Nuoseklus, racionalus ir... greičiausiai – vyras. Filmai, serialai ir grožinė literatūra sukūrė kriminalisto vaizdinį, kurį nedažnas sietų su specialiste moterimi. Tačiau realybėje tendencijos – kitokios.
Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) Viešojo saugumo akademijos (VSA) profesorės dr. Žanetos Navickienės, šiandien Lietuvos teisėsaugoje moterų ir vyrų, dirbančių kriminalisto darbą, pasiskirstymas yra panašus.
„O kai kuriose nusikalstamų veikų tyrimo srityse moterų procentas – netgi didesnis. Pavyzdžiui, ikiteisminio tyrimo padaliniuose, kur tiriamos bylos, atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai ir dokumentuojama bylos medžiaga, dirba daugiau nei 80 proc. moterų. O tarkim, kriminalinės žvalgybos srityje vyrų daugiau, bet dirbančių vyrų ir moterų procentinė išraiška tikrai keičiasi ir bendrai stereotipas, jog kriminalistikos profesiją renkasi tik vyrai – nyksta“, – sako MRU profesorė.
Racionalus, loginis mąstymas, analizuojant nusikalstamos veikos įkalčius ir dėliojant bendrą įvykio paveikslą, yra būtinas, tačiau šiandieniniams kriminalistams, sako dr. Ž. Navickienė, svarbios ir kitos asmenybės savybės, ypač atsižvelgiant į įvairų ir nuolat kintantį nusikalstamų veikų pobūdį.
„Kriminalistai turi būti analitikais, mokslininkais ir strategais, gebančiais dirbti su žmonėmis ir skirtingo pobūdžio duomenimis. Taip pat jie turi pasižymėti kritiniu ir kūrybiniu mąstymu, emociniu atsparumu, socialiniais ir psichologiniais įgūdžiais“, – sako dr. Ž. Navickienė, kuri yra ir Lietuvos kriminalistų draugijos tarybos pirmininkė.
„Kriminalistika – tai sritis, kur taikomi įvairių mokslų pasiekimai ir žinios, todėl tyrėjas turi būti lankstus, visapusiškas, gebėti taikyti skirtingo pobūdžio žinias ir prisitaikyti prie nuolatinių pokyčių. Todėl ir studijose nieko sustingusio nebėra – pasaulis keičiasi, keičiasi ir kriminalistikos studijos“, – antrina dr. Egidijus Kurapka, MRU Viešojo saugumo akademijos (VSA) profesorius.
„Eurostat“ duomenimis, žmogžudysčių Europoje nuo 2010 iki 2020 metų sumažėjo 19 proc., įsilaužimų – 15 proc., tačiau net 150 proc. išaugo kibernetinių nusikaltimų apimtys.
Nuolatinė globalizacija sunkina kovą ir su tokiais nusikaltimais, kaip prekyba žmonėmis ar narkotinių medžiagų platinimas. 2017-2020 metais Europoje net 14 tūkst. asmenų tapo prekybos žmonėmis aukomis, o, pavyzdžiui, kokaino platinimo apimtys nuo 2015 iki 2020 metų padidėjo 26 proc. Vis labiau pabrėžiama ir nusikaltimų aplinkai išaiškinimų svarba.
Nors iš vienos pusės technologijos padeda tirti nusikalstamas veikas, iš kitos pusės – sukuria ir naujų iššūkių, ypač skaitmeninėje erdvėje. Prof. E. Kurapka sako, kad tai nuolatinės lenktynės su technologijų pažanga taip pat besinaudojančiais nusikaltėliais.
„Technologijos, be abejonės, labai keičia pačių nusikalstamų veikų tyrimus. Įvykio vietų apžiūros dėl technologijų iš esmės tapo visai kitokiomis nei anksčiau, dirbtinio intelekto (DI) vaidmuo tyrimuose taip pat nuolat auga. Tačiau technologijos tuo pat metu tarnauja ir nusikaltėliams. Vyksta nuolatinės lenktynės tarp tų, kurie tai padaro, ir tų, kurie tiria. Svarbiausia – neatsilikti“, – sako VSA profesorius.
