Pateiktame pavyzdyje yra panaudotos ankstesnių metų (2018, 2022 ir 2024) istorijos VBE užduočių struktūrinės dalys, kurios atitinka atnaujintos Bendrosios programos reikalavimus.
Pavyzdys prieinamas čia: Nacionalinė švietimo agentūra – » Istorija (smm.lt).
Pavyzdys parengtas pagal Istorijos valstybinio brandos egzamino užduočių aprašo projektą.
Šių mokslo metų istorijos valstybinio brandos egzamino antrą dalį sudarys atviro tipo užduotys, kurios bus parinktos tik iš dviejų turinio sričių: „Tarptautiniai santykiai“ ir „Visuomenė: socialinė struktūra, ekonomika, pamatiniai lūžiai“.
Galutinį egzamino įvertinimą sudarys pirmos VBE dalies (tarpinio patikrinimo) ir antros VBE dalies rezultatų suma. Pirmos VBE dalies maksimali taškų suma yra 40 taškų, antros – 60 taškų.
Primename, kad atnaujintoje istorijos bendrojoje programoje numatyta, kad per valstybinį brandos egzaminą mokiniai turės sukurti samprotaujamojo pobūdžio tekstą. Ši naujovė pradeda galioti 2024-2025 mokslo metais, t. y. pirmieji istorinį pasakojimą per egzaminą rašys kitų metų abiturientai. Kaip istorinis pasakojimas atrodys detaliau, apibrėžiama Visuomeninio ugdymo dalykų valstybinių brandos egzaminų užduočių apraše.
Antroji egzamino dalis skirta samprotaujamojo pobūdžio teksto (istorinio pasakojimo) kūrimui. Kuriant tekstą, probleminis klausimas svarstomas pagal pateiktus istorijos šaltinius. Sukurto teksto apimtis – nuo 250 iki 500 žodžių. Maksimalus įvertinimas siekia 20 taškų, t. y. penktadalį viso galutinio egzamino įvertinimo.
Metodinės medžiagos atskirose dalyse apibrėžiama istorinio pasakojimo paskirtis ir ypatumai, pateikiami ir paaiškinami sukurto teksto vertinimo bendrieji kriterijai: šaltinių naudojimas, istorijos žinios, analizė, kuriamo teksto struktūra. Taip pat paaiškinami aspektai, kuriuos derėtų žinoti rašysiantiems istorijos pasakojimą: kas yra probleminis klausimas, pagrindinė tezė, kaip cituojami šaltiniai ir kaip pateikiamos nuorodos, ką reiškia šaltinių teiginių vertinimas ir interpretavimas, koks galėtų būti teksto dėstymo dalies planavimas, atlikimo seka.
Metodinėje medžiagoje pateikiami ir du išanalizuoti istorinio pasakojimo pavyzdžiai. Jie skiriasi pagal tematiką, pateiktų šaltinių kiekį, jų įvairovę, kiek mažiau – pagal teksto struktūrą bei sudėtingumą. Abiejų tekstų apimtis yra maksimali (apie 500 žodžių). Pirmuoju pavyzdžiu, remiantis pateiktais šaltiniais ir savo žiniomis, įvertinamas Lenkijoje gyvenančio lietuvių istoriko Broniaus Makausko teiginys iš jo 1997 m. parašytos „Lietuvos istorijos“: „Lietuvių emigravimo į Vakarus priežastys buvo politinės ir ekonominės. Galima išskirti tris didžiules emigracijos bangas“. Antrajame teksto pavyzdyje bandoma įvertinti, kuriai iš šių valstybių – JAV ar SSRS – tenka didžiausia atsakomybė už Šaltojo karo kilimą XX amžiaus 5-tame dešimtmetyje.
NŠA parengtą metodinę medžiagą mokytojai gali naudoti padėdami vienuoliktokams ruoštis būsimam istorijos valstybiniam brandos egzaminui. Visų pirma, mokiniai gali būti supažindinti su istorinio pasakojimo vertinimo kriterijais ir jų išsamiais paaiškinimais. Antra, mokytojai gali pasinaudoti metodinėje medžiagoje pateiktais pavyzdžiais: probleminiais klausimais ir istorijos šaltiniais, taip pat pateiktais teksto modeliais ir tuo būdu išbandyti juos su mokiniais savo mokykloje.
Metodinė medžiaga „Valstybinio brandos egzamino istorijos rašinio parengimas ir vertinimas“ paskelbta Švietimo portale, iš kur ją galima parsisiųsti.
