Kiekvieno universiteto tikslas – ne vien tiesioginis mokslo programų įgyvendinimas, bet ir platesnio išsilavinimo studentams suteikimas. Į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją įstojusiųjų laukia į studentą ir kariūną orientuotos universitetinės ir karybos studijos, kurias papildo atitinkama tarptautinė patirtis. Ją kariūnai gali pritaikyti tiek studijuodami, tiek pradėję karininko tarnybą, dalyvaudami tarptautinėse pratybose ir operacijose.
Lietuvos karo akademijoje kuriama tvari tarptautinė aplinka. Tai gali įvertinti jau pirmo kurso kariūnai, nes Akademijoje nuolat sulaukiama užsienio svečių – tiek dėstytojų, tiek studentų. Savo ruožtu Lietuvos karo akademijos kariūnai dalyvauja įvairiose mainų programose, turi galimybę studijuoti užsienio universitetuose. Šiuo metu trečiakursiai gali žinių semtis JAV ir Europos (Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Graikijos, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos ir Vokietijos) aukštosiose mokyklose.
Tarptautinių studijų įspūdžiais dalijasi 2022 metais užsienyje studijavę Lietuvos karo akademijos kariūnai.
Įgijo magistro lygmens žinių
Trečio kurso kariūnė Marija Bendoraitytė rudens semestrą pagal „Erasmus+“ mainų programą studijavo Saint-Cyro karo akademijoje Prancūzijoje, kurioje organizuojamos platesnio spektro magistro lygmens geopolitikos studijos. Čia mergina ir pastebėjo, galima sakyti, didžiausią skirtumą tarp bakalauro studijų Lietuvos ir Saint-Cyro karo akademijoje.
Kitas dalykas, į kurį mergina atkreipė dėmesį, – pastarojoje ypač vertinamas studento kritiškas mąstymas ir gebėjimas ne tik atpasakoti, bet ir išanalizuoti tam tikrą situaciją, dėstytojams parodyti, kaip jis suvokia nagrinėjamą temą. Mariją maloniai nustebino aukšta dėstytojų kvalifikacija ir gilios dėstomų dalykų žinios.
„Man patiko civilinės studijos, nes jos buvo kitokios, – patvirtina kariūnė. – Jos atvėrė akis į didesnes problemas, kurios egzistuoja pasaulyje, sužinojau daug naujų dalykų. Saint-Cyro karo akademijoje praplėčiau savo akiratį ir jis dabar apima Australijos, Afrikos, Azijos, Arkties regionus. Kartais būdavo, kad po paskaitos kardinaliai pasikeisdavo požiūris į kai kurias problemas, nes suprasdavau, kad tai, kas kažkada buvo svarbu, pasirodo, yra menka ir neturi reikšmės. Studijos Prancūzijoje privertė mane labiau domėtis ne tik Europa, bet ir kitais žemynais.“
Vis dėlto, vertindama studijas užsienyje, mergina atkreipia dėmesį, kad Lietuvos karo akademija yra pranašesnė karinio rengimo srityje ir atviresnė užsienio studentams, labiau suinteresuota jų integracija: „Mes atviri pokyčiams ir nuolat bandome pasiimti viską, kas geriausia, o Saint-Cyro akademija dažnai šia prasme yra konservatyvesnė.“
Lietuvė įvardijo ir daugiau akademijų skirtumų: „Taip, Saint-Cyro akademija mane sužavėjo savo dydžiu. Nustebino ir jos infrastruktūra, nes vienoje vietoje yra viskas, ko reikia kariūnams, pradedant baseinu ir baigiant kariniam rengimui reikalingais mokymo laukais. Ši teritorija atvira visiems ir yra kaip mažas miestelis, kas neįprasta Lietuvoje.“
Studijos Prancūzijoje Marijai Bendoraitytei įsiminė ir dėl puikių akimirkų, praleistų su užsienio studentais, tarp kurių ji susirado nemažai draugų. Su prancūzais kadetais, kurie laikosi savo tradicijų ir kartu yra atviri užsieniečiams, ji gyveno pagal tą pačią dienotvarkę, dalyvavo pratybose, sportavo, leido laisvalaikį.
Įspūdį paliko tarpkultūrinė patirtis
O ketvirto kurso kariūno Jurgio Bekampio studijų patirtis užsienyje skiriasi, nes, mokydamasis Čekijos Palacky‘io universitete, jis atliko 2 mėnesių civilinę praktiką – rengė bakalauro darbą.
„Pasirinkęs bakalauro darbo tema Japonijos gynybos politiką, susiradau universitetą, kuriame galėčiau sutikti daugiau šios tyrimo srities specialistų. Praktikos metu turėjau prieigą prie man aktualių dokumentų ir knygų, taip pat galimybę diskutuoti ir konsultuotis su doktorantais, kurie rašo panašios krypties mokslo darbus. Dalyvavau tarptautinėse konferencijose, ėmiau interviu iš Kinijos politikos ekspertų. Tai – neįkainojama patirtis ir galimybė patobulinti savo bakalauro darbą“, – pasakoja Jurgis.
Studijos užsienyje kariūnui taip pat sudarė sąlygas plačiau pažvelgti į kitas šalis. Čekijos universitete, kuriame studijuoja tūkstančiai studentų, daugelis mokosi pagal „Erasmus+“ ir kitas programas. Bendrabutyje lietuviui teko gyventi su britu, irakiečiu, japonu, serbu, indu ir Jungtinių Arabų Emyratų piliečiu. Didžiausią įspūdį jam ir paliko įgyta tarpkultūrinė patirtis.