„Technologijoms keičiant nusikalstamų veikų pobūdį ir mastą, tam tikrų sričių nusikalstamų veikų, pavyzdžiui, kibernetinių, finansinių, ekologinių nusikaltimų, tyrėjų poreikis auga greičiau nei kitų, – teigia dr. Ž. Navickienė. Šie specialistai turi gebėti spręsti tiek tradicinius, tiek naujus iššūkius, kuriuos kelia skaitmeninis amžius ir valstybių sienų nepaisančios nusikalstamos veikos“.
„Turi būti sąžiningas ir darbštus“, – sako prof. E. Kurapka, paklaustas, kokias būdo savybes turi turėti jaunuolis, nusprendęs rinktis kriminalisto karjerą. „Profesija – sunki, bet prasminga. Tos prasmės vedini jaunuoliai ir renkasi kriminalisto kelią. Į šią profesiją ateina labai motyvuotas ir žingeidus jaunimas, turintis labai tvirtą suvokimą dėl savo indėlio visuomenei“, – sako prof. E. Kurapka.
Jis primena, kad MRU vykdoma bakalauro studijų programa „Teisė ir kriminalistika“ kasmet patenka į populiariausių universitetinių studijų Lietuvoje dešimtuką. „Jei studijos ir pati profesija būtų paremta tik romantika, o ne verte – geriausių dešimtuke tokios studijos neišsilaikytų“, – teigia VSA profesorius, atkreipiantis dėmesį, kad vis svarbesnis tampa ne tik kokybiškas specialistų parengimas, bet ir bendras visuomenės kriminalistinis išprusimas.
„Kriminalistika pradedantiesiems, kriminalistika visuomenei, kaip apsisaugoti ir apsaugoti savo aplinką nuo sukčiavimo ir kitų nusikalstamų veikų, kaip padidinti saugumo jausmą – tokio pobūdžio literatūros pastebimai daugėja. Kriminalistikos mokslui dabar skiriamas didelis dėmesys, ir džiugu, kad mes, Lietuva, einam koja kojon su pasauliu“, – aiškina prof. E. Kurapka.
Tai, kad Lietuva eina kriminalistikos mokslo priešaky, patvirtino rugsėjo 12-14 d. MRU vykęs XX-asis tarptautinis kongresas „Kriminalistika ir teismo ekspertologija: mokslas, studijos, praktika“, kuriame buvo aptartos tendencijos, įvairaus pobūdžio klausimai – nuo bendros terminologijos naudojimo iki aktualių teismo ekspertologijos problemų.
Kongreso metu buvo pasirašyta Deklaracija dėl Europos nacionalinių kriminalistinių asociacijų Federacijos steigimo. Ją pasirašė Lietuvos, Vokietijos, Lenkijos ir Ukrainos kriminalistų draugijos. O kongrese taip pat dalyvavo Latvijos, Estijos, Slovakijos, Čekijos ir Azerbaidžano atstovai, viso – apie 150 dalyvių. Tai startas naujam regioniniam kriminalistinės minties centrui, kuris apims visą šios srities spektrą – mokslą, praktiką ir studijas.
„Tokie kriminalistikos centrai, regionuose koordinuojantys kriminalistikos vystymąsi, kuriami visame pasaulyje. Tai būtina atsižvelgiant į augančius globalius iššūkius ir besikeičiantį nusikaltimų pobūdį. Tai istorinė akimirka – Federacija užpildys tokio centro poreikį mūsų regione. Europoje tokio centro, apimančio visą kriminalistikos spektrą – techniką, metodikas, didaktiką – iki šiol nebuvo. Buvo laikas žengti į priekį, ir Lietuva kartu su minėtomis šalimis šios lyderystės ėmėsi. Neabejoju, kad ateityje jungsis daugiau Europos šalių“, – kalbėjo prof. E. Kurapka.
