Kauno kolegija pirmą vietą užėmė vertinant studentus ir studijas (iš 35 taškų surinkta 30,66). Čia buvo vertinama, kiek gabiausių abiturientų, t. y. tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100, pasirinko konkrečią kolegiją. Kartu pagal Studijų kokybės vertinimo centro duomenis buvo pristatyta, su kokiu žemiausiu balu studentai buvo priimti į kiekvieną kolegiją tiek per LMA BPO, tiek per vadinamąjį institucinį priėmimą, kuris vyksta jau pačiose kolegijose. Nors dauguma kolegijų buvo sutarusios, kad nepriims studentų su žemesniu balu nei 4,3, iš tiesų per institucinį priėmimą šio balo laikėsi tik Kauno kolegija.
Pagal alumnų kuriamą pridėtinę vertę ir darbdavių vertinimus, Kauno kolegija atsidūrė 2–3 vietoje ir iš galimų 25 taškų surinko 22,74. Šis parametras sudarytas iš dviejų dalių – tai sociologinė darbdavių apklausa ir Užimtumo tarnybos duomenys, kaip praėjus 9 mėn. po studijų baigimo kiekvienos kolegijų alumnams sekėsi įsidarbinti.
Vertinant akademinį personalą ir studijų bazės gerovę, Kauno kolegija užima 3 vietą (iš 20 taškų surinkta 9,1). Šiame kriterijuje atsirado vienas naujas duomuo – kolegijos vykdyta mokslo veikla (2021 m.), kurią pirmą kartą vertino Lietuvos mokslo taryba. Ankstesnių metų kolegijų reitinguose buvo vertinama kolegijų vykdyta užsakomoji konsultacinė ir taikomoji mokslo / meno veikla, išreikšta pinigais. Šį parametrą vertindavo pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Atnaujintas buvo ir ketvirtas – tarptautiškumo – kriterijus. Į jį buvo įtrauktas naujas duomuo: kokia dalis kvalifikaciją įgijusių alumnų pernai pagal mainų programas išvyko į užsienį praktikos. Pagal šį kriterijų Kauno kolegija užima 3 vietą (iš 20 taškų surinkta 6,9).
Žurnalo „Reitingai“ duomenimis, Kauno kolegija jau ne vienerius metus užima lyderiaujančią poziciją tarp valstybinių kolegijų.
