Labai dažnai studentai visose 9-iose pozicijose nurodo universitetines studijas, prarasdami galimybę studijuoti išties puikiai įvertintose ir jiems netgi tinkamesnėse kolegijų organizuojamose studijų programose.
Tačiau būna ir atvirkščiai: stojantysis mano, kad dėl prastesnių pažymių ir VBE rezultatų studijos universitete – ne jam, todėl visose pozicijose nurodo tik studijų programas kolegijose. Tačiau į tam tikrą studijų programą šiemet stojančiųjų gali būti mažiau, jų konkursiniai balai gali būti žemesni, todėl sėkmingai gali pavykti įstoti ir į universitetą. Tačiau stojantysis jau iš anksto užkerta kelią tokiai galimybei.
Tiesa, kaip rodo duomenys, tarp stojančiųjų į valstybines kolegijas ir universitetus ženklių konkursinių balų skirtumų nepastebėta: jie ir kolegijose taip pat išlieka pakankamai aukšti.
Išsamiau skaitykite:
Konkursiniai balai stojant į aukštąsias mokyklas 2023 m. – kokie jie buvo?
Taigi, kaip pasirinkti tinkamesnę mokymo įstaigą?
Kokio tipo mokslo įstaiga yra kolegija?
Kolegija vykdo aukštojo mokslo programas. Koleginės studijos dažniausiai yra trumpesnės nei universitetinės, labiau orientuojamasi į praktinius studentų įgūdžius, dažnai studijos yra labiau specializuotos (pavyzdžiui, išvengiama bendrajam išsilavinimui skirtų mokomųjų dalykų, kaip yra universitete).
Kolegijose suteikiamas ne tik profesinio bakalauro laipsnis, bet ir, pavyzdžiui, vedami mokymo kursai ir kt. Tačiau tiems, kurie nori siekti akademinių aukštumų – įgyti daktaro laipsnį, to padaryti kolegijoje nepavyks: vis tiek reikės studijuoti universitete.
Dažnu atveju kolegijos yra mažesnės mokymo įstaigos, mokymo aplinka jose – jaukesnė, labiau pritaikyta prie konkrečių studijų programų studentų. Dar dažnai kolegijos turi labai stiprias technines bazes, turi glaudesnį ryšį su darbo rinka ir jos poreikiais.
Kokio tipo mokslo įstaiga yra universitetas?
Universitetai dažniausiai yra didesni nei kolegijos bei siūlo didesnę studijų programų įvairovę (išskyrus mažus ar privačius universitetus). Tame pačiame universitete galima praeiti visą akademinį kelią: baigti bakalauro, magistro bei doktorantūros studijas.
Universitetai labiau yra orientuoti į mokslą: jau bakalauro studentai čia atlieka mokslinius tyrimus, kuria inovacijas ir plečia akademines žinias.
Įprastai universitetų studentai turėdavo daugiau galimybių atlikti mokslinius tyrimus, paruošdavo daugiau mokslinių publikacijų, nors šiuo atžvilgiu kolegijos sparčiai juos vejasi.
Kolegijose – praktika, universitetuose – teorija: ar tai vis dar pagrįstas stereotipas?
Tipiniu atveju kolegijose daugiau dėmesio skiriama praktikai, teorijai – mažiau, o universitete pirmiausia nuodugniai ištiriama teorija, ir jau tik po to pereinama prie praktikos, tačiau ne apie visas studijų programas galima pasakyti tą patį. Kai kurioms studijų programoms kolegijose taip pat nemažai dėmesio skiriama teorijai, analogiškai yra ir universitetų, kuriuose praktinė bazė – neįtikėtinai puiki.
Geras patarimas – rinktis ne tarp kolegijos ar universiteto, bet konkrečias studijų programas, o po to gerai pagalvoti, kas toje srityje yra aktualiau – ar teorinės, ar praktinės žinios. Socialinių, humanitarinių, gamtos mokslų lyderiai vis dar yra universitetai, padedantys sukaupti solidų teorinių žinių bagažą. Pavyzdžiui, norint tapti „rimtu“ gydytoju (pavyzdžiui, chirurgu ar kardiologu), prireiks baigti universitetą. Tiesa, kolegijose taip pat sėkmingai ruošiami akušeriai, gydytojai radiologai, kineziterapeutai, dantų technikai, burnos higienistai ir kt.
