„Lietuvos šaulių sąjunga atlieka didžiulį vaidmenį, ugdydama jaunuosius šaulius kaip būsimus kariūnus, o baigus studijas Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje – karininkus. Ji užaugina pilietiškus žmones, kurie prisiekia Lietuvos valstybei ją saugoti ir, kai prireiks, ginti. Pas mus ateinantys jaunųjų šaulių bendruomenės nariai, norintys tapti karininkais, turi stiprų vertybinį pagrindą ir aiškiai supranta, kodėl pasirinko būsimo vado – lyderio kelią, kuris nebus lengvas, bet įdomus ir prasmingas, – stovėti priekyje ir vadovauti kitiems bet kokiomis aplinkybėmis, – sako Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Kompetencijų vertinimo ir komplektavimo centro viršininkas mjr. Mindaugas Sakalauskas, su komanda šiuo metu organizuojantis stojančiųjų į Lietuvos karo akademiją atranką.

Prieš tarnybą Lietuvos karo akademijoje Mindaugas trejus metus ėjo Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo šaulių 10-osios rinktinės vado pareigas, todėl tvirtina, kad pats matė, kaip organizacijoje auga jaunieji šauliai, o kartu auga ir jų noras tarnauti savo šaliai, tapus Lietuvos kariuomenės dalimi.

Padėjo visuomenei kritinėse situacijose

Lietuvos šaulių sąjungoje karininkas įgijo neįkainojamos patirties, tarnaudamas patyrė įspūdžių, kurie atmintyje išliks visą gyvenimą. Ryšiai su buvusiais kolegomis nenutrūko ir dabar – šauliams jis skaito paskaitas, dalyvauja kitoje jų veikloje.

„Šis laikotarpis, kai vadovavau rinktinei, galima sakyti, buvo išskirtinis Lietuvos šaulių sąjungai ir visai valstybei. Tuo metu dar labiau tapo matoma organizacijos veikla ir išryškėjo jos vaidmuo visuomenėje, – teigia majoras. – Į Šaulių sąjungą atėjau 2019 m., kai ji šventė savo 100-metį. O kitais metais, Lietuvą užklupus COVID-19 pandemijai, šauliai suvaidino reikšmingą vaidmenį, padėdami įvairioms institucijoms kovoti su šia liga. Ypač pandemijos pradžioje, kai visuomenėje tvyrojo nežinomybė ir tam tikra baimė, kai žmonės nežinojo, ką daryti ir kaip elgtis. Šauliai ir tada išliko ryžtingi ir iniciatyvūs. Jų akys degė. Jiems tik reikėjo duoti gaires, juos nukreipti. Negirdėjome – „mes bijome, nežinome, nedarysime“. Tada visi pamatė, kokia svarbi yra šaulių pratybose įgyta patirtis ir kiti dalykai, su kuriais susipažinta organizacijoje.“

Kiti dideli iššūkiai, kuriuos reikėjo jiems įveikti, buvo migracijos krizė, kai iš Baltarusijos migrantai pradėjo plūsti į Lietuvą, ir Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Šiuose įvykiuose Mindaugui taip pat teko dalyvauti – organizuoti pagalbos teikimą Lietuvos institucijoms ir ukrainiečiams pabėgėliams. Patirtis buvo nauja, neįprasta ir išskirtinė.

Šauliai nedvejoja rinkdamiesi studijas Lietuvos karo akademijoje

Karininkas atkreipia dėmesį, kad šauliai, nusprendę stoti į Lietuvos karo akademiją, išsiskiria valia siekti išsikelto tikslo ir yra tvirtai apsisprendę dėl savo ateities: „Jaunas žmogus, rinkdamasis gyvenimo kelią, dažnai svarsto, ar teisingai pasirinko. Tačiau tarp šaulių, atėjusių į Karo akademiją, tokių abejojančių būna daug mažiau.“

Šauliai yra viena pagrindinių auditorijų, svarbiausių organizacijų, kurių nariai stoja į Lietuvos karo akademiją. Neretai jais dažnai tampa vaikinai ir merginos, kuriems karyba yra prie širdies ir kurie ja pradėjo domėtis netgi anksčiau nei pačiomis studijomis. Mindaugas ir kiti karininkai, taip pat kariūnai šauliai dažnai su kitais šauliais susitinka žygiuose, minėjimuose ir kituose renginiuose, kai sulaukia klausimų apie studijas Akademijoje – kaip į ją įstoti, kokie kandidatams yra keliami reikalavimai ir pan.

Lietuvos karo akademijos ambasadorių vaidmenį, pasak Mindaugo, geriausiai atlieka kariūnai. „Stengiamės juos įtraukti į bendravimą su jaunesniaisiais kolegomis šauliais, aplankyti moksleivius jų ugdymo įstaigose, susitikti kitoje aplinkoje. Pavyzdžiui, trečio kurso kariūnai dalyvauja Lietuvos šaulių sąjungos stovyklose – tampa jaunųjų šaulių vadais. Tada šauliams atsiranda puiki galimybė pabendrauti su studijuojančiais Akademijoje, o kariūnams – jiems perduoti savo patirtį ir žinias“, – pasakoja karininkas.

