ir burnos higienos studijas. Šie specialistai padeda užbėgti už akių įvairioms burnos ligoms, o jų poreikis tik augs. Nuo praėjusių metų išskirta ir nauja studijų krypčių grupė, todėl dabar yra daug lengviau įstoti į valstybės finansuojamas burnos higienos studijas.
Galimybės plačios
Burnos higienistė ieva Kudirkaitė pripažįstą – prieš dešimtmetį stodama į LSMU apie gan naujas burnos higienos studijas žinojo nedaug.
„Pradėjusi studijuoti, gilintis į burnos higieną, supratau, kad esu ten, kur labiausiai norėčiau būti. Ši specialybė yra labai konkreti, tačiau, studijuojant burnos higieną LSMU, studentai gauna daug bendrų medicinos žinių. Man labai patiko tai, kad mes išsamiai susipažinome su žmogaus kūnu. Per anatomijos užsiėmimus mes galėjome matyti žmogaus organus iš arti ir juos pačiupinėti, stebėjome operacijas. Taip mes įgijome ir bendrą suvokimą apie mediciną“, – studijas prisimena jaunoji burnos higienos specialistė.
I. Kudirkaitei įsiminė tarptautinė Universiteto aplinka – LSMU su užsienio studentais tekdavo bendrauti visur, greitai užsieniečių atsirado ir draugų rate. Tai praplėtė merginos pasaulėžiūrą.
Studijuodama universitete I. Kudirkaitė tarptautinės patirties sėmėsi ir svetur. Ieva tapo viena pirmųjų šios specialybės studenčių, su mainų programa „Erasmus+“ išvažiavusių į užsienio universitetą. „Studijuojant trečiame kurse, su kursioke išvykome į Turku universitetą Suomijoje.
Keturis mėnesius ten sėmėmės patirties. Grįžusios visiems sakėme: jei tik yra galimybė studijų metais pastudijuoti užsienyje, pasinaudokite ja. Tai labai praturtina. Pamatai ne tik tai, kaip žmonės mokosi kitokiame universitete, kaip ir kokios paskaitos bei praktiniai užsiėmimai ten vyksta, bet ir pamatai kitos šalies žmones iš arti, su jais susipažįsti“, – pasakojo mergina. Šią patirtį ji apibūdino kaip smagią, įsimintiną, naudingą.
Profesija nuvedė iki Londono
Po bakalauro studijų I.Kudirkaitė išvyko į Londoną, kur dalyvavo OPRO projekte. Su kolegomis mergina keliavo po įvairias Anglijos mokyklas, aplankė daugelį miestų, nuėminėjo atspaudus apsauginėms dantų kapoms gaminti.
Pasibaigus projektui, Ieva liko dirbti Londone. „Man pasisekė – per dvi savaites susiradau burnos higienistės darbą privačioje odontologijos klinikoje prabangiame Londono Mill Hill rajone. Labai gerai prisimenu savo pirmąjį pacientą. Jis skundėsi, kad jam skauda lyg ir dantį, lyg ir danteną. O ten dantis dėl ištirpusio kaulo tapęs paslankus ir prasidėjęs uždegimas.
Atlikau tam žmogui burnos higieną ir jis po poros savaičių atėjo kupinas dėkingumo. Sako: man nieko nebeskauda, aš galiu kramtyti! – paciento dėkingumą prisimena I.Kudirkaitė. – Kai pamatai, kokie gali būti tavo darbo rezultatai, apima didžiulis pasitenkinimas. Supranti, kad atlieki gerą, prasmingą darbą.“
Pasitenkinimą darbu didino ir tai, kad Ievos, kaip ir jos kolegių burnos higienisčių, darbą aukštai vertino klinikos vadovai. „Galbūt dėl to aš ir grįžau į Lietuvą tokia kupina pasitikėjimo ir supratimo, koks turi būti burnos higienistas. Šį darbą klinikoje mes dirbome trise ir klinikos savininkai pabrėždavo: visi pacientai pirmiausia turi patekti pas jus, jūs turite turėti daugiausiai darbo.
Siekiamybė – kuo mažiau gydymo ir kuo daugiau profilaktikos“, – prisimena Ieva. Jos įsitikinimu, tuo reikėtų vadovautis visose sveikatos apsaugos srityse.
Po metų Londone mergina nusprendė grįžti į Lietuvą – įgytą patirtį ir klinikinius įgūdžius panaudoti gerinant savo šalies gyventojų burnos sveikatą.
Papildo vieni kitus
Tyrimais nustatyta, kad Lietuvos gyventojų burnos sveikatos būklė yra prastesnė nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiau kaip 50 proc. lietuvių savo dantų ir dantenų būklę vertina kaip vidutinišką, blogą ir labai blogą, 80 proc. Lietuvos vaikų dantys yra pažeisti ėduonies.
„Vyresniame amžiuje ėduonies paplitimas kiek mažesnis, tačiau situacija dar nėra tokia, kokios norėtume. Sveikatos apsaugos ministerijos nacionalinės burnos sveikatos programoje plačiai apibrėžiami uždaviniai siekiant gerinti Lietuvos gyventojų burnos sveikatą“, – pastebi I.Kudirkaitė. Visa tai rodo, kad darbo burnos higienistams ir odontologams Lietuvoje nepritrūks.
Prieš ketverius metus Ieva įsteigė savo įmonę, nuo to laiko nuomojasi kabinetą ir dirba savarankiškai. Prieš porą metų tame pačiame universitete ji baigė visuomenės sveikatos vadybos magistro studijas. „Dabar man atsiveria keliai į platesnį veiklų ratą. Studijuodama magistrantūroje, įgijau ir vadybinių žinių. Jos pravers, jei ateityje nuspręsiu steigti savo kliniką“, – įsitikinusi I.Kudirkaitė.
Anot jos, burnos higienos specialisto profesinės žinios ir bendravimo įgūdžiai padeda keisti pacientų požiūrį į burnos sveikatą. „Labai malonu, kai žmogus įsiklauso į rekomendacijas, kai pamatai, kad iki tol nesirūpinęs burnos higiena, po keleto vizitų pas mane pradeda ja rūpintis. Taip keičiasi žmonių požiūris į odontologinių ligų profilaktiką“, – pokyčius pastebi Ieva.
Pasak I.Kudirkaitės, burnos higienistai yra tapę lygiaverčiais odontologijos klinikų specialistų komandos nariais.
„Odontologai ir burnos higienistai papildo vieni kitus. Jei pacientas pirmiausia ateis pas odontologą, šis, matydamas dantenų uždegimą, nukreips pacientą pas burnos higienistą. Vėliau tai palengvins darbą ir pačiam odontologui, nes bus mažiau bakterijų, mažesnis kraujavimas, geresni gydymo rezultatai. O jei pacientas lankysis pas burnos higienistą, šis, matydamas ėduonį ar sąkandžio problemą, nukreips pas odontologą ar ortodontą“, – apie bendradarbiavimo svarbą užsiminė jauna profesionalė.
