Logistikos vadybininkų stoką darbo rinkoje nuolat akcentuoja ir darbdaviai. Prieš pusmetį Kauno kolegijos specialistai atliko tyrimą, kurio metu buvo apklausta 31 įmonė. Remiantis apklausos duomenimis, beveik 84 proc. apklaustų verslo sektoriaus atstovų pabrėžė, kad Lietuvoje yra jaučiamas logistikos srities specialistų trūkumas.
Lietuvai įstojus į euro zoną tapo paprastesnė tarptautinių sandorių apskaita, kas skatina prekybos plėtrą bei eksportą, Lietuvos prekių bei paslaugų eksportas auga kasmet, Lietuva vis aktyviau skverbiasi ir į naujas rinkas. Todėl logistika yra viena perspektyviausių sričių mūsų šalyje.
Pasak programos iniciatorių – Kauno kolegijos Verslo vadybos katedros – logistikos sektorius šiandien sudaro daugiau nei dešimtadalį Lietuvos bendrojo vidaus produkto, todėl programos potencialas – išties didžiulis.
Prie Kauno kolegijos logistikos programos rengimo proceso ženkliai prisidėjo regiono darbdaviai – kuriant programą dalyvavo profesionalai iš smulkaus ir stambaus verslo organizacijų, tarp kurių –įmonių „Vičiūnai“, „Senukai“, „Hellmann Worldwide Logistics“, „Valdega“ – atstovai.
Kaip teigia rengėjai, šiandien pakito ir logistikos vaidmuo, kadangi ši sritis nuo paprasto produkto vežimo modifikavosi iki mokslo, kuris siekia kontroliuoti optimaliausius prekių, energijos ir informacijos srautus, vadovaujantis vadybiniais principais.
Logistikos srityje dirbančių vadybininkų pagrindinis rūpestis ir funkcijos – veiklos planavimas, organizavimas ir vykdymas, kuri susijusi su efektyviu krovinių ir keleivių pervežimu, prekių bei medžiagų sandėliavimu, vežimu ir paskirstymu. Logistikos vadybininko veikla taip pat apima klientų aptarnavimą, logistikos informacijos srautus, transporto priemonių maršrutus, rinkos ir konkurentų analize bei logistikos grandinės efektyvaus valdymo užtikrinimu. Logistikos vadybininkui būtinos psichologijos, vadybos, užsienio kalbų, teisės, informacinių technologijų, matematikos žinios.
