Justina Stučinskaitė
Lietuvos Respublikos Seimas svarsto naująją Aukštojo mokslo reformą. Jei ši reforma būtų įgyvendinta, studentai patys turėtų finansuoti savo studijas, aukštojo mokslo institucijos taptų viešosiomis įstaigomis ir, kaip tikimasi, gerokai pagerėtų Lietuvos studijų kokybė. Kol kas visa tai dar tėra idėja, tačiau kokie būtų tie permainų vėjai?
Pripažįstami mokslo raidos trūkumai
Kaip rašoma LR Seimo nutarime, pripažįstama, jog Lietuvos aukštojo mokslo sistemos raida atsilieka nuo sėkmingos Lietuvos raidos jai keliamų reikalavimų, kad mokslinių tyrimų ir studijų finansavimas nepakankamas, kad jiems skiriamos lėšos dažnai naudojamos nepakankamai efektyviai, kad studijų kokybė daugelyje sričių nepatenkinama, o dabartiniai mokslinių tyrimų ir studijų finansavimo mechanizmai neskatina siekti aukštesnių kokybinių rodiklių. Teigiama, jog aukštųjų studijų kokybę garantuoja trys pagrindiniai veiksniai: laisva aukštųjų mokyklų konkurencija, didesnis aukštųjų mokyklų finansavimas ir asmeninis studentų suinteresuotumas aukštesne studijų kokybe. Pasak autoritetų, visų šių trijų komponentų Lietuvoje labai pasigendama, todėl atėjo laikas senąją sistemą keisti.
Esamos sistemos netobulumą įrodo tokie faktai, jog ~70 procentų asmenų, baigusių aukštąsias studijas, nedirba pagal įgytą specialybę, o Lietuvos mokslininkų citavimo indeksas yra mažiausias tarp naujųjų ES valstybių narių.
Įvardintos mokslo sistemos ydos
LR vyriausybei darbo grupė, kurią sudarė ir Seimo vicepirmininkas, ir Vilniaus Universiteto bei ISM valdžios atstovai, ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentas, Lietuvos studentų atstovybių sąjungos prezidentė bei dar gausybė akademinės visuomenės narių, pateikė dokumentą-pasiūlymą, kuriame išvardino priežastis, stabdančias sėkmingą mokslo raidą šalyje. Tai yra: universitetų konkurencijos ir dėmesio studentui neskatinanti studijų finansavimo sistema; finansinės paskatos nepagrįstai didinti studentų skaičių; asmeninę studentų atsakomybę už studijas formuojančių veiksnių stoka; priėmimo sistema ir „nemokamų“ studijų idėja, silpninanti asmeninius įsipareigojimus; paskolų sistemos nefunkcionalumas; iškreiptas valstybinių aukštųjų mokyklų autonomijos įgyvendinimas; sustabarėjusi valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo sistema; studijų organizavimo smulkmeniškas biurokratinis reglamentavimas; nepasiteisinusi diplomų ir mokslinio darbo kokybės biurokratinė kontrolė; ydinga, sistemos dinamiškumą slopinanti laipsnių sistema; jaunų dėstytojų ir mokslininkų diskriminavimas, formalizuota akademinė hierarchija; universitetų ir kolegijų funkcijų nesubalansuotumas; privačių institucijų ir jų studentų diskriminavimas; neracionalus ir korupcinis mokslo valstybinis finansavimas.
Tikimasi, jog jei naująją idėją pavyktų įgyvendinti, daugiau kaip pusė absolventų dirbtų pagal išsilavimą ar tiesiogiai naudotų įgytas žinias, naudodamiesi funkcionuojančia paskolų sistema dauguma studentų palankiomis sąlygomis galėtų imti paskolas studijoms ar pragyvenimui bei padvigubėtų į mokslą ir studijas investuojamų privataus verslo lėšų.
Norima įvesti „studento krepšelį“
Kaip teigiama oficialiuose dokumentuose, tai, jog tarp universitetų nėra konkurencijos, labai stipriai veikia studijų kokybę. Labai tikimasi, jog bus realiai įgyvendinta konkurencinė idėja, kurią garantuotų laisvas finansinių srautų judėjimas bei valstybinio reguliavimo sumažinimas. Manoma, jog mokslas efektyviausiai valdomas finansiniais instrumentais, todėl būtinos konkurencinės akademinės visuomenės kūrimas.
Viliamasi, kad aukštojo mokslo įstaigos konkuruotų dėl mokesčių už studijas, kuriuos su savimi atsineštų įstojusieji studentai. Tam būtina finansuoti ne studijų vietą universitete, o „studijų krepšelį“, kurį konkurso būdu laimėjęs studentas galėtų nusinešti į bet kurį jį priimantį universitetą, nedarant skirtumo tarp valstybinio ir privataus studijų sektoriaus. Panašiu principu dabar veikia ir vidurinį išsilavinimą teikiančios institucijos.
Taip pat ne valstybės institucijos, o patys universitetai privalėtų spręsti, kiek studentų priimti ir kokias studijų programas siūlyti. Universitetų pareiga būtų garantuoti, kad nepriims daugiau studentų, negu geba kokybiškai aptarnauti tiek akademinio studijų turinio, tiek deramų studentų gyvenimo ir darbo sąlygų užtikrinimo prasme. Valstybės reguliavimas turėtų apsiriboti kontrole, kad būtų užtikrinami minimalūs kokybiniai teikiamo išsilavinimo ir socialinio aprūpinimo standartai
Ką apie tai mano studentai
KMU SA interneto puslapyje www.kmusa.lt buvo pateikta apklausa: „Ar pritariate mokamam aukštajam mokslui“. Iš visų dalyvavusiųjų tik 13 % pasisakė už mokamą mokslą, nuomonės neturėjo vienas procentas, tuo tarpu neigiamą nuomonę išreiškė 84 procentų apklaustųjų.
Viena didžiausių kliaučių mokamo mokslo reformai studentai įvardina netobulą studijų finansavimo sistemą. Kyla klausimas, ką tektų daryti tiems asmenims, kurių tėvai ar globėjai negali laiduoti imant paskolas? Pagal naujuosius reformos nuostatus, tikimasi, jog valstybė subsidijuotų dalį paskolų palūkanų ir suteiktų galimybę gauti paskolos garantiją tais atvejais, kai studentas ar jo tėvai neturi užstato. Kita vertus, gabiausiems studentams, geriausiai išlaikusiems brandos egzaminus, socialiai remtiniems asmenims valstybė turėtų skirti aukštojo mokslo finansavimą.
Studijų kainą nustatytų rinka
Dabar siūloma tokia studijų finansavimo schema: ~10% gabiausių studentų gautų studento krepšelį (SK) ir vardinę stipendiją, padengiančią visą studijų kainą. Apie 10% gabiausių studentų gautų SK ir vardinę stipendiją, padengiančią didžiąją studijų kainos dalį. Apie 20% socialiai remtinų studentų gautų SK ir socialinę stipendiją, kuri padengtų visą studijų kainą arba didžiąją jos dalį. Apie 60% studentų mokėtų studijų kainą, viršijančią studijų krepšelio sumą, tačiau turėtų galimybę gauti valstybės subsidijuojamą paskolą.
Tikimasi, jog studijų kaina laisvai susiklostytų rinkos atžvilgiu, o universitetai ir kitos aukštosios bent prieš metus skelbtų kiekvienos specialybės studijų kainą.
