Nuo naujųjų mokslo metų pradžios bendrojo lavinimo mokyklose profiliavimo nebeliks. Nuo rugsėjo mokiniai galės žymiai laisviau rinktis mokomuosius dalykus ir programų kursus taip nuspręsdami, ko jiems reikia. Visiems privalomas bendrojo lavinimo kursas sudarys 60 proc. pamokų laiko, o likusį laiką mokiniai galės skirti tik pasirinktoms pamokoms.

Tokia idėja skamba gerai, tačiau kaip ir visos naujovės kelia papildomų klausimų mokiniams ir mokytojams. Anot Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Leokadijos Kasperavičienės, profiliavimo pasirinkimas ir sistema priklausys nuo pačios mokyklos. „Bus garantuota tiek, kiek mokykla galės pasiūlyti pasirinkti mokiniui branduolio dalykų, pasirenkamųjų dalyko modulių ir pasirenkamųjų dalykų“, - aiškino moteris.
Kai kurie mokytojai skundžiasi, kad yra abejonių dėl grafikų. Mokytoja sako nežinantys, ar atsižvelgiant į kiekvieno vaiko norus bus įmanoma be didelių langų surikiuoti užsiėmimus. Tačiau L.Kasperavičienė teigia, kad pas juos jau yra profilinio mokymo ir tvarkaraščių sudarymo patirtis. „Vidurinio ugdymo programos apraše nustatyta, kad mokinį konsultuoja mokyklos paskirtas konsultantas, kuris turi padėti sudaryti individualų ugdymo planą pagal planuojamą studijų krypti ir sritį. Taip turėtų išsispręsti daug iškylančių klausimų“, - aiškino specialistė.
L.Kasperavičienė sako, kad iki šiol 11-12 klasių mokiniai privalėjo rinktis nuo 2 iki 5 išplėstinių kursų. Nuo 2007-ųjų rugsėjo jų kiekis nebus nustatomas.
„Tie, kuriems sekasi sunkiau, galės nesirinkti nė vieno išplėstinio kurso. Gabesnieji ir darbštūs A lygiu galės mokytis tiek dalykų, kiek norės, juos ribos tik maksimalus pamokų skaičius - 32 per savaitę.
Vyresniųjų klasių mokiniams privaloma visuomenei naudinga veikla, kuriai skiriama 30 valandų per dvejus metus, nukelta į pagrindinio ugdymo programą ir siejama su pilietiškumo pagrindais.
Dar viena naujiena, kuriai pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos sudaryta darbo grupė - į vieną bloką jungiamas meninis ir technologinis ugdymas. Taip pat svarstoma galimybė įvesti pasirenkamąjį mokyklinį technologijų egzaminą“, - pasakojo Kasperavičienė.
Pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą projektą, profesijos konsultantai bus baigti rengti 2007-2008 metais.
Iki to laiką šalyje pradės veikti 640 naujų profesinio informavimo taškų. Juos planuojama išdėstyti taip, kad kiekvienam norinčiajam būtų patogu juos pasiekti.
Planuojama, kad taškai atsiras kas antroje kaimo mokykloje, artimiausias bus ne toliau kaip 15 km nuo mokinio gyvenamosios vietos. Profesinio informavimo taškuose du specialiai parengti profesinio informavimo konsultantai padės mokiniams susidaryti individualų ugdymosi planą, pasirinkti būsimą profesiją.
Tam tikslui pasitarnaus ir Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema, kurios tikslas – teikti kokybiškas profesinio informavimo paslaugas, gerinti jaunų žmonių ir suaugusiųjų įsidarbinimo gebėjimus, skatinti jų verslumą bei nuolatinį žinių siekimą, Europos šalių gyventojams teikti informaciją apie mokymosi ir darbo galimybes Lietuvoje.