Vaikinui studijų metu taip pat patiko lanksti dienotvarkė. O Lietuvos karo akademijoje išugdyta drausmė, pasak jo, padėjo maksimaliai išnaudoti dieną. „Studijuojant užsienyje labai svarbi savikontrolė ir vidinė motyvacija, – aiškina vaikinas. – Dėstytojas dėsto, nesvarbu, tu dalyvauji paskaitoje, ar ne, o mokytis, ieškoti medžiagos ir savarankiškai dirbti pats privalai.“
JAV kadetai per paskaitas yra sąžiningi
Ypač daug dėmesio mokslui skiriama Jungtinių Amerikos Valstijų Virdžinijos karo institute – patvirtina jame semestrą studijavęs ketvirto kurso kariūnas Rokas Šarkus.
„Virdžinijos karo institute propaguojamos savarankiškos studijos, o paskaitose tik paaiškinama, ką studentas turi perskaityti, kokius namų darbus atlikti, atsakoma į iškilusius klausimus. Skatinama diskutuoti ir reikšti argumentuotą nuomonę, todėl rengiantis paskaitoms tai reikia turėti omenyje, – prisimena lietuvis ir atkreipia dėmesį į JAV kadetų, būsimų karininkų, požiūrį į mokslą. – Man jis paliko didelį įspūdį, nes kadetai paskaitų metu yra sąžiningi, todėl sukčiavimas, nusirašinėjimas čia nėra problema. Už tai skiriama griežčiausia bausmė – šalinama iš instituto. Būsimiems karininkams privalu suvokti, kad karininkas turi būti išsilavinęs, apsišvietęs ir sąžiningas. JAV kadetai šiuo principu vadovaujasi.“
Studijuodamas JAV kariūnas mokėsi įvairių dalykų: karybos ir karinės lyderystės, JAV istorijos, daug sužinojo apie šios šalies kariuomenę ir jos patirtis, tarptautinę politiką, taikos palaikymo operacijas ir pan.: „Lietuvos karo akademijoje antrame kurse studijavau tarptautinius santykius, todėl buvo įdomu palyginti šį modulį su dėstomu Virdžinijos karo institute. Bet, žinoma, neapsiribojau tik mokslais ir darbu bibliotekoje.“
„Virdžinijos karo institutas išsiskiria giliomis ir prasmingomis tradicijomis, nerašytomis taisyklėmis, kurios galioja visam personalui. Nesvarbu, esi generolas ar kadetas, dėstytojas ar sporto treneris, turi gerbti akademinę kultūrą ir tradicijas, gimusias dar 1839 metais, kai institutas tik buvo įkurtas. Tai pavyzdys, iš kurio visi galime pasimokyti, – pabrėžia vaikinas. – Nekyla abejonių dėl tradicijų ir vidinės kultūros organizacijai, ypač kariuomenei, svarbos. Kai visus vienija bendros vertybės, organizacija pasižymi vienybe. Todėl Virdžinijos karo institute matydamas tikrą lyderystės pavyzdį supratau, kaip turi atrodyti efektyvi ir vieninga institucija.“
Lygindamas savo studijas Lietuvoje ir JAV, kariūnas tvirtai sako, kad Lietuvos karo akademija akivaizdžiai pirmauja karinio rengimo srityje. „Studijuojant Akademijoje teko dalyvauti įvairaus tipo operacijose, vadovauti, planuoti ir pan. Padarydavau klaidų, bet iš jų ir pasimokydavau. JAV karo institute pamačiau, kad orientuojamasi į teoriją, o karybos praktikos yra mažiau. Tai ir padaro mus pranašesnius už kolegas amerikiečius, kurie studijų metu supažindinami su pagrindais, o daugiau reikalingų žinių įgyja tik baigę mokslus ir gavę leitenanto laipsnį, taip pat pradėję tarnauti. Man svarbu, kad būrio vadui svarbiausią informaciją gauname ir bazinius įgūdžius įgyjame dar studijuodami Lietuvos karo akademijoje.“
Studijos užsienyje – daugiau nei mokslai
Vaikinas pabrėžia, kad Lietuvos karo akademijai privalu plėtoti bendradarbiavimą su Virdžinijos karo institutu, nes jis naudingas tiek lietuviams, tiek amerikiečiams, kurie mūsų kariūnus labai vertina.
Apibendrindamas studijas JAV, krn. Rokas Šarkus kitiems kariūnams, šiuo metu studijuojantiems ar ketinantiems tai daryti ateityje, pataria studijas rinktis ne tik pagal savo rengiamo rašto darbo temą: „Studijos užsienyje yra kur kas daugiau nei mokslai. Tai platesnė patirtis – kelionės, pažintys, bendravimas su kitų šalių kariūnais, laisvalaikis kitokioje aplinkoje ir, žinoma, atstovavimas Lietuvai. Jungtinėse Amerikos Valstijose siekiau Lietuvą pristatyti taip, kad kiekvienam sutiktam kadetui, karininkui ar civiliui mūsų šalies trispalvė būtų pažįstama!“
LŠS žurnalas „Trimitas“
Eimanto Genio nuotrauka