O jeigu norite pasinerti į tiksliuosius, techninius mokslus, tuomet tikrai verta pagalvoti apie studijas kolegijoje. Kolegijos suteikia daug galimybių pritaikyti žinias praktiškai, padeda greitai įgyti techninių žinių ir iškart vos baigus studijas sklandžiai įsilieti į darbo rinką.
Visus taškus ant „i“ sudėti gali padėti aukštųjų mokyklų reitingai
Jeigu jau pasirinkote studijų programas, tačiau nežinote, kam – universitetams ar kolegijoms – skirti pirmąsias pozicijas sąraše, galite pasikliauti kasmet skelbiamais aukštųjų mokyklų reitingais (visa informacija skelbiama taip pat pavadintame žurnale).
Pavyzdžiui, 2024 metais 5 geriausiai reitinguojami valstybiniai universitetai yra šie:
1. Vilniaus universitetas (VU);
2. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU);
3. Kauno technologijos universitetas (KTU);
4. Vytauto Didžiojo universitetas (VDU);
5. Vilniaus Gedimino technikos (VILNIUS TECH) universitetas.
Tarp privačių universitetų pirmosiose pozicijose atsidūrė:
1. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas;
2. Kazimiero Simonavičiaus universitetas;
3. LCC tarptautinis universitetas.
5 geriausiai įvertintos valstybinės kolegijos 2024 m.:
1-2. Vilniaus kolegija;
1-2. Kauno kolegija;
3. Kauno technikos kolegija;
4. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija;
5. Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla.
Nevalstybinių kolegijų reitingo 3-ejetukas:
1. Vilniaus dizaino kolegija;
2. Šv. Ignaco Lojolos kolegija;
3. Lietuvos verslo kolegija.
Išsamiau skaitykite:
Paskelbti aukštųjų mokyklų reitingai: kurių absolventai uždirba daugiausia?
Ar universitetų ir kolegijų absolventų atlyginimai labai skiriasi?
Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad įgijus profesinį bakalaurą, siūlomas atlyginimas gali būti vos mažesnis. Kaip nagrinėjome jau minėtame straipsnyje, universitetų absolventai praėjus 18 mėn. po studijų baigimo gali tikėtis maždaug iki 3000 Eur vidutinio atlyginimo (neatskaičius mokesčių), o kolegijų absolventai – maždaug 2200 Eur vidutinio atlyginimo prieš mokesčius (šie duomenys – 2022 metų, dabar atlyginimai gali būti kiek išaugę).
Nors, pavyzdžiui, valstybiniame sektoriuje įgijus universitetinį išsilavinimą su bakalauro kvalifikaciniu laipsniu arba aukštąjį koleginį išsilavinimą su profesinio bakalauro kvalifikaciniu laipsniu suteikiamas tas pats darbuotojų pareigybių lygis (A2).
Tai universitetas ar kolegija: verdiktas
Iš esmės nesvarbu, ar baigsite universitetą, ar kolegiją. Darbdaviams svarbiausia, kad darbuotojas stengtųsi gerai atlikti savo darbą, būtų atsakingas ir pareigingas, lankstus, gebėtų dirbti komandoje, turėtų konkrečių žinių ir įgūdžių, patirties.
Tad bet kokiu atveju apsistojame prie patarimo rinktis konkrečias studijų programas, o po to gerai pagalvoti, kas šiuo atveju yra aktualiau – ar teorinės, ar praktinės žinios. Pagal tai lengviau išsirinksite ir aukštąją mokyklą.
___________________________________________________________________________________________
Visos 2024 m. bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas datos.
Šiame puslapyje - konkursinio balo skaičiuoklė.
Priėmimo tvarka į universitetus ir kolegijas, konkursai, visos visos specialybės - žurnale KUR STOTI 2024! Jį galite įsigyti visuose prekybos centruose, spaudos kioskuose ir užsisakyti internetu.
___________________________________________________________________________________________
Informaciją parengė Rūta Anusevičienė
