100 balų iš lietuvių k. VBE surinkusi Ugnė: „Nežudžiau savęs stresu“

Lietuvių kalbos ir literatūros VBE – privalomas visiems abiturientams. Jo neišlaikius, galima perlaikyti jau tik mokyklinį egzaminą, tačiau tai užkerta kelią studijuoti universitete. Todėl svajojantieji apie populiariausias studijų programas aukštosiose mokyklose, ypač jei lietuvių kalba sekasi ne per geriausiai, jaučia nemenką nerimą. Tačiau gera žinia – jog pastaraisiais metais išlaikyti lietuvių k. egzaminą yra lengviau: tereikia žinoti, kaip jam ruoštis, bei dar kelias paslaptis, kurias atskleidžia Ugnė. 

Trumpa 2022 ir 2023 m. lietuvių kalbos ir literatūros egzamino statistika 

2023 m. lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė beveik 17 tūkst. kandidatų. Sėkmingai jį įveikė 92,8 proc. abiturientų, o sklandžiai parašyti rašinio ir minimalios kartelės peržengti nepavyko 7,2 proc. kandidatų. Beje, egzamino išlaikymo riba – 30 taškų. 2022 m. egzaminą išlaikė 92 proc. kandidatų. 

100 balų 2023 m. surinko 342 kandidatai (iš viso 2 proc. visų laikiusiųjų). Palyginimui, 2022 metais 100-ukus iš egzamino gavo 2,2 proc. laimingųjų. Tarp jų buvo ir tuometė abiturientė Ugnė Morkūnaitė. 

Ruoštis lietuvių k. VBE padeda viskas – filmai, naujienos, net bendravimas 

Ugnė pasakoja, kad lietuvių kalba jai sekėsi anaiptol ne visada: 9 klasėje iš diktanto kartą gavo įspūdingą pažymį – 3, tad per dvejus metus sėkmingai išmoko skyrybos bei rašybos taisykles. Anot jos, visų pirma labai svarbu tikėti ir pasitikėti savimi: „Pasitikėjau savimi ir garsiai visiems sakiau, jog gausiu šimtuką.“

Mergina yra įsitikinusi, kad lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui mes ruošiamės visą laiką: tiek žiūrėdami filmus ar skaitydami naujienas, tiek ir bendraudami su kitais žmonėmis: „Visas šitas žinias galima panaudoti egzamine, jas lyginant su kūriniais. Jei kartą išgirdau Sokrato frazę: „Žinau, kad nieko nežinau“, tai kodėl jos neįtraukus į savo rašinio įžangą ar pabaigą?“ – retoriškai klausia Ugnė.

Gauti aukščiausią įvertinimą Ugnei padėjo net ir savanorystė įvairiose organizacijose: „Savanoriaudama suvokiau, kaip logiškai dėlioti mintis, o domėjimasis skirtingais kontekstais padėjo lengviau pasirinkti, kokį rašinį rašyti (konkrečiai rinkausi samprotavimo). Be to, nemėgau daug mokytis, ypač „kalti“ literatūros sąvokų, autorių biografijų, tad neketinau rinktis literatūrinio rašinio.“ Taigi, straipsnio herojė paneigė stereotipą, kad 100-ukus iš egzaminų surenka tik užkietėję moksliukai.

Labai padėjo vieno gerai žinomo lietuvių kalbos mokytojo tinklalaidė

Ugnės patarimas – gerai įsidėmėti informaciją iš kelių išsamiausių, geriausiai žinomų kūrinių bei jų autorius, atsirinkti kelis gerus kontekstus ir kiekviename bandomajame rašinyje jais remtis: „Prieš egzaminą pamokose buvau parašius 3 beveik tokius pačius rašinius, kurie itin patiko mokytojai, ir per egzaminą rašiau bene tą patį. Tiesiog žinojau, jog nepadarysiu klaidų, ir štai – šimtukas“, – sėkmės paslaptį atskleidžia studentė. 

Mokytojų indėlis ruošiantis egzaminui visada didelis, tačiau, pasak Ugnės, jei jūsiškiai nesukėlė susižavėjimo literatūra, jos didžiausia rekomendacija yra lietuvių kalbos mokytojo Karolio Klimo interneto svetainė. Šis mokytojas kuria labai įdomią tinklalaidę, yra išleidęs knygą, kurioje novatoriškai pristato literatūros kūrinius ir jų kontekstus: 

„Pasinaudojus K. Klimo informacija, kartą net mano mokytoja garsiai nusistebėjo, jog mano rašinio turinys tiesiog fantastiškas. Šis žmogus man ir padėjo gauti šimtuką“, – garsaus mokytojo pastangas kuriant skaitmeninį turinį įvertino studentė.

Pirmieji žingsniai atvykus laikyti egzamino

Laikydama egzaminą 2022 m., Ugnė rinkosi temą: Ar sunku išsilaisvinti iš stereotipų? Tai buvo populiariausia tų metų tema, ją gvildeno 8022 kandidatai (palyginimui, beveik 11 tūkst. kandidatų 2023 metais rinkosi kitą populiarią temą – Nuo ko priklauso asmens savivertė?).

Pasak pašnekovės, gavus užduotį, pirmiausia labai svarbu pasidaryti smulkų planą, kad teiginiai turėtų logišką seką. Tada ir lengviau rašyti. Dar vienas Ugnės patarimas, jei nežinote, kaip pradėti rašinį: „Pasiimkite žodyną, kuriuo galima naudotis per egzaminą, ir įžangos pradžioje paaiškinkite raktinius temos žodžius. Taip lengvai įsivažiuosite į rašymą, o ir sinonimų atrasite“, – apie pirmuosius štrichus pasakoja mergina. 

Ugnei rašinį pavyko parašyti gana greitai, mat buvo gerokai paplušėjusi iki egzamino: „Kaip ir minėjau prieš tai, naudojausi jau seniai įsidėmėta ir 100 kartų panaudota informacija.“ Egzamine beliko susikaupti ir viską atgaminti, pademonstruoti visą įdirbį.

Ar, ruošiantis lietuvių kalbos VBE, tikrai būtina perskaityti visus 30+ kūrinių? 

Abiturientai dažnai daug laiko eikvoja stengdamiesi perskaityti visus privalomuosius kūrinius, tačiau Ugnė turi kitą nuomonę: „Nemeluosiu, neskaičiau visų kūrinių. Prieš egzaminą pasidariau autorių, kurie man patinka ir kuriais lengva pasiremti, lentelę. Mintyse turėjau gal 12 autorių ir jų kūrinių kontekstus. Nežudžiau savęs stresu ir per dideliu informacijos kiekiu“, – sako studentė.

Skaityti visų į rankas patenkančių kūrinių, ypač kai laikas spaudžia ir laukia mažiausiai keli egzaminai, tikrai nebūtina, ypač jei abiturientas renkasi rašyti samprotavimo rašinį: „Galų gale, tokiame rašinyje užtenka tik vieno privalomojo kūrinio, o antroje pastraipoje galima remtis kitokia kultūrine, literatūrine, istorine patirtimi. Tad jei turite ką pasakyti realybėje, pasitikėkite savimi, nes ir rašinyje turėsite!“ – optimistiškai šiųmečius abiturientus nuteikia Ugnė. 

Pasak pašnekovės, siekiant gauti aukščiausią įvertinimą, daug svarbiau gerai išsistudijuoti, išanalizuoti rašinių struktūros reikalavimus ir vertinimo lenteles: tai padės žengti dar didesnį žingsnį 100-tuko link. 

___________________________________________________________________________________________

Rūta Anusevičienė