Tad kaip yra iš tiesų? Ir kuo gali pasigirti Lietuvos kolegijos, rengiančios vadybos programų praktikus? Kaip šiame kontekste atrodo Kauno kolegija, kurioje dėstomos net 7 tokios krypties programos?
Ką rodo reitingas?
Ieškant atsakymų gali pasitarnauti analitinis savaitraštis „Veidas“ ir vasario pabaigoje jame pateiktas Verslo ir vadybos krypčių studijų programų Lietuvos kolegijose reitingas. Lygindamas studijų krypčių programas „Veidas“ rėmėsi tarptautine U-Multirank sistemos metodika, kai studijas konkrečioje aukštojoje mokykloje galima palyginti pagal skaitytojams aktualius kriterijus, o ne išrikiuojant geriausiuosius ir prasčiausiuosius į eilę pagal pelnytus balus.
Lyginant vadybos studijas kolegijose pagal 2014-2015 mokslo metų duomenis, pirmiausia Kauno kolegija išsiskiria personalo kvalifikacija. Atkreiptinas dėmesys į reitinge pateiktą dėstytojų praktikų, dirbančių ir verslo įmonėse, skaičių. Tokių dėstytojų kolegijos vadybos programose dirba 50. Tuo tarpu mažiausiai dėstytojų praktikų yra Klaipėdos valstybinėje kolegijoje – tik trys. 77 dėstytojai praktikai dirba Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (TTVAM) – tokius statistinius duomenis pateikia analitinis savaitraštis „Veidas“.
Kauno kolegijos vadybos programose daugiausia iš visų Lietuvos kolegijų dėsto mokslo daktaro laipsnį turinčių dėstytojų – su studentais žiniomis dalinasi 20 mokslo daktarų. „Veido“ duomenimis, Socialinių mokslų ir Alytaus kolegijose vadybos studijose dirba tik po 3, 13 mokslo daktarų darbuojasi TTVAM.
Kauno kolegijoje realizuojamomis vadybos studijomis domisi ir studijuoti semestrui ar visą programą atvyksta daugiausiai užsienio studentų iš visų Lietuvos kolegijų: 2014 metais Kauno kolegijos vadybos krypties programose studijavo 48 studentai iš užsienio. Analitinio savaitraščio „Veidas“ statistika rodo: bene perpus mažiau studentų – 22 – atvažiuoja studijuoti į Vilniaus kooperacijos kolegijos vadybos programas, 15 studentų atvyksta į Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadybos studijas. Studentų iš užsienio per visus metus nesulaukia Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus kolegija, TTVAM.
Vadybininkų paradoksas
Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakulteto dekanė Ona Junevičienė pastebi paradoksą: nors viešojoje erdvėje dažnai teigiama, kad socialinių mokslų srities specialistų, kuriems priskirtini vadybininkai, Lietuvoje yra per daug parengta, tačiau kritikai pamiršta aplinkybę, jog Lietuvos ūkio paslaugų sektoriuje dirba per 50 proc. gyventojų! Tokius skaičius 2013 metais užfiksavo LR statistikos departamentas. Dar daugiau – Eurostat duomenimis, Europos Sąjungos paslaugų sektoriuje dirba beveik 70 proc. visų dirbančiųjų.
O. Junevičienė prognozuoja: „Tikėtina, kad paslaugų sektoriaus vaidmuo ateityje dar labiau didės, kadangi taip numatyta Lietuvos inovacijų 2010 – 2020 m. strategijoje.“ Anot dekanės, Lietuvos ekonomikos pagrindas yra ir bus didelės pridėtinės vertės produktų gamyba ir paslaugos. Lietuvos ekonomikos konkurencingumą lems inovatyviam verslui palanki aplinka. Didelę įtaką turi ir švietimo, mokslo, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros sistema ir jos sąveika su verslu, kas padeda ugdyti kūrybingą visuomenę, kurti aukšto lygio žinių bazę naujovėms.
Kauno kolegijos Vadybos ir ekonomikos fakultete realizuojamos įmonių ir įstaigų administravimo, pardavimų vadybos, maisto pramonės verslo vadybos, turizmo ir viešbučių vadybos, verslo vadybos, sporto vadybos studijų programos. Studijų metu studentai turi galimybes studijuoti ne tik privalomus, bet ir pasirenkamuosius modulius, ugdyti profesines ir asmenines kompetencijas bei praktinius įgūdžius, atlikdami praktikas ne tik kolegijoje įkurtose penkiose simuliacinėse, bet ir verslo įmonėse ir organizacijose Lietuvoje bei įvairiose užsienio šalyse.
2014 m. 80 vadybos studijų programų studentų atliko praktikas užsienyje. Vadybos ir ekonomikos fakulteto administracija per ilgametę patirtį pastebi – būsimieji specialistai yra gerai vertinami darbdavių, su kuriais kolegijoje palaikomas glaudus kontaktas. Jie skaito paskaitas studentams, veda praktinius užsiėmimus savo įmonėse, pateikdami studentams spręsti konkrečias situacijas, dalyvauja studentų baigiamųjų darbų vertinime.
Pasak O. Junevičienės, glaudus akademinio personalo ir darbdavių bendradarbiavimas vyksta dėl bendro tikslo – ir aukštoji mokykla, ir darbdaviai suinteresuoti, jog Lietuvoje nestigtų konkurencingų vadybos krypties specialistų. „Vadybos ir verslo krypties jaunieji specialistai turi palankias sąlygas įsilieti į darbo rinką: kurti savo verslą ar dirbti vadybininkais jau veikiančiose įmonėse bei organizacijose,“ – apibendrina fakulteto vadovė.
Aistė Veverskytė
Kauno kolegijos leidinys DIKTUM FAKTUM