Mokydamiesi gali mokyti kitus

Studijų pradžioje ne vienas kariūnas sulaukia naujų iššūkių. Galima sakyti, kad šauliai juos daug lengviau priima, nes jau yra įgiję tam tikrų karybos žinių, įvairios patirties, įgytos su kario veikla susijusiose situacijose. „Jie žino, kas yra kario uniforma, rikiuotė, karo topografija, subordinacija, kokie turi būti vado santykiai su pavaldiniais ir pan. Kai kurie patys yra vadovavę savo kolegoms jauniesiems šauliams, – aiškina mjr. Mindaugas Sakalauskas. – Būna ir taip, kad pirmosiomis dienomis ir savaitėmis jie dar pamoko kitus kariūnus, kurie neturi kariuomenės patirties. Nebūtinai būna jų mokytojais, bet patarėjais – tikrai, nes iš bendraamžių lengviau priimti informaciją.“

Kariūnų studijos prasideda nuo Kariūnų bazinio kario kurso pratybų, kurios tęsiasi 7 savaites Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje: „Tuo metu visi susiduria su naujais iššūkiais, šauliai – taip pat. Jie tampa kariais – formuojasi jų nauji individualūs įgūdžiai, įgyjami teoriniai karybos pagrindai. Nepaisant to, jiems vis tiek būna lengviau priimti naujas žinias ir reikalavimus“.

Jau prasidėjo atranka

Kuo šauliai išsiskiria iš kitų stojančiųjų? Narystė Lietuvos šaulių sąjungoje papildomai suteikia 0,5 balo. Tai taip pat juos motyvuoja renkantis studijas ir skaičiuojant įstoti reikalingus balus. Tačiau daugiausia pliusų šauliai mato jau Lietuvos karo akademijoje.

Norintys studijuoti Lietuvos karo akademijoje 18–30 metų jaunuoliai pirmiausia kviečiami registruotis į motyvacinį pokalbį, kuris vyks nuotoliniu būdu, naudojant vieną interneto platformų.

Mjr. Mindaugas Sakalauskas atkreipia dėmesį, kad ir čia šauliams būna lengviau – motyvacinio pokalbio metu jie dažniausiai pasirodo gerai: „Jiems tai nesukelia sunkumų, nes kalbėdami parodo, ką žino apie kariuomenę ir jos veiklą, kaip suvokia kario pareigas, tvirtai pagrindžia savo sprendimą.“ Užsiregistravusiems telefonu +370 6 823 1072 arba el. paštu lka.atranka@mil.lt vertinimo komisija pokalbio metu užduoda klausimų iš anksto paskelbtomis temomis, į kuriuos kandidatai turi atsakyti. Kandidatai, surinkę 6 ir daugiau balų, vertinami teigiamai.

Po pokalbio laukia antrasis žingsnis – sveikatos patikrinimas Karinėje medicinos ekspertizės komisijoje. Jos išvada priklauso nuo kiekvieno asmens sveikatos būklės, bet jaunas žmogus šią patikrą paprastai nesunkiai įveikia. Į Lietuvos karo akademiją galima stoti, kai sveikata atitinka vienos iš keturių sveikatos grupių – A, B, C ar D – reikalavimus.

Trečiasis žingsnis privalomas visiems stojantiesiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Per LAMA BPO sistemą (www.lamabpo.lt) kandidatai turi pateikti prašymą studijuoti Lietuvos karo akademijoje ir dalyvauti bendrame stojimo į aukštąsias mokyklas konkurso etape (išlaikyti reikalingus brandos egzaminus). „Mes rekomenduojame, rašant prašymą, iš pradžių nurodyti visas tris bakalauro studijų programas (Gynybos technologijų vadybos, Nacionalinio saugumo ir gynybos, Tarptautinių santykių), nes ir vėliau galima vieną iš jų pasirinkti, nebent stojantysis jau būna konkrečią išsirinkęs“, – patikslina Lietuvos karo akademijos karininkas.

Sėkmingai perėję šiuos etapus jaunuoliai atvyksta į Lietuvos karo akademiją pasirašyti studijų sutarties. Pasirašius ją, prasideda kariūno kelias – kandidatai dalyvauja 7 savaičių trukmės Kariūnų baziniame kario kurse, kurio metu per pratybas kariūnai įgyja bazinių žinių, formuoja individualius kario įgūdžius.

Norinčiuosius stoti į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją ir, baigus studijas, tapti karininkais mjr. Mindaugas Sakalauskas kviečia dalyvauti atrankoje.

Daugiau informacijos apie atranką galima rasti Lietuvos karo akademijos interneto svetainėje, stojantiesiems skirtoje skiltyje „Nuolatinės bakalauro studijos“ (https://www.lka.lt/nuolatines-bakalauro-studijos).

LŠS žurnalas „Trimitas“

Eimanto Genio nuotrauka